Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Darius Jonaitis, Ž. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Pareiškėjo pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. kovo 4 d. antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje buvo gautas Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 525,39 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės Ž. R., išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai. 2021 m. liepos 14 d. antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje buvo gautas Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6,34 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės Ž. R., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomojoje byloje 2021 m. balandžio 15 d. raginimas buvo įteiktas 2021 m. balandžio 15 d., skolininkei nesumokėjus skolos, 2021 m. balandžio 27 d. pradėtas priverstinis skolos išieškojimas areštuotos sąskaitos bankuose, atliekamos užklausos, vykdant skolų išieškojimą nustatyta, kad skolininkė šiuo metu nedirba, sąskaitos areštuotos – piniginių lėšų negaunama, nuo vykdomosios bylos pradžios skolininkė susidariusių skolų nemoka, su antstoliu nesusisiekia, asmeninio kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, nustatyta, kad susidariusi skola nebus išieškota per 6 mėnesius. Vykdant skolos išieškojimą, nustatyta, kad skolininkė 2009 m. spalio 14 d. sudarė santuoką su T. R.. Nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis T. R. gauna pajams į sąskaitą banke. 2022 m. rugpjūčio 4 d. areštuotos jo sąskaitos banke. 2022 m. rugpjūčio 5 d. gauta suma 515,59 Eur. 2022 m. rugpjūčio 8 d. priimtas patvarkymas dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Vedybų sutarčių registro duomenimis, sutarčių sudarytų skolininkės vardu – nėra. 2022 m. rugpjūčio 5 d. gautas skolininko sutuoktinio T. R. pranešimas, kad sąskaitoje esantys pinigai buvo skirti jo bei nepilnametės pragyvenimui, kad asmeninių skolų neturi, o su žmona kartu negyvena.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). CPK 651 straipsnio nuostatos įpareigoja antstolį, priimant vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengti neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje.

Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio2 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra ginčo, kad T. R. ir skolininkės Ž. R. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registro duomenų bazėje esanti informacija leidžia spręsti, kad sutuoktiniai T. R. ir Ž. R. nėra sudarę vedybų sutarties.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisme byla dėl santuokos nutraukimo tarp T. R. ir Ž. R. teisme yra gauta, tačiau nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Trūkumai iki šios dienos nėra pašalinti. Teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto, kurio dalys buvo nustatinėjamos, teisinį režimą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo. Šio vertinimo nekeičia ir T. R. nurodytos aplinkybės, jog sutuoktiniai nuo 2012 metų negyvena kartu ir neveda bendro ūkio ar kad yra pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kadangi, kaip minėta, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai yra preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad minėtas prašymas nutraukti santuoką pateiktas teismui 2022 m. rugpjūčio 12 d., t. y. beveik po savaitės, kuomet buvo priimtas antstolio skundžiamas patvarkymas. Be to, pradėjus daugiau nei mėnesiui prašymas dėl santuokos nutraukimo vis dar nėra priimtas.

Atsižvelgiant į tai, preziumuojama, kad antstolio patvarkymas pagal turimus duomenis yra teisėtas, kol nėra nustatytos aplinkybės, paneigiančios turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog antstolis Darius Jonaitis priimdamas skundžiamą patvarkymą būtų pažeidęs vykdymo proceso teisės normas, tokių argumentų bei įrodymų nepateikė ir pareiškėjas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys, jog teisme gautos dvi bylos dėl skolininkės Ž. R. turto dalies nustatymo T. R. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir aplinkybės paneigiančios turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas bus papildomai vertinamos nagrinėjant minėtus klausimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 586 straipsniu, 651 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo T. R. 2022 m. rugpjūčio 24 d. skundą dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.