Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Audrius Sadauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 18 d.

Panevėžys

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) įtariamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 157 straipsnio 1 dalyje, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties, kuria D. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, bei susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. N. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su D. Č., V. M. ir kitais nenustatytais asmenimis, iš anksto susitaręs su jais verbuoti, pirkti ir parduoti J. K. darbui prostitute Ispanijos Karalystėje, vykdė nusikalstamą veiką - J. K. verbavimą, laikymą nelaisvėje, gabenimą ir pardavimą, siekdamas, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, o būtent:

laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. gruodžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dienomis D. Č. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios J. K. pažeidžiamumu ir priklausomumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, jos psichine negalia, bei panaudodamas apgaulę - nenurodydamas tikrojo kelionės tikslo ir melagingai pažadėdamas gerai apmokamą darbą užsienyje prie daržovių, žinodamas, kad J. K. yra 17 metų vaikas (gimusi 1993-02-17), užverbavo ją vykti į Ispaniją, nukentėjusiai sutikus, iki išvykimo, kartu su D. Č., apgyvendino ją bute, esančiame Tulpių g. 15 name, Panevėžio mieste, padėjus V. M. jai susitvarkyti kelionės dokumentus, sumokant mokestį už paso išdavimą ir padedant išsiimti pasą, po ko veikdamas kartu su D. Č., V. M. prie Tulpių g. 15 namo, Panevėžio mieste, išvežė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, nugabendamas nukentėjusiąją į Ispanijos Karalystę, Murcia miestą kur perleido ją nenustatytam asmeniui, kuris panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą jos atžvilgiu, tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, siekdamas pasipelnyti iš J. K. prostitucijos, laikė ją nelaisvėje, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str., įtariamasis D. N. sulaikytas 2011 m. spalio 4 d. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, motyvuojant tuo, kad D. N. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.) bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu (kai yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), nepagrįstai nurodė, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos, nesusietas šeiminiais ryšiais, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Apeliantas nurodo, kad du su puse metų gyvena su sugyventine R. V., turi pastovią gyvenamą vietą - nuomojamame bute, adresu Liepų alėja 12-53, Panevėžio m., turi legalų pragyvenimo šaltinį - gyvena iš sugyventinės atlyginimo, santaupų ir tėvų paramos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad yra anksčiau teistas, nes teistumas išnykęs prieš šešis metus, todėl yra laikomas neteistu. Įtariamasis pritaria, kad anksčiau gyveno ir dirbo Ispanijoje, tačiau su tėvais į Lietuvą grįžo 2008 metais, jokių ryšių užsienyje nėra likę. Nesant byloje jokių kitų objektyvių duomenų, kad būdamas laisvėje bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien tik gresianti griežta bausmė, negali būti pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Suimtasis skundu atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 50-1-00397-11 pradėtas tą pačią dieną, kai teisme buvo svarstomas klausimas dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas yra griežtai reglamentuotas imperatyvių BPK įtvirtintų normų, t.y. esant kardomosios priemonės taikymo pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose bei sąlygoms numatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, BPK 121 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, minėtų normų pažeidimų nenustatė.

Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę -suėmimą, neįsitikino duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, skiriant kardomąją priemonę, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Šiuo atveju nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, nes teismas neturi vertinti byloje esančių įrodymų nustatant, ar įtariamasis yra kaltas. Skundžiamoje nutartyje nurodyti duomenys, esantys nukentėjusiosios J. K., liudytojos V. J., įtariamojo D. Č. parodymuose, nukentėjusiosios J. K. ir įtariamojo D. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, tarnybiniame pranešime ir pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą davė teismui pakankamą pagrindą įtarti D. N. nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, teismas BPK 121 str. 2 d. reikalavimo nepažeidė.

Byloje yra ir BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta sąlyga, leidžianti skirti suėmimą tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę - BK 157 str. 1 d. numatyta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 6 dalis), už kurią įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dvylikos metų.

Pagrįstą manymą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gali patvirtinti BPK 122 str. 2 d. numatytos aplinkybės – tai įtariamojo šeiminė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje ir kitos aplinkybės. D. N. nedirba, nevedęs, gyvena su drauge nuomojamame bute ir tai davė pirmos instancijos teismui pagrindą išvadai, kad įtariamasis nėra susietais tvirtais socialiniais ryšiais. Gana ilgą laiko tarpą – nuo 2002 metų iki 2008 metų - įtariamasis praleido, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje, todėl teismas pagrįstai konstatavo ryšių užsienyje galimą buvimą. Kaltinimo sunkumas ir BK 157 str. 1 d. sankcijose numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė yra aplinkybės, priskiriamos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria išvadai dėl BPK 122 str. 1 d. 1 p. įtvirtinto suėmimo pagrindo buvimo.

Vadovaujantis BPK 122 str. 3 d., teismo išvada, kad įtariamasis gali trukdyti procesui, grindžiama duomenimis apie tai, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad įtariamasis D. N. per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiąją, nurodydamas kokius ji turi duoti parodymus, todėl Panevėžio apskrities VPK 2011-10-05 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00397-11 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 1 d. Šie bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 2 p., buvimą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 10 punktas). Įtariamajam D. N. inkriminuota nusikalstama veika yra įtraukta į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d. sąrašą. Nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Veika, kurios padarymu D. N. yra įtariamas yra savanaudiška ir galimai susijusi su lėšų pragyvenimui gavimu. Nors, kaip nurodoma skunde, teistumas už anksčiau padarytą nusikaltimą yra išnykęs, tačiau tai charakterizuoja įtariamąjį, kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Minėtos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad iki nuosprendžio priėmimo įtariamasis gali daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 str. numatyti tikslai nebūtų pasiekti, o suimtojo siekis būti laisvėje, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Taigi, skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARIA:

Įtariamojo D. N. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.