- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-02
- Bylos Nr.
- I-3609-121/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01623-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui V. S., vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1–7), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2013-05-03 sprendimą Nr. (1.7.)-S-1465-13; 2) įpareigoti atsakovę patenkinti jo 2013-04-30 prašymą gauti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 235/2013; 3) priteisti jam iš atsakovių padarytą 500 Lt turtinę žalą ir 5 000 Lt neturtinę žalą.
Paaiškino, kad 2013-04-30 kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-130-235/2013 dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš R. R., išdėstė visas aplinkybes, kodėl jis negalės apginti savo teisėtų interesų, parengti atitinkamo ieškinio, apmokėti teismo išlaidas ir parengti reikiamus dokumentus, prie prašymo pridėjo atitinkamus įrodymus, tačiau jo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo atmestas. Pareiškėjo manymu, jam nepagrįstai atsisakyta suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nes Tarnyba ignoruoja Vilniaus apygardos teismo (VAT) 2013-04-25 protokolinį sprendimą, kuriuo byla buvo sustabdyta siekiant išspręsti teisinės pagalbos klausimą ir neatsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktiką, kurioje išaiškinta, jog apie bylos perspektyvas sprendžia teismas po bylos peržiūrėjimo iš esmės. Todėl, jo manymu, Tarnyba negali vertinti, ar civilinė byla yra perspektyvi, ar ne ir motyvuoti savo argumentais, nes tai privalo daryti teismas. Tvirtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-130-235/2013 negalės tinkamai savęs atstovauti, nes jis nemoka valstybinės kalbos, be to, negalės padengti teismo išlaidų, kurios jam yra garantuojamos valstybės teikiant teisinę pagalbą. Be to, nepagrįstas atsakovės teiginys, kad jis galės save tinkamai atstovauti civilinėje byloje, nes tinkamai parengė ieškinį, kurį teismas priėmė ir pradėjo procesą. Anot pareiškėjo, ieškinys parengtas su specialisto (teisininko) pagalba ir ne visiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) normoms keliamus reikalavimus, nes buvo tikslinamas. Atsakovė neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo bei yra valstybės išlaikomas asmuo.
Šalies argumentai
Pasak pareiškėjo, Tarnyba privalo atsižvelgti į LVAT formuojamą praktiką analogiškose bylose ir nurodo Vilniaus apygardos administracinis teismo (VAAT) sprendimus administracinėse bylose Nr. 1-7918-19/2007, 1-4079-473-/2008, 1-114-746/2009, 1-947-281/2009, 1-1760-121/2009, 1-547-437/2010, 1-1415-365/2010, 1-114-764/2009, 1-2654-121/2010, 1-1355-142/2011; LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A6-362/2010, A442-200/2010, A662-670/2010, A662-1935/2010, A822-297/2011, A662-260/2011, A822-1419/2010, A575-2283/2011, A575-2690/2011, A575-2806/2011 ir kt. Mano, kad Tarnyba, priimdama neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos, grubiai pažeidžia atliekamas viešojo administravimo funkcijas ir paneigia visas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje numatytas teises ir laisves (6, 13 ir 14 str.).
Dėl tokių Tarnybos veiksmų pareiškėjas buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patyrė kančias, emocinę ir dvasinę depresiją, neturėjo elementarių buities patogumų, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, todėl yra visos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK) numatytos aplinkybės civilinei atsakomybei kilti (6.245–6.250 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė ir atsakovės atstovė Tarnyba atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 57–63).
Paaiškino, kad pareiškėjas, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-130-235/2013, piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, o be argumentų skųsdamas Tarnybos sprendimus, piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ir administraciniu procesu.
Anot atsakovės, V. S. 2012-02-01 Tarnybai buvo pateikęs prašymą reg. Nr. (1.9.)-ATP-438-12 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš R. R.. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2012-02-01 prašymą, 2012-04-05 sprendimu Nr. (1.9.)-S-1268-12 atsisakė teikti V. S. antrinę teisinę pagalbą. Šio sprendimo pagrįstumas buvo įvertintas pirmosios instancijos teisme ir konstatuota, kad Tarnyba pagristai atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau 2012-05-17 V. S. vėl pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (1.9.)-GD-949-12, prašydamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2012-02-01 prašymą reg. Nr. (1.9.)-ATP-438-12, nurodydamas, kad yra darbo sutartis, patvirtinanti, jog R. R. dirbo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungoje vyriausiuoju buhalteriu. Tarnyba, išnagrinėjusi V. S. 2012-05-17 prašymą, reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į prokurorą dėl proceso baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-203/2011 atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (atsiradusios darbo sutarties, kuri nebuvo įvertinta ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu), 2012-06-08 sprendimu Nr. (1.9.)-S-1999-12 atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje.
Pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuroras 2013-06-05 nutarimu V. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmetė. Tai reiškia, kad naujų aplinkybių, patvirtinančių, jog yra pagrindas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nėra. Tarnybos 2012-06-08 sprendimo Nr. (1.9.)-S-1999-12 pagrįstumas buvo įvertintas tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme ir konstatuota, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas, nepaisydamas anksčiau Tarnybos priimtų sprendimų, savarankiškai inicijavo civilinę bylą Nr. 2-130-235/2013 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl R. R. neteisėtų veiksmų ir savo ieškinį minėtoje civilinėje byloje grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau ne kartą buvo įvertintos teismų. Pareiškėjas ir toliau kreipėsi į Tarnybą, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą toje pačioje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl R. R. neteisėtų veiksmų, pateikdamas Tarnybai 2013-02-14 prašymą reg. Nr. (1.9.)-ATP-513-13 suteikti antrinę teisinę pagalbą toje pačioje civilinėje byloje. Tarnyba 2013-02-25 sprendimu Nr. (1.9.)-S-586-13 atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-130-235/2013 ir pareiškėjas apskundė Tarnybos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (administracinė byla Nr. I-2624-244/2013).
Pasak Tarnybos, V. S. nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-04-25 protokoliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-130-235/2013 suteikė galimybę kreiptis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nepatvirtina fakto, kad V. S. savarankiškai pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-130-235/2013 yra pagrįstas ir atstovavimas byloje yra perspektyvus. Naujų aplinkybių, patvirtinančių, jog minėta byla yra perspektyvi ir pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas, neatsirado.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 ir 12 straipsnis apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nustato atvejus, kada antrinė teisinė pagalba yra neteikiama. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 str. 6 dalyje numatyti atvejai. Tokia pozicija yra suformuota LVAT praktikoje bylose dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo (sprendimai administracinėse bylose Nr. A822-l082/2011, A756-1390/2010, A822-1042/2009).
Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti ne tik valdžios institucijų veiksmų priešingumą teisei, bet ir kitas susijusias sąlygas: priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių; teisės pažeidėjo kaltę; teisės pažeidimu padarytą žalą arba nuostolius. Nesant bent vienos iš šių keturių sąlygų, teisė į žalos atlyginimą paneigiama (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A17-1197/2007). Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių neteisėtų Tarnybos veiksmų, o tik pateikia savo samprotavimus. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą turtinę žalą. O V. S. nurodytos aplinkybės apie patirtą neturtinę žalą kelia pagrįstų abejonių dėl jų pasireiškimo tikimybės.
Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog jis bandė išsiversti be advokato pagalbos, nes iš anksto žinojo, kad Tarnyba jos nesuteiks, santykiai su ja konfliktiški, ji piktnaudžiauja savo padėtimi. Kad bylą teisme pralaimėjo, rodo, kad pagalba buvo reikalinga, o dėl jos perspektyvumo nusprendžia tik teismas. Jis neatsisako skundo reikalavimo paskirti atstovą civilinėje byloje, nes teisinė pagalba jam ir toliau yra aktuali – jis nori teikti teismui prašymą atnaujinti procesą. Dėl pralaimėtos bylos jį apėmė depresija.
Skundas ..................
Faktinės bylos aplinkybės.
1. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011-04-29 nuosprendžiu pripažino V. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 223 str. 1 dalyje, 300 str. 1 dalyje, ir paskyrė 2 600 Lt dydžio baudą (b.l. 84–94). Teismas minėtame nuosprendyje konstatavo, kad duomenų patvirtinančių apie R. R. įdarbinimą nėra. Be to, V. S. pasirašinėjo už R. R. ir tą pripažino. Konstatuota, kad R. R. nedalyvavo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos (toliau – Sąjunga) veikloje ir nedirbo joje vyriausiuoju buhalteriu. Teiginiai, kad už galimus Sąjungos buhalterinės apskaitos pažeidimus turėtų atsakyti R. R., teismo pripažinti nepagrįstais. Vilniaus apygardos teismas 2011-08-31 nutartimi V. S. apeliacinį skundą atmetė (b.l. 74–76). Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2011-08-31 nutartį apskundė kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-04-23 nutartimi Nr. 2P-450/2012 atsisakė priimti ir grąžino kasacinį skundą V. S. (b. l. 73 kita lapo pusė).
Šalies argumentai
V. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas atnaujinti baudžiamosios bylos Nr. 1-311-203/2011 procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių - atsiradusios pasirašytos abiejų šalių darbo sutarties, patvirtinančios, kad R. R. buvo priimtas dirbti Sąjungoje buhalterio pareigoms, tačiau Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2012-06-05 nutarimu atmetė V. S. prašymą, motyvuodamas, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir įvertintos priimant procesinį sprendimą. Pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri 2012-07-16 nutarimu skundą atmetė. V. S. apskundė 2012-07-16 nutarimą Vilniaus apygardos teismui, kuris 2012-08-14 nutartimi pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012-07-16 nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmetė (b.l. 109–111).
2. V. S. 2012-02-15 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (MAT) su ieškiniu dėl R. R. jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad jis dėl R. R. kaltės teismo 2011-04-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-203/2011 buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 223 str. 1 ir 300 str. 1 dalyse, nors jo pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad R. R. dirbo Sąjungos vyriausiuoju buhalteriu ir būtent jis turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 77–80).
Vilniaus MAT 2013-01-03 nutartimi nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, t.y. nurodyti tikslų atsakovo gyvenamosios vietos Šveicarijoje adresą (b.l. 97).
Vilniaus MAT pagal pareiškėjo prašymą 2013-04-25 teismo posėdžio protokoline nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-130-235/2013 nagrinėjimą ir suteikė pareiškėjui galimybę kreiptis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo minėtoje civilinėje byloje (b.l. 128–129).
3. Tarnyboje 2013-02-14 buvo gautas pareiškėjo 2013-02-12 prašymas, reg. Nr. (1.9.)-ATP-513-13, suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-130-235/2013 dėl R. R. padarytos turtinės ir neturtinės žalos (b. l. 95–96). Prašymą motyvavo tuo, kad nemoka lietuviškai, neturi teisinio išsilavinimo, yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą, kitų pajamų negauna. Be kvalifikuotos teisinės pagalbos jam sunku bus apginti savo teises ir teisėtus interesus, parengti ieškinį, o taip pat nepajėgs apmokėti teismo išlaidų bei tinkamai atlikti kitų procesinių veiksmų.
Tarnyba 2013-02-25 sprendimu Nr. (1.9.)-S-586-13 atsisakė teikti V. S. antrinę teisinę pagalbą (b. l. 67–72).
Tarnyboje 2013-04-30 buvo gautas pareiškėjo 2013-04-30 prašymas, reg. Nr. (1.7.)-ATP-1546-13, kuriame jis nurodė naują aplinkybę, kuri, pareiškėjo manymu, suteikia jam teisę į antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-130-235/2013, t.y., nurodė, kad Vilniaus MAT 2013-04-25 priėmė protokolinį nutarimą sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-130-235/2013 iki 2013-06-11 ir suteikti pareiškėjui galimybę papildomai kreiptis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo minėtoje byloje (b. l. 120–123).
Tarnyba priėmė 2013-05-03 sprendimą Nr. (1.7.)-S-1465-13 atsisakyti suteikti V. S. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-130-235/2013 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš R. R. pagal pareiškėjo Tarnybai 2013-04-30 pateiktą prašymą reg. Nr. (1.7.)-ATP-1546-13 (b.l. 113–119). Tarnyba nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, o atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, pareiškėjas savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus. Be to, pareiškėjo prašymas 2013-04-30 reg. Nr. (1.7.)-ATP-1546-13 yra kartotinis.
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Šios bylos dalykas yra Tarnybos atsisakymo suteikti pareiškėjui nemokamą teisinę pagalbą teisėtumas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2008-04-15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija (nuo 2008-04-30)). Tarnyba atsisakymą suteikti teisinę pagalbą grindė Įstatymo 11 str. 6 d. 1 ir 2 punktais, 7 d. 3 punktu, 18 str. 2 dalimi, Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (2012-07-18 nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2012-07-25) 12 punktu.
Pagal Įstatymo 11 str. 6 d. 1–2 punktus antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus, o pagal 11 str. 7 d. 3 punktą Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu nustato, kad pats pareiškėjas savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus.
Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu prašymai, su kuriais asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.
Teismo sprendžia, jog atsakovė pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, nustačiusi, jog ieškinio (skundo) teismui reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje yra neperspektyvus. Teismo nuomone, Tarnyba, iki priimdama vienokį ar kitokį sprendimą dėl prašymo, turi teisę atlikti minimalų bylos, kurioje prašoma suteikti pagalbą, aplinkybių vertinimą ir dėl jos neperspektyvumo nuspręsti tik tuomet, kai yra pakankamai tai įrodančių aplinkybių. Minėta, kad nuosprendis dėl V. S. nuteisimo įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2011-08-31 nutartį, V. S. į teismą su ieškiniu kreipėsi 2012-02-15, tai yra tuomet, kai jau buvo konstatuotos tam tikros aplinkybės, susijusios su R. R. darbo santykių tarp jo ir Sąjungos nebuvimu. Esant tokiai situacijai, ieškinio pateikimas R. R. buvo akivaizdžiai nepagrįstas.
Tokia yra teismų praktika analogiškose bylose. Antai LVAT administracinėje byloje Nr. A822-l082/2011 pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 str. 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Įstatymo 11 str. 6 d. 1 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Šio įstatymo 11 str. 6 d. 2 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
LVAT administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010 pažymėjo, kad Tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Nagrinėjamoje byloje paminėtinos šios VGTPĮ nuostatos: VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 2 punktas nustato, kad tuo atveju, jei atstovavimas byloje neperspektyvus, antrinė teisinė pagalba neteikiama, o jei ši aplinkybė paaiškėja po to, kai buvo priimtas sprendimas teikti šią pagalbą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas (VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo motyvais, kad Tarnyba, gavusi advokatės išvadą, turėjo teisę vertinti atstovavimo byloje perspektyvumą.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
1999-06-17 Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 42 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, gi pagal CK 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
LVAT 2009-11-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1241/2009 išaiškino, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A6-1286/2006).
Teismas, įvertinęs, jog Tarnyba pagrįstai atsisakė pareiškėjui skirti antrinę teisinę pagalbą, sprendžia, kad nėra būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių jam padarytos turtinės žalos įrodymų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.