- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-796-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08760-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-796-622/2012
2012 m. gegužės 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovui V. K.. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą V. K. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą įpareigoti atsakovą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos rekonstrukcijos padarinius - atstatyti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pakeistą būklę, buvusią iki rekonstrukcijos ir sutvarkyti statybvietę; jeigu šių įpareigojimų atsakovas neįvykdys – leisti ieškovui įvykdyti pirmajame ieškinio reikalavime numatytus darbus, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo. Nurodė, jog atliko 2010-08-09 poilsio pastato patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančių dokumentų, atliko patalpų rekonstrukciją: įrengė terasą, rytinėje fasado pusėje įrengė balkoną, į kurį patekti vietoje medinių langų, per visą išrorės sienos plotą įstatė dvejas plastikines duris bei plastikinius langus, taip pat pietinėje ir vakarinėje fasado pusėje panaikino langus ir vietoje jų įrengė du sanitarinius mazgus. 2010-09-06 atsakovui įteikė reikalavimą iki 2010-11-24 pertvarkyti savavališkai rekonstruotą statinio dalį ir atstatyti savavališkai rekonstruotas patalpas. Atsakovas reikalavimo neįvykdė.
Teismas nusprendė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies – neįvykdžius atsakovui per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmojo ieškinio reikalavimo, leisti pačiai ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus; ir likviduoti savavališkos statybos rekonstrukcijos padarinius – atstatyti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pakeistą būklę, buvusią iki rekonstrukcijos ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš V. K., priimti ir bylą dėl šios reikalavimo dalies nutraukti. Nusprendė kitą ieškinio dalį tenkinti visiškai – įpareigoti atsakovą V. K. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, fiksuotus 2010-08-09 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-100809-00050 ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą įpareigoti atsakovą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos rekonstrukcijos padarinius – atstatyti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pakeistą būklę, buvusią iki rekonstrukcijos ir sutvarkyti statybvietę. Priteisė iš atsakovo V. K. 139,00 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui. Remdamasis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 2 straipsnio 18 dalimi, savavališkos rekonstrukcijos fiksavimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9, 18.1 ir 18.2 punktais, rekonstrukcijos fiksavimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, bendrų nuostatų 2 punktu, teismas pripažino, jog atsakovo V. K. atlikti statybos darbai – rytinėje fasado pusėje įrengtas balkonas ir vietoje medinių langų dviejų plastikinių langų įstatymas per visą išorės sienos plotą, pietinėje ir vakarinėje fasado pusėje langų panaikinimas ir kiti su jais susiję veiksmai, patvirtina savavališkos rekonstrukcijos faktą. Nurodė, jog atsakovas šių duomenų neginčijo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neįvertino ieškovo atsisakymo nuo dalies ieškinio. Tai keičia visą ieškovo ieškinio esmę, kadangi atsakovui vienam nėra galimybių gauti leidimo tik savo turimoms patalpoms rekonstruoti. 2011-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime nėra nurodyta ieškovo atsisakymo nuo ieškinio dalies priežasčių, be to atsakovas apie ieškinio dalies atsisakymą nebuvo informuotas. Teismo sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus į viešą interesą ir atsakovo faktines galimybes atstatyti vien atsakovui priklausančias patalpas, kadangi yra rekonstruotas visas pastatas, t.y. rekonstrukcijos darbus atliko visi bendrasavininkai, todėl negali griauti su bendrasavininkais turimo bendro turto. Atsakovas pažymi, jog neprieštarauja dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atstatymo į iki rekonstrukcijos buvusios būklės. Nurodė, jog negali ardyti bendro turto ir apie tai informavo ieškovą. Norėdamas pradėti vykdyti atstatymo darbus, atsakovas 2010-09-03 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėją L. M., nurodydamas, jog pastato atstatymo į iki rekonstrukcinę būklę darbus turi vykdyti visi namo gyventojai ir kad atsakovas vienas negali vykdyti atstatymo darbų, kadangi name yra bendros komunikacijos. Atsakovas pažymi, jog atstatymo darbus turi vykdyti visi bendrijos gyventojai vienu metu, vadovaujant DNSB „Ievos kalnas“ pirmininkui A. V..
