- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 2KT-139/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-12132-886/2011, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti perduotas Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo pareiškimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme iš Kauno miesto apylinkės teismo gauta civilinė byla Nr. A2-12132-886/2011 pagal ieškovo A. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-369-877/2010 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. V. dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo. A. B. reiškia nušalinimą visiems Kauno miesto apylinkės teismo ir visiems Kauno apygardos teismo teisėjams. Pareiškimą grindžia tuo, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas yra tiesiogiai suinteresuoti civilinės bylos baigtimi ir yra aplinkybės, keliančios abejonių šių teismų nešališkumu. Teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas organizuotai dengia nuo baudžiamosios atsakomybės nusikalstamus atsakovės V. V. veiksmus, vilkindami civilinių bylų Nr. 2-1066/2004 ir Nr. 2-342-615/2010 nagrinėjimą iki suėjo V. V. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas ir tada pareiškėjo ieškinį paliko nenagrinėtą po 10 metų tyčinio civilinių bylų vilkinimo.
Kadangi pareikštas nušalinimas Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo visiems teisėjams, todėl šiuose teismuose nebeliko subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškimas dėl Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismų teisėjų nušalinimo perduotas spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 70 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą apygardos teismo teisėjams ir apylinkės teismo teisėjams kartu pareikšto nušalinimo klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 69 str. 1 d., 70 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Tačiau ši teisė jokiais atvejais nereiškia teisės į palankų teismo procesinį sprendimą. Vienas svarbiausių teisės į teisingą teismo procesą turinio aspektų yra asmens teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas. Tai reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str.). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).
Nagrinėjamu atveju abejonės Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu iškeltos dėl šių teismų anksčiau priimtų procesinių sprendimų. Tokios abejonės dėl priimtų procesinių sprendimų yra susijusios su teismo veikla – teisingumo vykdymu. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Kaip tik šiuo proceso atnaujinimo institutu šioje civilinėje byloje pareiškėjas ir siekia pasinaudoti. Tačiau, nesant konkrečių įrodymų dėl teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi, nėra pagrindo spręsti, kad visi Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjai negalėtų nešališkai išnagrinėti šios civilinės bylos. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas (CPK 370 str. 5 d.).
Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien ta aplinkybė, kad asmuo nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, savaime nesudaro pagrindo abejoti tame teisme dirbančių visų teisėjų nešališkumu. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių savo teiginius apie visų Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų. Reiškiama abejonė dėl Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų galimo šališkumo, grindžiama tik subjektyvia nuomone, todėl neduoda pagrindo išvadai, kad šių teismų teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, kad Kauno miesto apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme yra teisėjų, galinčių nešališkai išnagrinėti šią civilinę bylą. Pareiškėjas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka teikti nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiam teisėjui (teisėjams), pagrįsdamas tokį pareiškimą įrodymais.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, A. B. pareiškimas dėl Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-12132-886/2011 nagrinėjimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, 70 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Atmesti A. B. pareiškimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-12132-886/2011 nagrinėjimo.