Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S. ir V. T. (toliau – apeliantai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas:

pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., ši bausmė subendrinta su 2014-06-27 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė R. S. paskirta – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-02-13 iki 2014-09-09, bei bausmė, atlikta pagal 2014-06-27 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014-09-09.

pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., ši bausmė subendrinta su 2014-08-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė V. T. paskirta – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-02-13 iki 2014-09-09, bei bausmė, atlikta pagal 2014-08-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014-09-09.

Iš kaltinamųjų V. T. ir R. S. solidariai priteista 200 litų (57,92 Eur) nukentėjusiojo E. T. naudai turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintas.

V. T. ir R. S. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą bei fizinio asmens dokumentą, panaudodami fizinį smurtą ir peilį, o būtent:

jie 2014-02-08 apie 24 val. (duomenys neskelbtini), prie restorano „Mc Donalds“ esančiame parke, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, R. S. sudavus E. T. kumščiu į veidą ne mažiau trijų smūgių, tuo metu, kai V. T. laikė nukentėjusįjį iš nugaros, R. S. peiliu pjaustant E. T. kelnes, reikalavo pinigų, dūrė peiliu nukentėjusiajam į šoną, po ko V. T. pagrobė iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pinigus - 350 litų, po ko, veikdami bendrai, sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis bei kojomis į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, taip padarydami pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, palaužę pastarojo pasipriešinimą, apieškoję kišenes, pagrobė E. T. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia-500“ su ausinėmis - 50 litų vertės, viso pagrobė svetimą 400 Lt vertės turtą, bei E. T. vardu išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7326483.

Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-09 nuosprendį ir bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti. Apelianto teigimu, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas adekvačiai, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo J. B. parodymai skirtingi, nenuoseklūs. Nurodo, kad tyrėja nepaėmė vaizdo įrašo iš stoties rajoną stebinčių kamerų prie restorano MC Donalds, kur buvo įvykdytas nusikaltimas, teigia, kad iš šio įrašo būtų visiškai aiškiai matyti, kas įvykdė nusikaltimą. Nurodo dėl šio įrašo užsiminęs ir posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėja nereagavo. Taip pat nurodo, kad teisėja nesureagavo ir dėl to, kad nukentėjusysis posėdžio metu nenurodė konkrečiai apelianto, kad jis mušė ir plėšė nukentėjusįjį, o liudytojas J. B. parodė nematęs apelianto dalyvaujant plėšime.

Nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti jo bylą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-09 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų dėl jo kaltės, taip pat nėra pagrindinio vaizdo įrašo iš kamerų prie restorano MC Donalds, iš kurio būtų matyti visas nusikaltimas. Taip pat nurodo, kad pagrindinis kaltinimo liudytojas keičia parodymus.

Teismo posėdyje nuteistasis R. S. bei gynėjai skundus palaikė, prašė tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų R. S. ir V. T. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. S. ir V. T. pripažinimo kaltais pagal LR BK LR BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos patikimais, atitinkančiais LR BPK 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratą, reikalavimus, įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, tinkamai ištirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Apeliantai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jiems inkriminutų nusikaltimų nepripažino. Nuteistasis R. S., apklaustas kaltinamuoju pirmosios instancijos teisme, paaiškino, jog kaltinime minimą dieną jis, laukdamas draugės, užėjo į Kazino, kažkas pasiūlė alaus, nusprendė išgerti lauke, kažkas nupirko degtinės, gėrė lauke ant suoliuko, buvo nukentėjusysis, po ko jis (R. S.) išėjo. J. B. jis pažįsta iš matymo. Nukentėjusysis jį apkalba, nes nukentėjusysis jį (R. S.) tik matė. Jis su nukentėjusiuoju ir j o kompanija buvo apie 10-15 minučių, kuomet išėjo. V. T. anksčiau nepažinojo, būdamas Kazino šį matė lauke, tačiau su pastaruoju nebendravo. Ėjo prie Mc Donalds išgerti, ar buvo V. T., jis nežino. Sulaikymo metu jis turėjo peilį, nes jį buvo nusipirkęs (b.t. 3, b.l. 33).

