- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-23
- Bylos Nr.
- eI2-4403-561/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06372-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- A. P. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Įžanginė dalis
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas A. P. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 25S234506 (toliau – ir Sprendimas).
Skunde teismui nurodo, kad pareiškėjas, Indijos pilietis, gavo pasiūlymą dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Mood Furniture“ (toliau – ir UAB „Mood Furniture“, Bendrovė) ir kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu Lietuvoje. 2025 m. spalio 17 d. Departamentas nurodė, kad UAB „Mood Furniture“ turi sumokėti skolą biudžetui iki 2025 m. spalio 24 d. UAB „Mood Furniture“ 2025 m. spalio 23 d. sumokėjo visą skolą biudžetui, tačiau atsakovas priėmė Sprendimą.
Atsakovo 2025 m. spalio 28 d. duomenimis, UAB „Mood Furniture“ turėjo 32 156,16 Eur mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) ir 51 850,27 Eur mokestinę nepriemoką valstybės socialinių fondų biudžetams.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamo Sprendimo motyvais dėl tariamos skolos valstybės biudžetui, nes UAB „Mood Furniture“ 2025 m. spalio 23 d. sumokėjo 2 156,16 Eur mokestinę nepriemoką VMI ir 51 850,27 Eur mokestinę nepriemoką valstybės socialinių fondų biudžetams, todėl iki 2025 m. spalio 24 d. nebebuvo skolinga valstybės biudžetui, o atsakovas neprašė, kad pareiškėjas pateiktų atsakovui duomenis apie atsiskaitymą, nes atsakovas gali gauti šiuos duomenis tiesiogiai.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neįvertinto visų objektyvių duomenų, susijusių su Bendrovės atsiskaitymu su valstybės biudžetu iki 2025 m. spalio 23 d., taip pat neįvertino aplinkybės, kad Bendrovė nebuvo skolinga valstybės biudžetui 2025 m. spalio 30 d. Atsakovas rėmėsi kažkokiais 2025 m. spalio 28 d. dienos duomenis, kurių šaltinis ir patikimumas apskritai nėra žinomi, todėl netinkamai pritaikė teisinį Sprendimo pagrindą.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad Sprendimu Departamentas nusprendė pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai; darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi nepriemoką valstybės socialinių fondų biudžetams.
Ginčijamame sprendime Departamentas nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį. Departamento 2025 m. spalio 28 d. duomenimis, Bendrovė turi 32 156,16 Eur mokestinę nepriemoką VMI ir 51 850,27 Eur mokestinę nepriemoką valstybės socialinių fondų biudžetams.
Bendrovei Departamentas išsiuntė pranešimus dėl mokestinių nepriemokų VMI ir valstybės socialinių fondų biudžetams, nurodant sumokėti mokestines nepriemokas arba pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta mokestinis ginčas. Bendrovė finansinių įsipareigojimų neįvykdė, papildomų duomenų bei dokumentų apie finansinių įsipareigojimų įvykdymą VMI ir valstybės socialinių fondų biudžetams nepateikė.
Departamentas 2025 m. spalio 17 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) kreipėsi į pareiškėją ir Bendrovę, informuodamas apie Bendrovės turimą didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžetui, prašydamas įvykdyti finansinius įsipareigojimus kaip įmanoma skubiau arba iki 2025 m. spalio 24 d., arba pateikti iš SODROS sprendimą dėl mokesčių atidėjimo, ir, jei skola bus sumokėta iškart, informuoti, atsakant į šį pranešimą.
Taip pat nėra pagrindo sutikti, kad priimant ginčijamą sprendimą (2025 m. spalio 30 d.) Bendrovė skolos biudžetui neturėjo. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, Bendrovė 2025 m. spalio 30 d. turėjo įsiskolinimą VSDF biudžetui 49 585,32 Eur įmokų ir 1 057,41 Eur delspinigių, o skola VMI 2025 m. spalio 30 d. sudarė 108 420,99 Eur, iš jų: 69 085,55 Eur GPM, 378,08 Eur GPM delspinigių, 38 927,00 Eur PVM, 30,36 Eur PVM delspinigių. Taip pat VMI nurodė, kad 2025 m. spalio 30 d. pagal VMI nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) nurašyta 753,53 Eur suma, kuri įskaityta GPM.
