Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-60-287/2016 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.13; 1.1.13; 1.2; 1.2.26; 1.2.26.2; 1.2.26.2.1; 2; 2.1.16; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.8; 2.1.16.2.12; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6; 2.3.6.6.

2016 m. gegužės 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. K., T. P. ir V. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. spalio 24 d., apie 19 val. 19 min., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), netoli namo, pažymėto Nr. 9 – viešoje vietoje, tyčia, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, rankomis trankydami nukentėjusiojo A. U. automobilio O. V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekinio lango ir durelių stiklus, po ko nukentėjusiajam A. U. išlipus iš automobilio, tyčia spirdami ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam A. U. į įvairias kūno vietas bei tokiu būdu bendrais įžūliais veiksmais padarydami jam poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinėje pakaušio srityje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, kairėje smilkininėje dalyje, nosies sumušimą, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukeldami fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sukeldami netoliese buvusioms bei girdėjusioms šauksmus, muštynių triukšmą nukentėjusiosioms A. U. ir R. U. išgąstį ir sumaištį, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis, P., G. ir B. J. buvo Ž., kavinėje, kur vartojo alkoholį ir sutarė, kad B. nuveš į P. kaimelį, nes tikėjosi, kad bus diskoteka. Nuvykus į P. kaimelį, sustojo aikštelėje, garsiai klausėsi muzikos, gėrė alų, degtinę ir po kurio laiko pamatė netoliese einančias dvi moteris. T. pradėjo eiti link moterų, jis išgirdo, kad jie apsižodžiavo, moteriškės pradėjo T. mušti, jis ėjo pas T., nes norėjo jį pasiimti, kad išvengti konflikto. Netrukus visi sėdo į mašiną važiuoti lauk, o moteriškės buvo jau priėjusius prie jų mašinos ir jiems išvažiuojant kažkuri iš moteriškių spyrė į mašiną. Norėdami išvengti konflikto važiavo iš P. kaimelio, tačiau jiems kelią pastojo automobilis. Jie tada sustojo, išlipo iš mašinos, pamatė stovintį vyriškį, su juo apsižodžiavo. Vyriškis pasakė, kad yra iškviesta policija ir jie vėl apsižodžiavo. Tada vyriškis iš kojos spyrė T. P. į koją ir į krūtinę, T. nugriuvo, po to jie visi trys vyriškį apstojo ratu, jis iš nugaros pusės vyriškį parvertė ant žemės, ranka trenkė jam į šoną, o kiti jį spardė. Po to T. ir V. pabėgo, netrukus atvažiavo policija. Atvykusi policija jį sulaikė ir įsodino į tarnybinį automobilį. Atvažiavę į P. kaimelį nuvažiavo ir sustojo aikštelėje prie kultūros centro, nes tikėjosi, kad bus šokiai, tačiau šokių nebuvo, buvo kažkoks uždaras vakaras, todėl sėdo į automobilį ir važiavo iš miestelio, tačiau mašina pastojo kelią, kaip vėliau suprato, kad tai buvo A. U. ir K. K. Iš automobilio pirmieji išlipo jie. Išlipę su V. G. jie trankė automobilio priekinį langą ir durelių stiklą, o P. tuo metu stovėjo jiems už nugaros. Tuo metu juos atvežęs B. su automobiliu išvažiavo. Iš to kito automobilio išlipo U. ir pasakė, kad yra iškviesta policija, liepė nusiraminti, likti vietoje, tada jie apsižodžiavo su juo ir U. spyrė P. Jis tuo metu buvo U. už nugaros ir U. parvertė ant žemės, spyrė jam į koją, tada mušė ir spardė visi. Kol jie mušėsi, U. automobilis buvo vietoje, tačiau po to pavažiavo į aikštelę. K. buvo išlipęs iš automobilio, tačiau į konfliktą nesikišo. Pripažįsta kaltinimą, nori susitaikyti. Buvo nuvažiavę pas U. į namus, atlygino 1000 eurų žalą, susitaikė. A. U. atsisakė pinigų, sakė, kad nereikia, svarbiausia, kad atlygintų tėveliui. Atsiprašė visų trijų nukentėjusių, jų atsiprašymą priėmė. Nežino ir negali paaiškinti, dėl ko prikibo prie moterų. Blaivus nebūtų užkabinęs moterų, įtakos turėjo girtumas. Nukentėjusiajam U. žadėjo „nupjauti galvą, jeigu parašys pareiškimą“. Dar kartą atsiprašo nukentėjusių ir gailisi už savo padarytus veiksmus.

Kaltinamasis T. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Ž. kavinėje kažką šventė, atsimena, kad po to išvažiavo į P., automobilį vairavo B. J., nuvažiavę stovėjo aikštelėje prie kapinių, garsiai klausėsi muzikos, vartojo alkoholį ir po to kažkaip susikivirčijo su dviem moterimis, kurios pasakė, kad iškviesta policija. Tada norėdami greičiau išvažiuoti, bandė išvažiuoti ir sustojo kažkokioje aikštelėje, galvojo, gal vyksta šokiai, tačiau jų nebuvo. Važiuojant iš miestelio, kita mašina užstojo kelią. Jis, V. ir A. išlipo iš mašinos ir su vyriškiu apsižodžiavo. Vyriškis pirmas jam trenkė, o jie trenkė jam atgal, po to pamatęs, kad atvažiuoja policija jis pabėgo. Vėliau sutiko J. B., sėdo į mašiną ir važinėdami po P. ieškojo V. ir A., rado V. G., o A. K. nerado ir išvažiavo į Ž. Prie U. automobilio jis nebuvo priėjęs, automobilio netrankė, tik buvo kartu su kitais, buvo tamsu, todėl negali pasakyti, ar kiti trankė U. automobilį, nes buvo įjungtos mašinos šviesos, spigino į akis, be to, viskas vyko labai greitai. Jis buvo neblaivus, visi vartojo alkoholį, girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Supranta, kad įvykio metu kas ir kokius veiksmus atliko, visi atsako bendrai, nes buvo kartu. Pripažįsta viską, kas nurodyta kaltinime, nukentėjusių atsiprašė, atlygino 1000 eurų žalą U., susitaikė. Daugiau taip nebesielgs, pasimokė, suprato, kad taip elgtis negalima, pasielgė neteisingai. Savo veiksmus vertina blogai. Konfliktas su moterimis prasidėjo nuo jo. Atsimena, kad apsižodžiavo, gal per garsiai leido muziką, gal per daug buvo išgėrę, gal triukšmavo. Konfliktą pradėjo jie, greičiausiai, kad jis, o dėl ko pradėjo konfliktą, paaiškinti negali. Kai jiems pastojo kelią automobilis, iš karto nesuprato, dėl ko, tačiau vėliau suprato, nes vyriškis pasakė, kad iškviesta policija.

Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio vakarą išgėrinėjo Ž., kavinėje, po to sugalvojo, kad reikia nuvykti į P. Automobilį vairavo J. B. Važiavo jis, A. K. ir T. P. Nuvažiavę į P., sustojo aikštelėje prie kapinių, išgėrinėjo, pamatė einančias dvi moteriškes, T. nuėjo prie moteriškių, jis irgi ėjo kartu, tik nenuėjo, kadangi už kažko užkliuvęs, nukrito. Grįžę atgal, sėdo į mašiną, nes norėjo važiuoti namo. Išvažiuojant iš P. dar sustojo prie kultūros namų, tačiau diskotekos nebuvo. Važiuojant į Ž., mašina užstojo jiems kelią, jie visi trys išlipo lauk, o iš kitos mašinos išlipo U. ir K. Visi susikoliojo, susimušė, jis gavęs vieną smūgį, pabėgo, nes išsigando. Vėliau draugai jį susirado ir grįžo namo. Jis pritaria K. ir P. parodymams, viskas taip ir vyko. Pripažįsta, kad trankė U. automobilio durelių stiklą, priekinį langą. Jo elgesiui ir veiksmams įtakos turėjo girtumas, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Įvykio metu buvo ką tik grįžęs iš užsienio, be to, šventė ir gimtadienį, tiesiog norėjo pabūti su draugais. Visi trys buvo nuvažiavę pas nukentėjusius, atsiprašė, atlygino žalą, suprato, kad nukentėjusieji priėmė jų atsiprašymą. Savo elgesį vertina blogai, daugiau taip nepasikartos, labai gailisi. Iš pradžių nesuprato, kad gali atsiprašyti ir taikytis, o supratę, susitaikė. Mano, kad moterys norėjo juos paprotinti, kad per garsiai klausosi muzikos, o jie gal nesuprato, gal norėjo išsiaiškinti ir prikibo prie moterų. Anksčiau U. nepažinojo. Kai jiems automobiliu užstojo kelią, nesuprato, dėl ko, tačiau vyriškiui pasakius, kad yra iškviesta policija, tada suprato, kad tikriausiai dėl konflikto su moterimis. Dar kartą atsiprašo nukentėjusių, labai gailisi.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. parodė, kad praeitų metų spalio 24 dienos vakare buvo namuose, o žmona su dukra buvo išėjusios į parduotuvę, paskambino dukra ir pasakė, kad jas einančias į parduotuvę, apstojo kažkokie nepažįstami jaunuoliai, paklausus kur, pasakė, kad aikštelėje prie kapinių, netoli namų. Su K. K., kuris buvo jų namuose, sėdo į automobilį ir išvažiavo į įvykio vietą, tačiau jaunuoliai jau buvo pasišalinę. Žmonos paklausus, ar iškvietė policiją, pasakė, kad taip. Pagalvojo, kad atvažiavus policijai, jų gali nebebūti, todėl nusprendė paieškoti, kad nepabėgtų. Nuvažiavo į miestelio centrą, aikštutėje prie bažnyčios sustojo, apsisuko ir pamatė, kad nuo M. salės atvažiuoja automobilis pagal žmonos apibūdinimą, pradėjo tą automobilį sekti iš paskos, pavažiavus gal 100 metrų, automobilis sustojo, sustojo ir jis. Po to iš automobilio išlipo trys jaunuoliai ir pradėjo trankyti jo automobilio nuo keleivio pusės šoninį langą, jis išlipo iš automobilio, ėjo link jų, galvojo, kad susitars gražiuoju, pasakė, kad yra iškviesta policija, kuri yra pakeliui, kad jie truputį prisidirbo, tegul niekur nevažiuoja. Nuo jaunuolių sklido alkoholio kvapas, jie visi susižvalgė, buvo tamsus paros metas, gatvė neapšviesta, tada kažkuris iš jų pradėjo aršiai elgtis, sakė „ką čia mes su juo žaidžiame“, jis suprato, kad konfliktas neišvengiamas, todėl smūgiavo pirmas vienam ir antram, o su trečiu susikibo. Po to jam kažkas iš nugaros pusės trenkė per kojas, jis pargriuvo, tada pasipylė kojų smūgiai į galvos sritį, jį „išjungė“. Atsitokėjo, kai jau buvo policija, iškvietė greitąją, suprato, jog policija yra vieną sulaikiusi, kuris sėdėjo policijos automobilyje. Atvažiavus greitajai pagalbai, jį išvežė į Šiaulių priėmimo skyrių. Vaikinų automobilis buvo AUDI A6 ir iš jo išlipo trys vaikinai, kurie priėję prie jo mašinos pradėjo daužyti keleivio pusės priekinio lango stiklą, daužė delnais, jis išlipo iš mašinos, o K. sėdėjo mašinoje, jam išlipus iš mašinos išlipo ir K., tačiau į konfliktą nesikišo, stovėjo jam už nugaros, įvykį turėjo matyti. Jo automobilis buvo su įjungtomis šviesomis. Jam atrodo, kad iš vaikinų automobilio iš vairuotojo pusės išlipo K., kuris buvo su akinukais. Aršiausias iš jų buvo ar P., ar G., kažkuris iš jų. Jis pamatęs, kad jie labai aršiai nusiteikę, pirmas spyrė iš kojos vienam vaikinui, o antras smūgis buvo kitam vaikinui su ranka, o su trečiu K. buvo kaip ir susikibę, o tada P. ir G. buvę jam už nugaros, kažkuris iš jų smūgiavo jam per kojas. Kuris konkrečiai sudavė jam smūgius, nematė, tik iš smūgių suprato, kad muša visi. Prieš atvažiuojant policijai K. paėmęs jį už sprando, pakėlė nuo žemės ir pasakė, kad „zajava“ rašysi, galvą nupjausiu“. Šiaulių priėmimo skyriuje padarius tyrimus, jį išleido į namus, gydėsi namuose tris savaites. Kaip buvo užpultos žmona ir dukra nematė, tik jos sakė, kad apstojo trys jaunuoliai, kad išsigando. Jis tuos vaikinus matė pirmą kartą, buvo ne vietiniai, atrodė neblaivūs, sklido alkoholio kvapas. Sekančią dieną dukrai paskambino vyriškis, neprisistatė, kalbėjo su juo jis, prašė atleisti, siūlė taikytis, klausė dėl žalos, pasakė, kad 10 tūkstančių eurų, tada atleis, pokalbis tuo ir baigėsi. Salėje sėdintys vaikinai yra tie patys, kurie jį sumušė. Kaltinamieji buvo atvykę pas juos ir atsiprašė, atlygino padarytą žalą, jų atsiprašymą jis priėmė, atleido ir neprieštarauja, kad jie būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla būtų nutraukta. Mano, kad jie suklydo, gal bus pamoka. Žalą atlygino tokią, kokį buvo pareiškęs ieškinį, pretenzijų jiems neturi ir neturės ateityje. Civilinio ieškinio atsisako, kadangi civilinį ieškinį atlygino. Pateikia teismui raštą dėl žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji R. U. parodė, kad įvykio vakarą, po 18 valandos su dukra ėjo į parduotuvę, ėjo per stadioną ir matė stovinčią mašiną, prie kurios buvo vaikinai, garsiai grojo muzika, nekreipdamos dėmesio nuėjo į parduotuvę. Grįžtant atgal pamatė du vaikinus, kurie bėgo link jų, vienas vaikinas bėgdamas pargriuvo ant žemės, kitas vaikinas P. prikibo prie jos. Paklausus, ko nori, sakė „kur mergos einate“, išvadino visokiais žodžiais, su tuo vaikinu susikivirčijo, trenkė jam per veidą, prašė atstoti, o jis dar pikčiau pristojo, tada trenkė jam su taše, jis vėl priartėjo, tada spyrė jam su koja. Po to tie vaikinukai sėdo į automobilį ir išvažiavo, dar ji sakė, kad niekur nevažiuotų, kad lauktų policijos, su koja spyrė į jų mašiną, bet jie išvažiavo. Ji su dukra laukė atvažiuojančios policijos. Atvažiavus policijai, jos nurodė, į kurią pusę jie nuvažiavo ir per stadioną nubėgo pas vyrą, kurį rado gulintį ant žemės, o K. jau buvo sulaikytas, nes sėdėjo policijos automobilyje. Tas vaikino kibimas ją ir dukrą išgąsdino, buvo iškoliotos negražiais žodžiais. Vaikinas buvo neblaivus, nes sklido alkoholio kvapas. Vyras dėl sumušimo nedirbo tris savaites, gėrė vaistus, šeimoje jie augina penkis vaikus, vyras išlaiko šeimą, nes ji nedirba. Kaltinamieji jos atsiprašė, ji atleido, nes jie buvo girti, pasikalbėjo nuoširdžiai, sakė, kad gailisi, klydo. Neprieštarauja, kad kaltinamieji būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla būtų nutraukta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. U. parodė, kad buvo vakaras ir su mama eidamos į parduotuvę matė, kad aikštelėje buvo berniukai, kurie gėrė, garsiai grojo muzika, su mama jos sutarė eiti per stadioną, kad jų neužkabintų. Nuėjo į parduotuvę ir grįžtant atgal pamatė link jų ateinat du vaikinus, iš kurių vienas bebėgdamas pargriuvo, o kitas priėjo prie jų, pasakė, kad reikia mergų, klausė kur jos eina, pasakius, kad pasitrauktų, nes iškvies policiją, pristojo prie mamos, mama jai pasakė, kad greičiau kviestų policiją. Skambindama policijai, ji atsitraukė toliau, buvo tamsu, todėl nelabai ką matė. Matė, kad vaikinas bandė mamai suimti už krūtinės ar rankos, tampėsi. Baigiant kalbėtis su policija, pamatė, kad mama yra prie vaikinų mašinos, pasakė mamai, kad pasitrauktų, nes jie važiuodami gali nutrenkti, nes matė, kaip mašina važiavo tiesiai ant mamos, mama su koja spyrė į jų nuvažiuojančią mašiną. Jos liko laukti policijos, ji paskambino tėčiui, kuris pasakė, kad greitai bus ir netrukus su jos draugu atvažiavo, paklausė kas vyksta, jos pasakė, kas buvo, nurodė, jog matė juos nuvažiuojančius į centro pusę. Tėtis su draugu nuvažiavo apsižiūrėti, o ji su mama liko laukti. Atvažiavus policijai, pasakė, kad kažkas rėkauja miestelio centro pusėje, kad važiuotų tenai ir policija ten nuvažiavo. Su mama jos girdėjo kažką rėkaujant, nubėgo pasižiūrėti ir pamatė, kad jos draugas atveda tėtį, neatveda, bet tiesiog velka, ji išsigando, pamatė, kad tėtis susmuko ant žemės. Ji bandė tėtį pakelti, tėtį pakėlė policijos pareigūnas, pasodino į jų mašiną ir iškvietė greitąją. Atvažiavus greitajai, ji su tėčiu išvažiavo į Šiaulių ligoninę. Ji buvo labai išgąsdinta, pažeminta, jautė begalinę baimę, jai buvo kraupu matyti savo žmogų nukritusį ant kelio, pikta, kai taip elgiasi jaunimas. Rytojaus dieną per P. jaunimą jie ieškojo (klausinėjo) jos telefono numerio. Internete savo paskyroje gavo privačią žinutę, kad V. G. rašo, bet ji neatsakė. Už kelių valandų savo telefone pamatė nežinomą numerį, atsiliepė, o toliau kalbėjosi tėtis. Girdėjo, kaip tėčio klausė, kaip jaučiasi, siūlė pinigų, o tėtis pasakė, kad 10 tūkstančių eurų, tada gal ir atleis. Kaltinamieji buvo pas juos atvykę, atsiprašė, ji jiems atleido. Ji buvo pareiškusi civilinį ieškinį, bet jo atsisako visiškai, nes jai svarbiausia, kad kaltinamieji atlygino žalą tėčiui, kad susitarė su tėčiu, o jai pinigų nereikia. Kaltinamiesiems ji atleido, neprieštarauja, kad jie būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla būtų nutraukta.