Kaltinamuoju apklaustas nuteistasis V. T. nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis nuėjo prie baro, susipažino su liudytoju D. L., pirko kebabus, rūkė prie kebabinės. Atėjo nukentėjusysis, po ko visi nuėjo į Kazino. Nukentėjusysis Kazino išlošė pinigų, tuomet su nukentėjusiuoju buvo jo draugas (D. L.), šalia buvo ir R. S., kuris tai ateidavo, tai išeidavo. Nukentėjusysis, išlošęs pinigų, nupirko alkoholio, kurį ėjo pirkti visi kartu. Jis ir nukentėjusysis MC Donalds pirko mėsainius, po ko visi, gal 8, ant suoliuko išgėrė alkoholį, suvalgė mėsainius ir išsiskyrė. Ar prie restorano MC Donalds tarp kitų žmonių buvo R. S., negali pasakyti, ar R. S. gėrė alkoholį – taip pat negali pasakyti. Konfliktų jis nematė. Liudytojai ir nukentėjusysis jį apkalba, nes jis (V. T.) fizinės prievartos prieš nukentėjusįjį nenaudojo, o kuomet jis išėjo, buvo likę nukentėjusysis, liudytojas J. B. ir kiti asmenys. Jis su nukentėjusiuoju nebendravo, nukentėjusysis buvo stipriai išgėręs (b.t. 3, b.l. 32-33).

Tokią apeliantų versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą.

Apeliantų kaltė nustatyta remiantis byloje esančiais tokiais įrodymais: ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotais nukentėjusiojo E. T. parodymais, liudytojų D. L., J. B. parodymais, duomenimis, užfiksuotais 2014-02-13 daiktų pateikimo protokole bei daikto apžiūros protokole, 2014-02-08 įvykio vietos apžiūros protokole, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos 2014-02-14 specialistų išvadoje Nr. G 560/14(01), 2014-02-12 Kazino „B“ vaizdo įrašo apžiūros protokole, 2014-02-13 vaizdo įrašo iš restorano „Mc Donalds“ apžiūros protokole, 2014-02-13 bei 2014-02-14 rūbų apžiūros protokoluose.

Teisme apklaustas nukentėjusysis E. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jis nuteistuosius įvykio metu matė pirmą kartą. Plėšimo metu jie tikrai buvo, abu nuteistuosius jis atpažino. Jis, iš darbo gavęs pinigų, užėjo su draugu D. L. į barą stoties rajone, išgėrė alaus, po ko nuėjo į kazino ir ten leido laiką. Būnant Kazino susipažino su kaltinamaisiais, 2 kartus laimėjo pinigų, nuteistieji pasiūlė leisti laiką kartu, todėl kartu išgėrė, tuomet buvo ir daugiau žmonių, tačiau su jais buvo nuteistieji V. T. ir R. S. ir kitas trečias žmogus. Mano, kad šie specialiai norėjo, kad jis nusigertų, kad galėtų apiplėšti. Su nuteistaisiais jis vartojo alkoholį, nupirko vieną butelį degtinės, kurį prie „Mc donalds“ gėrė. Vienas iš kaltinamųjų – V. T. – pasakė, kad jis (E. T.) duotų pinigus, nes kitaip papjaus, gavo į pakaušį, pirmą smūgį sudavė V. T., su peiliu buvo R. S.. . Tuomet vienas nuteistųjų jam sudavė, kitas peiliu kelnes suplėšė. Yra tikras, kad sudavė ir peiliu mojavo nuteistieji V. T. ir R. S., gali būti, kad ir trečias asmuo jam sudavė smūgius. Yra tvirtai įsitikinęs, kad į galvą jam sudavė V. T., kurį jis atpažino iš pirmo karto, R. S. jis atpažino vėliau. Kas jį laikė nežino, jis buvo mušamas trijų asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino abu nuteistuosius , juos atpažino iš veido bruožų (b.t. 3, b.l. 22).

