Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalpareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-86-805/2014 pagalpareiškėjo K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. B. dėl asmeninio testamento patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl teismo padarytos teisinės išvados dėl ginčo baigties yra neteisėtos ir nepagrįstos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad negalima daryti išvados, jog testatoriaus tikroji valia atitiko jos išorinei išraiškai testamento turinyje, kadangi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad testamente yra išreikšta tikroji testatoriaus valia. Liudytojos J. A. Ž. ir F. S. R. patvirtino, jog testamente įtvirtina tikroji testatoriaus valia visą jam priklausiusį turtą palikti pareiškėjui, tačiau teismas šių liudytojų parodymų nevertino, nors jų suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta. Priešingai, suinteresuoto asmens M. B. iniciatyva apklausti liudytojai nepatvirtino, kad palikėjas kada nors būtų išreiškęs valią visą turtą palikti būtent M. B.. Testamento tekstas yra aiškus, nedviprasmiškas, todėl byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą dėl testatoriaus tikrosios valios išreiškimo asmeniniame testamente.Teismas nepagrįstai sprendė, kad nenustatytos priežastys, trukdžiusios J. A. M. pačiam savo ranka surašyti testamentą. Liudytojų parodymai patvirtina, kad testatorius rašė darydamas daugybę rašybos klaidų, dėl kurių ne visuomet buvo įmanoma suprasti tekstą, be to, testatorius dėl sveikatos problemų negalėjo sėdėti, galėjo tik gulėti, o tokiojepadėtyje rašyti yra sudėtinga.Specialios testamento formos reikalavimas yra neatskiriamai susijęs tik su teismo galimybe tiksliai ir neabejotinai nustatyti tikrąją testatoriaus valią. Skundžiamoje nutartyjenemotyvuota, dėl kokių priežasčių testamento surašymo formos reikalavimo nesilaikymas yra pagrindas netvirtinti testamento. Testatorius buvo silpnos sveikatos, todėl neturėjo galimybės surašyti viso testamento savo ranka, dėl ko suprantamas jo pavedimas kitam asmeniui surašyti dokumentą.Teismas neišsiaiškino, ar iš bylos įrodymų visumos galimadaryti išvadą apie tikrąją palikėjo valią, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybesir nepadėjo pareiškėjui įgyvendinti teisės gauti palikimą. Teismas, nagrinėdamasbylą ypatingosios teisenos tvarka, turi būti aktyvus.Nepagrįsta teismo išvada, kad testatorius savo tikrąją valią K. K. atžvilgiu galėjo išreikšti atlikdamas notarinius veiksmus. Pareiškėjui buvo svarbiausia pristatyti J. A. M. į gydymo įstaigą, o ne vežioti jį pas notarą. Bet kokiam notariniam veiksmui atlikti pasnotarą reikia užsiregistruoti iš anksto. Taip pat niekas nesitikėjo, kad testatorius mirs, todėl nebuvo jokios skubos. Be to, testatorius į gydymo įstaigą buvo pristatytas apie 12 val., tik į stacionarą paguldytas 17 val. 40 min.Ne visais atvejais įstatymas turi būti aiškinamas paraidžiui, o šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad testatorius pats išreiškė valią, kad būtų surašytas testamentas ir inicijavo jo surašymą, pats perskaitė testamentą ir jį pasirašė. Aplinkybė, kad testatoriui, turinčiam tik 7 klasių išsilavinimą, nesidomint teisiniais dalykais nebuvo žinoma, kad visą testamento tekstą testatorius turi surašyti savo ranka, nesudaro pagrindo ignoruoti tikrąją testatoriaus valią.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėlteismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti asmeninį testamentą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog apeliacine tvarka skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektas. CPK 582 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad apeliacine tvarka nėra skundžiamos ir įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos tos nutartys, kuriomis teismas išduoda leidimą, patvirtina pareiškimą ar faktus, tačiau nėra nurodyta, kad apeliacine tvarka negali būti skundžiamos tos nutartys, kuriomis atsisakyta išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus. Remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatomis pripažintina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti asmeninį testamentą, gali būti skundžiama apeliacine tvarka pateikiant dėl šios nutarties atskirąjį skundą, todėl bylą pagal tokį skundą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja iš esmės.