Liudytoja G. N. parodė, kad įvykio neatsimena. Atsimena, kad buvo iškvietimas, kad dirbo kartu su patruliu V. K., vyko į P., kas kvietė nebeatsimena. Neatsimena, kokiomis aplinkybėmis buvo sulaikytas K., neatsimena, kas jį sulaikė. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad pranešėja su mama juos pasitikę, paaiškino, kad nepažįstami jaunuoliai atvažiavę su AUDI automobiliu šviesiai pilkos spalvos, prie jų kabinėjosi, kad po to su automobiliu nuvažiavo link centro, jie nuvažiavo į aikštelę ir rado automobilį, bendraudami prie automobilio su pranešėjos vaikinu, išgirdo dejavimą ir pamatė sumuštą vyrą, kuriam buvo praskelta galva, kuris skundėsi, kad galva svaigsta, kad buvo apalpęs, kad į aikštelę atėjusios pranešėja su mama, pradėjo rėkti, kas čia taip padarė, kad jie su kolega nukentėjusį asmenį pasodino į automobilį ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, po kiek laiko buvo sulaikytas A. K. ir pasodintas į policijos automobilį, kuriam ji patikrino blaivumą ir po to pristatė jį į policijos komisariatą, pamena, kad K. aiškino, jog draugų nepažįsta, nes tai buvo jam nepažįstami asmenys, liudytoja parodymus patvirtino.

Liudytojas V. K. parodė, kad kiek atsimena, įvykis buvo P., pranešimas buvo lyg dėl muštynių, vyko į S. gatvę, kur sutiko dukrą ir mamą, kurios pasakė, kad su jaunuoliais įvyko kažkoks konfliktas, nurodė, kad konfliktas vyksta kitoje vietoje, suprato, kad merginos draugas konfliktuoja su kažkokiais jaunuoliais. Daugiau nuvyko prie bendruomenės namų, muštynės nebevyko, mašinos nebuvo, vietoje rado tris asmenis, du iš asmenų nurodė vieną asmenį K., kuris mušė, ir šis buvo sulaikytas. Jaunuolį rado aikštelėje prie bendruomenės namų, gatvėje. Nukentėjusiajam U. iškvietė medikus, kadangi įvažiuojant į tą vietą pastebėjo, kad jis nugriuvo, todėl iškvietė greitąją. Dėl sužalojimų nieko negali pasakyti, kadangi nematė, pats nukentėjusysis sakė, kad jį mušė. A. U. kalbėjo, jis padėjo jam atsikelti, su U. buvo dar vienas jaunuolis. Sulaikytas asmuo K. sakė, kad draugų nepažįsta, kad būnant J. mieste prie jo privažiavo automobilis, pasiūlė pasivažinėti, sulaikytajam buvo nustatytas girtumas. Nuvažiuojančio automobilio jis nematė. Į įvykio vietą atėjo mama su dukra. Mama su dukra priėjusios prie automobilio atpažino K., atpažino, kad tas pats asmuo dalyvavo konflikte prie kapinių. Pats K. ar sakė, kad mušė, nepamena. K. pristatė į policijos komisariatą, kur su juo bendravo operatyvinis darbuotojas.