Nukentėjusysis E. T. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus (b.t. 1, b.l.18-19, 34-35, 58-59).

Teisme liudytoju apklaustas D. L. patvirtino, kad nuteistieji bendravo įvykio vakarą, tai nuneigia nuteistojo R. S. versiją , Apie tai jis parodė, jog abu nuteistuosius pirmą kartą matė būnant kazino kartu su E. T., stoties rajone. Jis pats buvo girtas. Gėrė prie restorano „Mc donalds“, tuo metu buvo ir daugiau žmonių, o kazino susipažino su trimis žmonėmis, E. T. pirko alkoholio, kurį gėrė prie „Mc donalds“, daugiau neatsimena nieko, nes buvo girtas, atsibudo policijos komisariate. Kokiomis aplinkybėmis buvo apiplėštas E. T., jis negali pasakyti, nes dėl girtumo nepamena. E. T. 200 Lt laimėjo kazino (b.t. 3, b.l. 22-23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. B. patvirtino kaltinimo nustatytas aplinkybes, kad nuteistieji plėšimo būdu, panaudodami peilį, užvaldė nukentėjusiojo E. T. turtą,apie tai jis parodė, kad įvykio vakarą jis buvo kazino B, kur buvo ir nukentėjusysis, kuris tą vakarą , lošdamas automatu, laimėjo 200 Litų. Kazino buvo ir nuteistieji, kurių vierną T. jis pažinojo iš anksčiau. Su jais ir su nukentėjusiuoju išėję gėrė lauke prie kazino , kai jam kalbantis su kartu buvusiu L., išgirdo kažkokį konfliktą ir atsisukęs pamatė, kad nukentėjusįjį J. muša: vyresnis vyras, buvęs kartu su nuteistuoju T. , sudavė J. kumščiu į veidą ne mažiau trijų smūgių, pamatė, kad T. laiko J. iš nugaros, vyresnis vyras tuo metu J. iš nugaros pjaustė kelnes peiliu. Kelnės buvo šviesios spalvos. Peilio matė tik geležtę, apie 15-20 cm ilgio, rankenos nematė. T. iš J. kelnių kažką ištraukė, kas tai buvo, nematė, (tai galėjo būti pinigai), mano, jog telefoną būtų pamatęs, ištraukęs kažką T. sudavė J., neprisimena, ar ranka, ar koja, J. po smūgio nukrito, T. su vyresniu vyru išsiskirstė į skirtingas puses. Su L. priėjo prie J., šis atsikėlė, sąmonės nebuvo praradęs, tuomet pamatė supjaustytą dešinę kelnių klešnę. Kraujo nematė. J. nuėjo į parduotuvę kviestis pagalbos, jis su L. nutarė nesipainioti, kartu nuėjo iki geležinkelio stoties, ten išsiskyrė (b.t. 2, b.l. 26-27).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas J. B. nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų , duodamas parodymus nurodė miglotas įvykio aplinkybes (t.3 b.l. 31-32).

Tai, kad aptariamo įvykio metu abu nuteistieji bendravo su nukentėjusiuoju J. T. patvirtina duomenys , užfiksuoti 2014-02-12 apžiūros protokole : apžiūrėtas Kazino „B“, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas, kuriame matyti nuteistieji V. T., R. S., liudytojas J. B. ir nukentėjusysis J. T. su liudytoju D. L. (b.t. 1, b.l. 47-54).

Nukentėjusiojo J. T., liudytojo J. B. nurodytas aplinkybes, kad jie įvykio vakarą visi išėjo iš kazino ir , nusipirkę maisto restorane„Mc Donalds“, leido laiką lauke prie restorano , patvirtina 2014-02-13 apžiūros protokole užfiksuoti duomenys: 2014-02-07 23.57 val. į restoraną „Mc Donalds“ įeina nukentėjusysis E. T., liudytojas D. L., nuteistieji V. T., R. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vaikinas, kurie visi penkiese prieina prie kasų, užsisakinėja maistą, tarpusavyje šnekasi, apie 24 val. visi išeina iš restorano „Mc Donalds“ (b.t. 1, b.l. 14).

