- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-273-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00005-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- K. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-555-1048/2020, kuria atmestas pareiškėjos K. Š. prašymas dėl arešto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. Š. patikslintu pareiškimu prašė panaikinti butui adresu: (duomenys neskelbtini), taikytą areštą. Patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini)buvo sudaryta santuoka tarp pareiškėjos tėvų R. K. ir J. K., santuokos metu buvo įgytas butas adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvų santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta (po santuokos nutraukimo pavardė „M.“), nutraukiant santuoką santuokos metu įgytas turtas nebuvo padalintas. Po J. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarę kreipėsi Ž. M., paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Kadangi butas priklausė abiem sutuoktiniams po ½ dalį, liko nepaveldėta R. K. dalis. Pareiškėja pažymėjo, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi jai buvo atnaujintas terminas palikimui priimti po tėvo R. K. mirties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymas buvo atmestas.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjos tėvai butą adresu: (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu ir nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas klausimas dėl minėto buto padalinimo.
4. Teismas nesutiko su pareiškėjos pareiškime nurodyta aplinkybe, kad butas abiem sutuoktiniams priklausė po ½ dalį, todėl liko nepaveldėta. Pažymėjo, kad nutraukus santuoką bendrosios jungtinės nuosavybės teisės nebelieka, o nepadalintas turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju minėtas butas viešame registre įregistruotas tik vieno buvusio sutuoktinio vardu, todėl tik preziumuojama, kad buvusiems sutuoktiniams butas priklauso lygiomis dalimis. Tačiau pažymėjo, jog prezumpcija gali būti nuginčyta, o tai gali padaryti kiti pareiškėjos tėvų įpėdiniai. Teismas atkreipė dėmesį, jog po J. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi jos įpėdinis Ž. M., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, ir labiausiai tikėtina dėl to, kad įpėdiniai nesutaria dėl buto padalinimo ir nėra iki šiol kreiptasi į teismą dėl buto padalinimo. Teismas sprendė, jog pirmiausiai pareiškėjos tėvų įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl minėto buto padalinimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad kol nėra įrodymų dėl buto padalinimo, nėra pagrindo pripažinti, jog iš viso kokia nors dalis minėto buto priklauso pareiškėjos tėvui R. K. (jei priklauso, tai kokia dalis).
5. Teismas nurodė, kad pareiškėja su tokio pobūdžio prašymu kreipiasi kaip R. K. turto paveldėtoja, tačiau iš pateiktų duomenų nėra pagrindo pripažinti, jog butas, kuriam pareiškėja prašo panaikinti areštą, ar buto dalis priklauso R. K., todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja K. Š. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir jos prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Butas viešame registre įregistruotas tik vieno buvusio sutuoktinio vardu, tačiau iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, jog butas įgytas santuokos metu ir prezumpcija, kad butas priklauso buvusiems sutuoktiniams lygiomis dalimis, nenuginčyta.
6.2. Tarp šalių nėra ginčų dėl buto padalijimo, siekiama sutvarkyti visus buto teisinius klausimus, kad jis oficialiai ir be jokių areštų priklausytų vienai šeimai, o ne atitektų dalis valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 202 patvirtinta „Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo, pasibaigus antstolio įgaliojimams, tvarka”, buvusio antstolio nebaigtas vykdomąsias bylas bei kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas pinigines lėšas ir turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, Lietuvos antstolių rūmai perduoda paskirtam perimančiam antstoliui (antstoliams). Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kuris antstolis perėmė skolos ar baudos išieškojimą. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Tuo tarpu įstatymas neapriboja teismo teisės panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nors jos taikytos ne teismo, o antstolio.
9. Pažymėtina, kad teismas sprendžia turto arešto panaikinimo klausimus tik dėl turto arešto, taikyto antstolių kontorų prie apylinkės teismų vykdomosiose bylose, kurios užbaigtos iki šių antstolių kontorų likvidavimo, ir kurios buvo perduotos į apylinkės teismo archyvą iki 2002 m. gruodžio 31 d. Teismo antstolių nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos teisingumo ministro nustatyta tvarka 2002 m. buvo perduotos antstoliams, kurie gavę teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų pradėtas, bet nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas, turėjo atlikti procesinius veiksmus, būtinus sprendimams įvykdyti, taip pat spręsti ir turto arešto taikymo bei panaikinimo klausimus.
10. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuo 1998 m. teismuose nebuvo nagrinėta bylų, kuriose būtų uždėtas areštas J. M. vardu registruotam turtui. Lietuvos Antstolių rūmai pateikė informaciją, kad antstolių žinioje nėra duomenų apie vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš J. M. (b. l. 20). Pažymėtina, kad antstolių informacinėje sistemoje talpinami duomenys nuo 2003 m. sausio 1 d. Nuo 2003 m. privačiai veikiantiems antstoliams buvo perduotos tik nebaigtos vykdyti teismo antstolių kontorų bylos.
11. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra R. K. ir J. M. (buvusi pavardė duomenys neskelbtini) dukra. Santuoka tarp pareiškėjos tėvų buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o nutraukta (duomenys neskelbtini). Butas adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruotas pareiškėjos mamos J. M. vardu pagal 1993-02-18 pirkimo-pardavimo sutartį, butui 1998-11-24 Teismo antstolių kontoros prie Akmenės rajono apylinkės teismo 1998-06-16 ir 1998-11-24 raštais Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas areštas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama J. M., o (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos tėvas R. K.. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjai atnaujintas terminas palikimui priimti po tėvo R. K. mirties. 2019-12-10 notarės S. M. liudijimas patvirtina, kad po R. K. mirties pareiškimą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo kreipėsi dukra K. Š..
12. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tėvai butą adresu: (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu ir nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas klausimas dėl minėto buto padalinimo. Tiek po pareiškėjos tėvų santuokos nutraukimo, tiek po pareiškėjos tėvų mirties nebuvo kreipiamasi teismą dėl buto padalinimo. Pareiškėja savo prašyme nurodė, kad po J. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarę kreipėsi Ž. M., paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.
14. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų apie kitą palikėjo įpėdinį, kuris kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja su tokio pobūdžio prašymu kreipiasi kaip R. K. turto paveldėtoja, tačiau iš pateiktų duomenų nėra pagrindo pripažinti, jog butas, kuriam prašoma panaikinti areštą, ar buto dalis priklauso R. K..
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.