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 str.). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 str. 1 d., 2 d.). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 str. 4 d.). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. 9 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas J. A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) testamentas (b.l. 7, t. I), kuriuo J. A. M. visą savo turtą, kuris jam priklausė ar priklausys ateityje, paliko savo globėjui K. K.. Testamente nurodyta, kad testatorius testamentą prašė surašyti ir liudininke būti J. A. Ž., kadangi skubiai jį veža į ligoninę ir nėra laiko nuvažiuoti pas notarą. Testamente yra įrašas, kad testamentas užrašytas pagal testatoriaus padiktuotus žodžius ir kad testatorius testamentą perskaitė. Testamentą pasirašė testatorius J. A. M. ir jį surašiusi J. A. Ž.. 2013 m. rugsėjo 12 d. J. A. M. mirė (b.l. 6, t. I). Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, kadangi testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje. Apeliacine tvarka skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo nustatęs, kad testamentas surašytas ne paties testatoriaus ranka, o taip pat iškilus abejonių dėl tikrosios testatoriaus vidinės valios išreiškimo testamente. Apeliantas ginčija tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino visus civilinėje byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad prašomas patvirtinti asmeninis testamentas yra surašytas ne testatoriaus ranka, nėra, tačiau atskirajame skunde teigiama, jog formos reikalavimų nesilaikymas nėra pagrindas atsisakyti tvirtinti testamentą, o kartu ir paneigti testatoriaus tikrąją valią. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi asmeniniam testamentui neatitinkant įstatymo keliamų reikalavimų, jis negalioja. Kaip jau buvo nurodyta, CK 5.30 straipsnio 1 dalyje aiškiai ir be išlygų nurodyta, kad asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kas reiškia, jog tokį testamentą testatorius privalo surašyti savo ranka kaip vientisą dokumentą ir jį pasirašyti, kadangi kito asmens surašytas ir testatoriaus pasirašytas testamentas negali būti laikomas asmeniniu testamentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatant imperatyvius testamento sudarymo reikalavimus, siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos, reglamentuojančios privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninio surašymo būdą, pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-581/2004). Taigi reikalavimas, kad asmeninis testamentas būtų surašytas testatoriaus ranka, yra imperatyvus reikalavimas ir išimčių iš šios taisyklės nėra numatyta. Įstatyme nenustatyta galimybė kitam asmeniui surašyti asmeninį testamentą, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad kito asmens ranka surašytas, o testatoriaus pasirašytas testamentas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 5.30 straipsnyje suteikta teise gali pasinaudoti tik asmuo, mokantis ir galintis surašyti testamento tekstą pats; asmenys, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali savo ranka surašyti testamento teksto, gali pasinaudoti kita įstatymo suteikta teise – sudaryti oficialųjį testamentą ar testamentą, prilyginamą oficialiajam testamentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2004). Remdamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis asmeninį testamentą, bei nurodyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus dėl priežasčių, dėl kurių testatorius savo ranka negalėjo surašyti asmeninio testamento, laiko neturinčiais reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo atveju, jei testatorius dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėjo savo ranka surašyti testamento, jis turėjo teisę pasinaudoti kitomis įstatyme įtvirtintomisgalimybėmis išreikšti savo valią dėl jam priklausančio turto patvarkymo mirties atveju. Priežastys, dėl kurių testatorius negalėjo tinkamai įforminti asmeninio testamento, neturi reikšmės sprendžiant šio testamento patvirtinimo klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad J. A. M. testamentas surašytas ne paties testatoriaus, o kito asmens ranka, pagrįstai atsisakė jį tvirtinti, nes tik nustačius visų CK 5.30 straipsnyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą yra galimas asmeninio testamento patvirtinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad testatorius savo tikrąją valią K. K. atžvilgiu galėjo išreikšti atlikdamas notarinius veiksmus. Pažymėtina, jog palikėjas savo valią dėl turto palikimo galėjo išreikšti atlikdamas notarinius veiksmus ne tik tą dieną, kai buvo vežamas į gydymo įstaigą, bet ir vėliau, kadangi byloje nepateikta duomenų, jog atvykęs į gydymo įstaigą testatorius dėl savo psichinės sveikatos būklės nebūtų galėjęs sudaryti testamento. Taip pat pripažintina, kad testatorius galėjo pasinaudoti CK 5.28 straipsnio 6 dalyje numatyta teise sudaryti testamentą gydymo įstaigoje (ligoninėje), tačiau tokia teise pasinaudota nebuvo. Aplinkybė, jog testatoriui nebuvo žinomi reikalavimai asmeniniam testamentui, o tarp jų ir reikalavimas dėl asmeninio testamento surašymo testatoriaus ranka, nesudaro pagrindo pažeidžiant imperatyvių teisės normų reikalavimus patvirtinti įstatymo reikalavimų neatitinkantį asmeninį testamentą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir atskirojo skundo argumentą, jog skundžiamoje nutartyje nemotyvuota, dėl kokių priežasčių testamento surašymo formos reikalavimo nesilaikymas yra pagrindas netvirtinti testamento, kadangi pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad testamento surašymo formos reikalavimo nesilaikymas pažeidžia imperatyvias teisės normas, dėl ko asmeninis testamentas negali būti patvirtintas.

Apeliacinės instancijos teismas, esant nustatytoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, nepagrįstais laiko ir atskirojo skundo argumentus dėl tikrosios palikėjo valios ginčijamoje nutartyje nenustatymo. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino egzistuojant abejones dėl tikrosios testatoriaus valios išreiškimo asmeniniame testamente, todėl sprendė, kad negalima daryti neginčijamos išvados dėl to, kad testatoriaus tikroji vidinė valia atitiko jos išorinei išraiškai testamento turinyje. Atskirajame skunde ginčijama ši pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės dėl tikrosios testatoriaus valios nustatymo neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Nors teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, turi patikrinti, ar prašomas patvirtinti testamentasatitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, tačiau nustačius, kad testamentas neatitinka formos reikalavimų, testamento atitikties kitiems įstatyme įtvirtintiems reikalavimams vertinimas netenka prasmės, kadangi asmeniniam testamentui neatitinkant bent vieno iš įstatyme numatytų reikalavimų, jis negalioja. Kaip galima spręsti iš kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2010), tik nustačius, kad prašomas patvirtinti asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalies reikalavimus, gali būti sprendžiama, ar testamente yra išreikšta tikroji testatoriaus valia. Prašomam patvirtinti asmeniniam testamentui neatitinkant įstatymo keliamų reikalavimų, jis negalioja, todėl klausimas dėl testatoriaus tikrosios valios išreiškimo testamente neturi esminės reikšmės sprendžiant testamento patvirtinimo klausimą. Pripažįstama, kad tik testamentui atitinkant keliamus reikalavimus ir teismui kilus abejonių dėl testatoriaus tikrosios valios išreikšimo testamente, teismas, nagrinėdamas nedispozityvią bylą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, turi imtis aktyvių veiksmų siekiant nustatyti ir išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, todėl nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas dėl teismo neaktyvumo nagrinėjamoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad faktinėms bylos aplinkybėms, susijusioms su testamento sudarymu ne pagal įstatyme įtvirtinus reikalavimus, esant išaiškintoms ir nustatytoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašomas patvirtinti asmeninis testamentas negali būti patvirtintas. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų, remiantis kuriomis atmestas pareiškėjo prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, pagrįstumo bei nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinus, kad apeliacine tvarka skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam bylos rezultatui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.