Tai, kad įvykyje dalyvavo abu nuteistieji , be kitų įrodymų patvirtina 2014-02-14 apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie nuteistųjų V. T. bei R. S. rūbų, kuriuos įvykio vakarą vilkėjus nurodė nukentėjusysis E. T. ir liudytojas J. B. savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu (b.t. 1, b.l. 161-164), apžiūrą. Apžiūros metu nustatyti duomenys atitinka minėtų asmenų nurodytų požymių dėl nuteistųjų rūbų apibūdinimą.

Įvertinus aukščiau aptartų įrodymų visumą, kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas , mano, kad jie patikimai patvirtina , kad nuteistieji padarė jiems inkriminuotą plėšimą J. T. atžvilgiu ir tą padarė, panaudojant peilį.

Esant tokiems įrodymams, priešingai nei skunde teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų netikėti liudytojo J. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu , ir juos laikyti melagingais. Taip pat nebuvo nustatyta ir dėl ko minėtas liudytojas siektų apkalbėti apeliantus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo dėl ko abejoti, kad liudytojo J. B. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi. Teismo nuomone, pagrįstai pirmosios instancijos teismas liudytojo J. B. teisme duotus ne visai tikslius paaiškinimus įvertino kaip pastarojo baimę duoti parodymus teisme dalyvaujant nuteistiesiems, kadangi įvykio metu jis buvo kartu. Liudytojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiškai sutapo su nukentėjusiojo E. T. parodymais. Matyti, kad nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme, nuosekliai teigė ir patvirtino, jog yra tvirtai įsitikinęs, kad plėšimą jo atžvilgiu įvykdė nuteistieji, kuriuos jis atpažino, pirmiausia atpažino V. T., o R. S. jis atpažino vėliau iš pateiktų vaizdo įrašų. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kitos byloje surinktos faktinės aplinkybės, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. B., nurodęs, kad matė peilio geležtę, o taip pat, kad V. T. kažką ištraukė iš nukentėjusiojo kelnių bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai apibūdino nukentėjusįjį apiplėšusius asmenis, kas atitiko nuteistųjų bruožus. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti minėto liudytojo parodymais. Priešingai, nuteistųjų R. S. ir V. T. nurodytų įvykio aplinkybių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai, jų paaiškinimai dėl įvykio apliniybių ne tik nesutampa tarpusavyje, bet prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Apeliantai skunduose nurodo prašę išreikalauti ir peržiūrėti vaizdo įrašą iš kamerų prie restorano MC Donalds, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtas vaizdo įrašas būtų išlikęs. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje sutrinktų ir teisme ištirtų įrodymų pakanka konstatuoti nuteistuosius R. S. ir V. T. padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad apeliantų R. S. V. T. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus yra visiškai įrodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Vilniaus apygardos teisme buvo gauti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) prašymai, kuriais prašoma iš nuteistojo V. T. valstybės naudai priteisti 80 Lt (23,17 Eur) ir 133,32 Lt (38,61 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme nurodoma, kad 2014-10-29 VGTPT koordinatoriaus parinkimu advokatas Gintaras Algirdas Perednis teikė antrinę pagalbą V. T. baudžiamojoje byloje 1A-806/2014, antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2014-11-04 sudarė advokato užmokestis – 80 Lt (23,17 Eur) ir iki2014-12-02 advokato užmokestis – 133,32 Lt (38,61 Eur).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie prašymai netenkintini. LR BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str. 3 d. c p. nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir LR BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti LR BPK 51 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant LR BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto pakaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo V. T. netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :

atmesti nuteistųjų R. S. ir V. T. apeliacinius skundus.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.