Taigi, pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės, kad Bendrovė sumokėjo tam tikras nepriemokas spalio 23 d., nepatvirtina, jog Bendrovė ginčijamo sprendimo priėmimo dieną neturėjo skolos VMI ir VSDF.
Mano, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, nebuvo apsiribota vien nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal darbo sutartį.
Departamentas nustatęs, kad Bendrovė turi didesnes negu vienos bazinės socialinės išmokos dydžio mokestines nepriemokas VMI ir valstybės socialinių fondų biudžetams, 2025 m. rugsėjo 23 d. ir 2025 m. spalio 17 d. Bendrovei išsiuntė pranešimus dėl mokestinių nepriemokų VMI ir valstybės socialinių fondų biudžetams, nurodant sumokėti mokestines nepriemokas arba pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta mokestinis ginčas.
Bendrovė atsakovui jokių papildomų duomenų bei dokumentų apie finansinių įsipareigojimų įvykdymą VMI ir valstybės socialinių fondų biudžetams nepateikė.
Departamentas, nustatęs, kad 2025 m. spalio 28 d. (sprendime nurodoma 2024 m. spalio 28 d. duomenimis, tačiau tai laikoma rašymo apsirikimu), Bendrovė turi 32 156,16 Eur mokestinę nepriemoką VMI ir 51 850,27 Eur mokestinę nepriemoką valstybės socialinių fondų biudžetams, priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčiu, kuriame nustatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja VMI, ar valstybės socialinių fondų biudžetams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas). Sprendime nurodoma, kad atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi neapriboja jo teisės teikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi iš karto po sprendimo priėmimo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą, neįvertinto visų objektyvių duomenų, susijusių su Bendrovės atsiskaitymu su valstybės biudžetu iki 2025 m. spalio 23 d., taip pat neįvertino aplinkybės, kad Bendrovė nebuvo skolinga valstybės biudžetui 2025 m. spalio 30 d.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar valstybės socialinių fondų biudžetams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas).
Pareiškėjas teigia, kad mokestinės nepriemokos buvo sumokėtos 2025 m. spalio 23 d. Atsakovas su tokiais pareiškėjo skundo argumentais nesutinka. Atsakovas pateikia teismui rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad Bendrovė skundžiamo Sprendimo priėmimo dienai turėjo skolas biudžetui, t. y. 2026 m. sausio 5 d. VSDFV rašte Nr. (7.16E) DV_S-427 nurodoma, kad Bendrovė 2025 m. spalio 30 d. turėjo įsiskolinimą VSDF biudžetui 49 585,32 Eur įmokų ir 1 057,41 Eur delspinigių ir 2026 m. sausio 5 d. VSDFV rašte nurodyta, kad draudėjas visiškai skolą padengė 2025 m. lapkričio 4 d. VMI rašte Nr. D2-22 nurodoma, kad Bendrovės skola 2025 m. spalio 30 d. sudarė 108 420,99 Eur, iš jų: 69 085,55 Eur GPM, 378,08 Eur GPM delspinigių, 38 927,00 Eur PVM, 30,36 Eur PVM delspinigių. Taip pat VMI nurodė, kad 2025 m. spalio 30 d. pagal VMI nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) nurašyta 753,53 Eur suma, kuri įskaityta GPM.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės, kad Bendrovė sumokėjo tam tikras nepriemokas 2025 m. spalio 23 d., nepatvirtina, jog Bendrovė ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną neturėjo skolos VMI ir VSDF.
Dėl to Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktyje įtvirtintas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi buvo nustatytas pagrįstai.
Teismo vertinimu, skundžiamas Departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Pareiškėjo minimi trūkumai niekuo nepagrįsti.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas teisingai įvertino bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, įvertino visus surinktus duomenis, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina ir tai, jog Sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta, kad Sprendimas atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi neapriboja jo teisės teikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi iš karto po sprendimo priėmimo.
Pareiškėjo skundas atmetamas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4¹ dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. K. skundą atmesti.
Pareiškėjo A. P. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo netenkinti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.