Liudytojas J. B. parodė, kad kaltinamieji yra jo draugai. Įvykio dieną Ž. susitiko su K., P. ir G., kurie pasiūlė važiuoti į P., važiavo T. P. automobiliu AUDI A6, vairavo jis, kadangi buvo blaivus, o jie buvo neblaivūs. Nebuvo kas veikti, todėl pasiūlė važiuoti į P. pas kažkokias drauges, kelio nežinojo, rodė P. Nuvažiavus sustojo aikštelėje prie kapinių, buvo prieblanda, įsijungė muziką, klausėsi, jie gėrė. Sutemus pamatė, kad eina kažkokios moterys ar merginos, kažkuris sugalvojo nubėgti prie jų ir kažko paprašyti. T. ir V. nubėgo prie moterų, vienas bėgdamas pargriuvo ant žemės, nes buvo girtas, kitas pribėgęs prie moterų pradėjo kabinėtis, kurios pradėjo šaukti, kad nesikabinėtų, jog iškvies policiją. Atėjo arčiau prie aikštelės ir jis girdėjo, kaip viena iš moterų skambino policijai, suprato, kad čia geruoju nesibaigs, pasakė draugams, kad sėdam į mašiną ir važiuojam namo. Viena iš moterų užstojo kelią, kad neišvažiuotų, šiaip ne taip išvažiavo, nuvažiavo iki centro ir iš galo prisikabino mašina, užkirto kelią, sustojo, draugai išlipo iš mašinos, jis privažiavo prie netoliese stovinčių trijų konteinerių, sustojo aikštelėje, po to vėl jiems užstatė skersai mašiną, pradėjo stumdytis, rėkauti, šiaip ne taip jis išvažiavo, pavažiavęs draugams pasakė, kad liptų į mašiną ir reikia dingti, bet draugai nesėdo ir jis išvažiavo vienas. Išvažiavęs pradėjo skambinti draugams, tačiau jie telefonus buvo palikę mašinoje, išskyrus T., kuriam paskambino ir kažkur kelyje į J.pasiėmė T., po to ieškojo V. ir A., A. nerado, suprato, kad jis bus suimtas policijos. Apsuko dar ratą, A. nerado ir išvažiavo į Ž. A. buvo nuėjęs prie moterų, kadangi norėjo atitraukti T. nuo moterų, nuėjo, tačiau nespėjo atitraukti, T. koliojosi su moterimis ir viena iš moterų iškvietė policiją. Tą vakarą draugai gėrė, kai susitiko jie jau buvo šiek tiek išgėrę, aikštelėje prie kapinių gėrė degtinę, prisigėrė daug. V. G. bėgdamas link moterų pargriuvo dėl girtumo. K. iš visų trijų atrodė pats blaiviausias. Jie suprato, kad automobilis juos pradėjo persekioti, kadangi privažiuodavo prie pat jų, todėl sustojo lygiagrečiai su tuo kitu automobiliu ir tas kitas automobilis užsuko priekiu, visi trys draugai išlipo iš automobilio, o jis sėdėjo mašinoje, pastovėjo truputį, pro galinį automobilio veidrodėlį pamatė kažką gulintį ant žemės, pavažiavo į aikštelę, laukė, kol ateis draugai, buvo prieblanda, išlipęs iš mašinos matė stovinčius draugus, pašaukė važiuoti namo, pastovėjo gal porą minučių, bet jie neatėjo. Kažkas tenai šnekėjosi, rėkavo, bet nesimušė, todėl jis sėdo į mašiną ir išvažiavo, nes nenorėjo su policija turėti nemalonumų. Važiuojant namo T. ir V. kalbėjo, jog susimušė, sakė, kad gavo į galvą, kad A. sulaikė policija, neminėjo, kad jie ką nors mušė. Į namus grįžo jis su V. ir T. V. ir T. sakė, kad A. sulaikė policija. Bandė jam priskambinti, tačiau jis savo telefoną buvo palikęs mašinoje. Muštynių garsų, riksmų jis negirdėjo, nes buvo įjungtas mašinos variklis, be to automobilyje grojo muzika. Po įvykio T. skundėsi, kad skauda galvą, kad susimušė, kad pirmas smūgį į galvą gavo jis, o kad jie būtų ką darę nepasakojo.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. K., T. P. ir V. G. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jie viešoje vietoje, tyčia, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, rankomis trankydami nukentėjusiojo A. U. automobilio keleivio pusės priekinio lango ir durelių stiklus, po ko nukentėjusiajam A. U. išlipus iš automobilio, tyčia spirdami ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam A. U. į įvairias kūno vietas bei tokiu būdu bendrais įžūliais veiksmais padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukeldami fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sukeldami netoliese buvusioms bei girdėjusioms šauksmus, muštynių triukšmą nukentėjusiosioms A. U. ir R. U. išgąstį ir sumaištį, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šių nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Kaltinamųjų A. K., T. P. ir V. G. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad vieta miestelio centre esančioje aikštelėje yra viešoji vieta. Viešoji tvarka šiuo atveju buvo pažeista įžūliais ir vandališkais kaltinamųjų veiksmais, nes įžūlūs ir vandališki veiksmai teismų praktikoje suprantami, kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti ir dažniausia pasireiškia fizinio smurto panaudojimu, kaip buvo ir šiuo atveju.

