Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-04-03 · Civilinė byla Nr. 2YT-1162-204/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
2YT-1162-204/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00343-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Bagdonienė
Pareiškėjas
E. S.
Suinteresuotas asmuo
V. B., E. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1162-204/2019Teisminio proceso Nr.2-43-3-00343-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Nijolė Bagdonienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., E. S. dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėjas E. S., faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinė T. A. S., kurios gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties liko pareiškėjo vardu įregistruoto, sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įgyto, taip pat velionei priklausiusio turto dalis, t.y.: 50/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50/100 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti pareiškėjo vaikai V. B. ir E. S.. Pareiškėjas dėl T. A. S. priklausiusios bendro turto dalies paveldėjimo į notarinę kontorą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas palikimo priėmimo įteisinimui.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys V. B. ir E. S. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad E. S. ir T. A. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 8), santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. S., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. B.. T. A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjo E. S. vardu nuo 1993-05-12 kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo registruotas nekilnojamasis turtas: 50/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50/100 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). ( b.l.12-15). Pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 7). VĮ Registro centro testamento registro duomenimis po T. A. S. mirties palikimo priėmimo fakto nėra įregistruota (b. l. 11).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po T. A. S. mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis E. S. perėmė ir pradėjo valdyti palikėjos turtą, t. y. faktiškai priėmė T. A. S. palikimą. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į T. A. S. turtą, nėra.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po T. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sutuoktinis E. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir jį valdo iki šiol (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sutuoktinis E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir jį valdo iki šiol.

Juridinis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismui per Šilutės rūmus.

Teisėja Nijolė Bagdonienė