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti 2011-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas veikė nesąžiningai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kadangi pažeidė CPK 7 straipsnio 2 dalį. Pažymi, jog Inspekcijos kompetencijai nepriskirta pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius, juos išardant, atstatant statinio būklę. Įstatymai nustato, kad savavališkos statybos padarinių šalinimas privalomas statytojo iniciatyva ir lėšomis. Apeliantas, kuriam nuosavybės teise priklauso savavališkai rekonstruotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), privalėjo tinkamai rūpintis vykdomais rekonstrukcijos darbais, jų teisėtumu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Atsakovas neginčija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-08-09 surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-100809-00050 (b.l. 9-15) bei savavališkos rekonstrukcijos fakto buvimo, sutinka su patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atstatymu į iki rekonstrukcijos būklės. Todėl dėl šių klausimų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Iš esmės atsakovas ginčija Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo dalį, kurioje priimtas ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų. Todėl apeliacijos objektą sudaro ši skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neįvertino ieškovo atsisakymo nuo dalies ieškinio. Tai keičia visą ieškinio esmę, nes jam vienam nėra galimybių gauti leidimo tik savo turimoms patalpoms rekonstruoti. Sprendime nėra atsisakymo nuo ieškinio dalies priežasčių bei atsakovas nebuvo informuotas apie ieškinio dalies atsisakymą.
Dispozityvumo principas lemia tai, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio ar jo dalies (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas tokių aplinkybių nenustatė. Įstatymai nenustato ieškovo pareigos pateikti atsisakymo nuo ieškinio priežastis. Be to, ta dalis ieškinio reikalavimų, t.y. reikalavimas išduoti ieškovui leidimą tam, kad galėtų ieškovas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, taip pat likviduoti savavališkos statybos rekonstrukcijos padarinius, nėra priskiriami ieškovo kompetencijai. CK 4.103 straipsnyje expressis verbis nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis statybos teisinius santykius, yra Statybos įstatymas. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti savavališkai statomą (pastatytą) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais (juos konstatavus konkrečioje byloje), leisti nustatyta tvarka statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui atsiliepimą į ieškinį. Teismas nustatęs šio procesinio dokumento trūkumus, įpareigojo atsakovą per nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus. Atsakovas per nustatytą terminą trūkumų nepašalino, todėl teismas grąžino atsakovui atsiliepimą su priedais. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį atsakovas buvo tinkamai informuotas. Atsakovas pateikė prašymą dėl ligos bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, tam jie turi domėtis bylos eiga, susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams ir pan. (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nesinaudojo minėtomis savo procesnėmis teisėmis, todėl nepagrįstas jo argumentas, jog turėjo būti informuotas apie ieškinio dalies atsisakymą. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmeninių teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas atsisakė duoti sutikimą ar kilo ginčas su kitais bendraturčiais dėl bendro naudojimo patalpų, bendrų komunikacijų savavališkos rekonstrukcijos. Atsakovas privalėjo tinkamai rūpintis vykdomais rekonstrukcijos darbais, jų teisėtumu. Už tokių savo pareigų nevykdymą bei nuosavybės teisės įgyvendinimą pažeidžiant įstatymus, kilusias neigiamas teisines paskemes, prisiima atsakovas. Be to, CK 4.103 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsnio prasme statytojas yra atsakovas, o ne kiti bendraturčiai, tai skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai ir teisėtai būtent atsakovas įpareigotas savo iniciatyva ir lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl atsakovo argumentas, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir neįgyvendinamas, kadangi negali vienas atstatyti savo patalpų dėl to, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas kompleksiškai be statybą leidžiančio dokumento, kartu su kitais bendrasavininkais priklausantis bendras turtas, yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimą, įrodymų vertinimą, ieškinio atsisakymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 lapkričio 18 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.