Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), S. G. (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarimo J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad J. Š. 2009 m. vasario 10 d., 17³² valandą, Kretingos rajone, kelio Šiauliai-Palanga 139 kilometre, vairavo transporto priemonę Dodge Grand Caravan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,98 promilės), kai teisė vairuoti atimta, pakartotinai per metus. Taip pat nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus. Ši jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnį, 130² straipsnį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: (...) bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, ne vieną kartą yra pažymėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-443/2006, N-62-4341/2009 ir kitos), kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamame nutarime konstatavo, kad J. Š. 2009 m. vasario 10 d., apie 17³⁰ valandą, kelio Šiauliai-Palanga 139 kilometre, Kretingos rajone, vairavo automobilį Dodge Grand Caravan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,98 promilės), kai metų bėgyje jau buvo baustas pagal ATPK 129 straipsnį ir buvo atimtos teisės vairuoti transporto priemones, be to, neturėjo su savimi civilinės atsakomybės draudimo, tačiau įrodymai, kuriais remiantis buvo padarytos šios išvados, nebuvo nurodyti. Ginčijamame nutarime taip pat nebuvo pateiktas joks motyvuotas įrodymų vertinimas, nenurodytas nei jų turinys, nei įrodomoji reikšmė, nei argumentuota, kodėl teismas vienus įrodymus atmetė, o kitais rėmėsi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi. Policijos pareigūno G. D. tarnybiniame pranešime pateikiami J. Š. kaltinantys parodymai, tuo tarpu pats J. Š. savo kaltę neigia. Tai matyti tiek iš jau minėto tarnybinio pranešimo, tiek ir iš apeliaciniame skunde pateiktų paaiškinimų. J. Š. nurodo, kad savo kaltę neigė ir teismo posėdžio metu, be to, prašė apklausti liudytoju savo sūnų D. Š., galintį duoti jį teisinančius parodymus. ATPK 272 straipsnio 2 dalyje traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui be kita ko yra numatyta ir procesinė teisė teikti įrodymus. Liudytojo D. Š. parodymai, įvertinus apelianto argumentus, laikytini reikšmingais nagrinėjamai bylai, tad tenkinus prašymą dėl jo apklausos būtų užtikrinta J. Š. teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų, tačiau iš apeliacinio skundo motyvų spręstina, kad pirmosios instancijos teismas jį apklausti atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti šias apelianto nurodytas aplinkybes, nes pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio protokolas nebuvo rašomas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra akcentavęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje ir yra numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai), teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Be to, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta J. Š. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 129 straipsnį, 130² straipsnį bei 124¹ straipsnio 6 dalį, tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo nutarimo seka, kad jis šią veiką perkvalifikavo, nes administracinė nuobauda skirta tik vadovaujantis ATPK 130² straipsniu bei 124¹ straipsnio 6 dalimi. Nepaisant to, nutarimo motyvuojamojoje dalyje šis procesinis veiksmas nėra nei įvardytas, nei argumentuotas.

Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad ginčijamas nutarimas neatitinka ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes yra be motyvų, o J. Š. byla buvo išnagrinėta nesilaikant ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių teismą išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir savo išvadas grįsti tik visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir patikrinęs, ar J. Š. administracinė nuobauda buvo skirta laikantis įstatymų, sprendžia, kad administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, numatytų ATPK 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat nebuvo laikytasi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad taikant paminėtas teisės normas, bet kuriuo atveju skiriant nuobaudą už kelis pažeidimus turi būti atskirai įvertinamas ir kvalifikuojamas kiekvienas iš padarytų pažeidimų, nurodoma už jį pagal ATPK numatytas bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles skirtina nuobauda ir tik tada paskiriama galutinė nuobauda, parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-663/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas, nors ir nustatęs, kad buvo padaryta keletas administracinių teisės pažeidimų, atskirai nuobaudų už kiekvieną iš jų nenurodė ir iš karto paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą.

Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes spręstina, kad byloje padaryti procesiniai pažeidimai yra esminiai, dėl jų negalima spręsti, kad byla išnagrinėta teisingai, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o J. Š. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Ginčijamas Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarimas, kuriuo J. Š. skirtas 20 parų administracinis areštas, po jo priėmimo buvo išsiųstas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui vykdymui, todėl ši institucija nedelsiant informuotina apie minėto nutarimo panaikinimą, kad jo vykdymas būtų tuoj pat nutrauktas, jeigu jis šiuo metu yra vykdomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarimą panaikinti ir J. Š. bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas