Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Silvana Girdenienė Baudžiamoji byla Nr.1A-426-785-2014;

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00201-2013-1;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistojo D. N. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistojo R. Z. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajai O. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios O. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams įpareigojant per visą šį laiką mokytis;

R. Z. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių įpareigojant per visą šį laiką mokytis.

Iš D. N. nukentėjusiajai O. K. priteista 868 Lt, iš R. Z. - 755 Lt žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 30 d., apie 17.00-18.00 val., tiksliau tyrimo metu laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – poilsiavietėje prie Lavyso ežero, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį, kitų asmenų akivaizdoje kumščiu suduodamas į prie ežero stovėjusio O. K. priklausančio priekabos – namelio „Fendt 390S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), langelio stiklus, juos sudaužė, tuo nukentėjusiajai O. K. padarydamas 600 Lt dydžio žalą.

R. Z. nuteistas už tai, kad 2013-05-30, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) iš vidaus atrakinęs priekabos – namelio „Fendt 390S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio O. K., duris, įsibrovė į namelį ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – O. K. priklausančius daiktus: butelį 0,7 litro talpos brendžio „Napoleon“ – 40 Lt vertės, butelį 0,7 litro talpos vyno – 25 Lt vertės, komplektą nardymo reikmenų (nardymo vamzdelis, nardymo akiniai, plaukmenys) – bendros 650 Lt vertės, lenktinį peiliuką – 40 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. K. bendrą 755 Lt turtinę žalą.

Skunde nurodoma, kad nuosprendyje teismas neišsamiai aprašė liudytojo V. K. parodymus, nors šie yra labai svarbūs. Būtent jis tiksliai žinojo, kad namelis buvo tvarkingas, visi langai buvo uždaryti ir nesugadinti. Jis taip pat matė netoli namelio įsikūrusi jaunuolių būrelį taip pat užfiksavo jaunuolių automobilių valstybinius numerius. Skunde teigiama, kad D. N. ir R. Z. kaltė įrodyta visiškai, todėl teismas turėjo pateiktą civilinį ieškinį visiškai tenkinti. Taip pat skunde pažymima, kad liudytojais apklausti jaunuoliai, buvę su D. N. ir R. Z., parodymus davė nenuosekliai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal E. Č. parodymus ir kitų asmenų turtas buvo sugadintas D. N., tačiau teismas šios versijos netikrino. Taip pat pabrėžiama, kad liudytojo J. B. parodymai yra labai svarbūs, kadangi paneigia D. N. parodymus. Skunde nurodoma, kad liudytojo V. K. parodymai rodo, jog dingo ne tik nuosprendyje nurodyti daiktai, o visi ieškinyje pateikti daiktai ir žalos dydis yra toks, koks nurodytas ieškinyje. Apeliantei neaišku, kodėl buvo įrodinėjamas tik vieno langelio apgadinimas, nors byloje yra pakankamai duomenų, kad buvo sugadinti trys langai, užuolaidėlė ir namelio – priekabos ženklas. Apeliaciniame skunde pažymima, kad O. K. palaiko savo civilinį ieškinį ir nurodo, kad jos pateikta žalos suma yra pagrįsta.

Teismo posėdyje nukentėjusioji apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Prokuroras ir nuteistųjų gynėjai prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nuosprendžiu nukentėjusiosios O. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies iš nuteistojo D. N. priteisiant 868 Lt, iš nuteistojo R. Z. – 755 Lt turtinei žalai atlyginti. Apeliantės įsitikinimu teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio atlyginimo klausimą ir nepagrįstai netenkino jos ieškinio visa apimtimi, todėl prašo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Apeliacinio proceso ribos apibrėžiamos BPK 320 str., kurio 3 d. nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su civilinio ieškinio išsprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų nuosprendžio motyvų, nesusijusių su skunde nurodytomis aplinkybės, nepasisako ir jų nevertina.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų teisėtumą bei pagrįstumą, įvertinusi byloje esančius rašytinius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino civilinio ieškinio dėl R. Z. veiksmais padarytos turtinės žalos sumą motyvuodamas, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dalį daiktų iš namelio – priekabos paėmė būtent R. Z.. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad pats R. Z. savo kaltę dėl dalies daiktų vagystės, neigė ir nė vienas iš kartu buvusių asmenų nenurodė, kad būtų matę, jog R. Z., be peilio, plaukmenų, nardymo akinių, vamzdelio ir butelio vyno (šampano), būtų turėjęs ir kitų daiktų.

Pažymėtina, kad teismai, nagrinėdami bylas, savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. įrodymus teismai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išskirtinę reikšmę suteikdamas kaltinamojo R. Z. neprisipažinimui bei su juo kartu buvusių asmenų paaiškinimams, nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių principų, nepalygino minėtų duomenų su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nepagrįstai nustatė, kad dėl dalies iš namelio – priekabos dingusių (pavogtų) daiktų R. Z. nėra kaltas.

Nors nuteistasis R. Z. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad dviejų butelių degtinės, nardymo kojinių, povandeninio žibintuvėlio bei kirvio neėmė, aukštesnysis teismas tokius nuteistojo paaiškinimus vertina kritiškai. Nukentėjusioji O. K., kurios paaiškinimų pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nevertino, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė konkrečius daiktus, kurie buvo palikti priekaboje – namelyje ir kurių, atvykusi 2013-05-31, neberado. Dingusius daiktus ji įvardino tiek savo 2013-06-19 liudytojo apklausos protokole, tiek civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo, tiek apklausiama nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusiosios O. K. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoju apylinkės teisme apklaustas V. K., kuris taip pat įvardino daiktus, kurie buvo namelyje ir kurių, atvykę 2013-05-31, neberado. Netikėti nukentėjusiosios O. K. ir liudytojo V. K. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas dėl minėtų asmenų parodymų vertinimo nepasisakė taip pat nenurodė, kodėl jų parodymais netiki, o tiki kaltinamojo R. Z. teiginiais, kad jis paėmė ne visus kaltinime nurodytus daiktus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis R. Z. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios be kitų daiktų, nurodė neėmęs ir ląstų, tačiau vienas iš byloje apklaustų liudytojų nurodė priešingai, kad matė, jog R. Z. ląstus turėjo. Be to, nė vienas iš kartu su R. Z. buvusių asmenų negalėjo patvirtinti, kad paimtus daiktus R. Z. nunešė ir padėjo atgal į namelį. Taip pat nė vienas iš liudytojų kartu su R. Z. prie namelio nėjo, kartu su juo daiktų neėmė, todėl liudytojų nurodyta aplinkybė, kad kitų daiktų R. Z. atsinešęs nebuvo, nepaneigia to, kad R. Z. faktiškai galėjo paimti ir tuos daiktus, kuriuos jis neigia paėmęs. Abejonių R. Z. parodymų patikimumu bei objektyvumu kelia ir tai, kad nuteistasis R. Z., apklausiamas teisme, teigė, kad iki namelio nešant jam daiktus, jį lydėjo E. B., tačiau ši liudytoja kategoriškai paminėtą aplinkybę paneigė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė ir neįvertino nustatytų faktinių aplinkybių, kad priekaba – namelis iki kaltinamųjų atvykimo apgadintas nebuvo (langelis nebuvo išdaužtas), išskyrus R. Z., į priekabą – namelį niekas kitas užėjęs nebuvo. Vertinant paminėtus duomenis visumoje aukštesnysis teismas pažymi, kad nepaneigta ta aplinkybė, kad visus nukentėjusiosios O. K. civiliniame ieškinyje nurodytus dingusius daiktus iš priekabos – namelio paėmė kaltinamasis R. Z.. Paties R. Z. neprisipažinimas ir liudytojų nurodymas, kad jie nematė, ar R. Z. turėjo ir kitų daiktų, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad daiktus galėjo pavogti kitas asmuo. Nors pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog priekabos – namelio durys buvo neužrakintos, todėl daiktus galėjo pavogti kitas asmuo, iš nuosprendžio neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė būtent tokią išvadą. Sutinkama su tuo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis. Tačiau šiuo atveju apygardos teismo teisėjų kolegija daro priešingą, negu pirmosios instancijos teismas, išvadą, kad byloje nėra paneigta, jog priekaba – namelis, įvertinus tai, kad jame buvo laikomi pakankamai brangūs daiktai, buvo užrakintas. Iki kaltinamųjų atvykimo namelis buvo tvarkingas, neapgadintas, iš karto po to, kai namelį prižiūrėjęs V. K. pastebėjo, kad išdaužtas langelis, buvo pranešta namelio savininkams, netrukus atvyko policija, jokių kitų asmenų prie namelio nebuvo, todėl apygardos teismas sprendžia, kad nėra paneigta, jog į priekabą – namelį įsibrovė būtent R. Z. ir būtent jis paėmė visus nukentėjusiosios nurodytus, namelyje buvusius, daiktus. Kadangi paimtų daiktų, tą pačią dieną kai buvo informuoti apie sugadintą namelį atvykusi nukentėjusioji nerado, dėl visų, o ne dėl dalies kaltinime nurodytų daiktų dingimo, kaip nurodė apylinkės teismas, yra atsakingas R. Z.. Faktinė aplinkybė, kad priekabos – namelio durys nebuvo išlaužtos ar kitais sugadintos, pati savaime R. Z. kaltės nepašalina. Esant paminėtoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas pripažįsta, kad byloje esančių įrodymų visuma yra nustatyta, jog R. Z., įsibrovęs į O. K. priklausantį namelį, neteisėtai pagrobė O. K. priklausančius daiktus: butelį 0,7 l talpos degtinės „Lithuania“ 25 Lt vertės, butelį 1 l talpos degtinės „Lithuania“ 35 Lt vertės, butelį 0,7 litro talpos brendžio „Napoleon“ – 40 Lt vertės, butelį 0,7 litro talpos vyno – 25 Lt vertės, lenktinį peilį 40 Lt vertės, kirvį „Fiskars“ 90 Lt vertės, komplektą nardymo reikmenų (nardymo vamzdelis, nardymo akiniai, plaukmenys, povandeninis žibintuvėlis, kojinės) bendros 800 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. K. bendrą 1055 Lt turtinę žalą, su kurios dydžiu tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusioji sutiko.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis Nr. 2K-628/2013). Remiantis teisės normose įtvirtintu reglamentavimu bei aktualia teismų praktika laikytina, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos turi būti įrodytas, turi būti nustatyta, kad asmuo yra kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, kad tarp kalto asmens veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje visos paminėtos aplinkybės yra nustatytos. Aptartais įrodymais yra nustatyta, kad R. Z. padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo kaltinamas, dėl jo neteisėtų veiksmų O. K. patyrė turtinę žalą, todėl pripažintina, kad dėl kilusių pasekmių turi atsakyti asmuo, dėl kurio veiksmų tokios pasekmės kilo. Byloje patikimų įrodymų, kad neigiamos pasekmės kilo dėl kito asmens, o ne dėl R. Z., veiksmų, nėra, todėl civilinis ieškinys turėjo būti patenkintas visa apimtimi, t. y. iš nuteistojo V. Z. priteisiant visą sumą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis, dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, keistinas.

Nukentėjusioji O. K. taip pat prašo iš nuteistojo D. N. priteisti ne 868 Lt, o 2130,06 Lt turtinės žalos atlyginimo, tačiau tenkinti šį prašymą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, jog D. N. sugadino ne vieną, o tris langus. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo tiriamos aplinkybės dėl vieno lango sugadinimo, kaltinimai D. N. taip pat pareikšti tik dėl vieno išdaužto lango. Bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės. Baudžiamoji byla prima instancija buvo nagrinėjama tik dėl vieno lango sugadinimo, dėl ko D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas. Nesant patikimų įrodymų, kad kitus du langus sugadino taip pat D. N., aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje padaryta išvada, kad D. N. turi atlyginti tik tą žalą, kuri atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo pakeisti.

Iš nuteistojo R. Z. priteisti 1055 (vieną tūkstantį penkiasdešimt penkis) Lt nukentėjusiajai O. K. turtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.