Kaltinamųjų A. K., T. P. ir V. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padarę, kad atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, atlygino padarytą žalą nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

Kaltinamųjų A. K., T. P. ir V. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei bausmių skyrimo ypatumais, pirmą kartą teisiamam asmeniui, numatytais baudžiamojo kodekso 55 straipsnyje.

Kaltinamasis A. K. neteistas (1 t., 135 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 136-140 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (1 t., 143 b. l.), gyvena su tėvais, gyvenamosios vietos (Ž.) seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (1 t., 145, 146 b. l.), šiuo metu nedirbantis (1 t., 147 b. l.), prisipažino nusikaltimą padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų A. U., R. U. ir A. U., atlygino jiems padarytą žalą, su jais susitaikė, nukentėjusieji jam atleido, jokių pretenzijų nereiškia ir sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat atlygino padarytą žalą civiliniams ieškovams, todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas bei baudžiamoji byla jam nutrauktina, (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.).

Kaltinamasis T. P. neteistas (2 t., 41 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 44-45 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (2 t., 47 b. l.), šeimos neturi, deklaruotos gyvenamosios vietos (P.) seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (2 t., 49 b. l.), nedirba (2 t., 50 b. l.), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, prisipažino nusikaltimą padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų A. U., R. U. ir A. U., atlygino jiems padarytą žalą, su jais susitaikė, nukentėjusieji jam atleido, jokių pretenzijų nereiškia ir sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat atlygino padarytą žalą civiliniams ieškovams, todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas bei baudžiamoji byla jam nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.).

Kaltinamasis V. G. neteistas (2 t., 108 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 109-111 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (2 t., 114 b. l.), gyvena su tėvais, gyvenamosios vietos (Ž.) seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (2 t., 116, 117 b. l.), šiuo metu nedirbantis (2 t., 118 b. l.), prisipažino nusikaltimą padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų A. U., R. U. ir A. U., atlygino jiems padarytą žalą, su jais susitaikė, nukentėjusieji jam atleido, jokių pretenzijų nereiškia ir sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat atlygino padarytą žalą civiliniams ieškovams, todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas bei baudžiamoji byla jam nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 3 dalimi, A. K., T. P. ir V. G. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 4 dalimi, A. K., T. P. ir V. G. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamiesiems A. K. ir T. P. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str., 2 t., 4, 10, 69, 79 b. l.).

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., 9, 11, 12 b. l.) panaikintina nedelsiant, kadangi atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei bylą nutraukus, tapo nebereikalinga.

Kaltinamajam T. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., 77-78, 80, 82-83 b. l.) panaikintina nedelsiant, kadangi atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei bylą nutraukus, tapo nebereikalinga.

Kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 152-153 b. l.) panaikintina nedelsiant, kadangi atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei bylą nutraukus, tapo nebereikalinga.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Šioje byloje nukentėjusysis A. U. buvo pareiškęs 940,00 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 60,00 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., 61-62, 63-64 b. l.), o nukentėjusioji A. U. buvo pareiškusi 300,00 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 67-69, 72-73 b. l.). Nukentėjusieji A. U. ir A. U. pareikštų ieškinių atsisakė, nes A. U. kaltinamieji visiškai atlygino padarytą žalą (3 t., 44 b. l.), o A. U. atsisakė ieškinio, kadangi kaltinamieji atlygino žalą tėčiui ir su juo susitaikė.

Procesas dėl nukentėjusiojo A. U. pareikšto 1000,00 eurų civilinio ieškinio dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas, kadangi kaltinamieji savanoriškai atlygino jam padarytą žalą (BPK 107 str.).

Nukentėjusiosios A. U. pareikštas 300,00 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi ji jo atsisakė (BPK 112, 115 str.).

Valstybinė ligonių kasa, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 102,64 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. U. gydymą, tačiau kaltinamieji savanoriškai šią žalą atlygino, todėl procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str., 3 t., 59 b. l.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė 193,02 eurų civilinį ieškinį dėl išmokėtos ligos pašalpos nukentėjusiajam A. U. už jo nedarbingumo laikotarpį, tačiau kaltinamieji savanoriškai šią žalą atlygino, todėl procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str., 3 t., 58 b. l.).

2016 m. sausio 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. nutarimu buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, esančių piniginių lėšų dalį – 1565,66 eurų sumai (1 t., 150-151, 152-153, 154-158 b. l.).

2016 m. sausio 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. nutarimu buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke „Swedbank“, AB, esančių piniginių lėšų dalį – 1565,66 eurų sumai (2 t., 60-61, 62-66 b. l.).

2016 m. sausio 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. nutarimu buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke „Swedbank“, AB, esančių piniginių lėšų dalį – 1565,66 eurų sumai (2 t., 122-123, 124, 125-129 b. l.).

Kadangi kaltinamieji A. K., T. P. ir V. G. atsiprašė nukentėjusiųjų A. U., R. U. ir A. U. bei atlygino A. U. padarytą žalą (3 t., 44, 53, 54 b. l.), taip pat atlygino civilinių ieškovų valstybinės ligonių kasos ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinius ieškinius (3 t., 58, 59 b. l.) ir dėl to procesai dėl nukentėjusiojo A. U., valstybinės ligonių kasos ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinių ieškinių nutrauktini, o nukentėjusiosios A. U. civilinis ieškinys atmestas, nes ji jo visiškai atsisakė (3 t., 53, 54 b. l.), 2016 m. sausio 19 d. ir 2016 m. sausio 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. nutarimais paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamųjų A. K., T. P. ir V. G. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, panaikintinos, kadangi, kaltinamiesiems atlyginus žalą, tapo nebereikalingos (BPK 151 str. 8 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, susitaikius su nukentėjusiaisiais A. U., R. U. ir A. U.

Išaiškinti A. K., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. K., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje A. K. panaikinti nedelsiant.

Į atliktą bausmės laiką A. K. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2015 m. spalio 25 d.

T. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, susitaikius su nukentėjusiaisiais A. U., R. U. ir A. U.

Išaiškinti T. P., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. P., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje T. P. panaikinti nedelsiant.

Į atliktą bausmės laiką T. P. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2015 m. spalio 25 d.

V. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, susitaikius su nukentėjusiaisiais A. U., R. U. ir A. U.

Išaiškinti V. G., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. G., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. G. panaikinti nedelsiant.

Procesą dėl nukentėjusiojo A. U. 1000,00 eurų civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiosios A. U. 300,00 eurų civilinį ieškinį atmesti.

Procesą dėl civilinio ieškovo valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 102,64 eurų civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dėl civilinio ieškovo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 193,02 eurų civilinio ieškinio nutraukti.

2016 m. sausio 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. nutarimu paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, esančias pinigines lėšas 1565,66 eurų sumai, panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

2016 m. sausio 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. nutarimu paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke „Swedbank“, AB, esančias pinigines lėšas 1565,66 eurų sumai, panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

2016 m. sausio 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. nutarimu paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke „Swedbank“, AB, esančias pinigines lėšas 1565,66 eurų sumai, panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Apie procesinių prievartos priemonių – laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimą pranešti turto arešto aktų registrui, AB SEB bankui ir bankui „Swedbank“, AB.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.