Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui T. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė SB Lizingas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patvirtino, kad nepilnamečių vaikų neturi. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Jokio santuokoje įgyto ir dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto abu neturi. Kreditorių nei vienas, nei kitas ar abu neturi. Iš atsakovo kompensacijų nereikalauja.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių. Pažymėjo, kad su laiku išryškėjo (susiformavo) sutuoktinių skirtingos asmenybės, išsiskyrė požiūriai, norai. Dėl santuokos iširimo yra kalti abu, o kaltė pasireiškė būtent pagarbos tarp sutuoktinių nebuvimu.

Teismo posėdžio metu paaiškėjus apie kreditorių UAB SB Lizingas, vertino, kad tai asmeninis atsakovo kreditorius. Sutiko, kad piniginės lėšos, esančios pas kiekvieną iš šalių, liktų kiekvieno asmenine nuosavybe.

Atsakovas T. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais visa apimtimi. Patvirtino aplinkybes, kurias nurodė ieškovė, taip pat pripažino, jog dėl santuokos nutraukimo kaltos abi ginčo šalys, t. y. kad kaltė pasireiškė nepagarba vienas kitam, neišklausymu. Teismo posėdžio metu nurodžius, jog turi įsiskolinimų kreditoriui UAB SB Lizingas, pripažino, kad tai jo asmeninės prievolės. Sutiko, kad piniginės lėšos, esančios pas kiekvieną iš šalių, liktų kiekvieno asmenine nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su tokiu ieškinio reikalavimu atsakovas sutiko.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.27 straipsnyje, CK 3.30 straipsnyje, CK 3.35 – CK 3.36 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.27 straipsnyje, CK. 3.30 straipsnyje, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Teismas, įvertinęs šioje byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės rašytinius bei žodinius paaiškinimus, taip pat atsakovo poziciją, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi šalys patvirtino, jog santuokos sudarymas po ilgos draugystės buvo neapgalvotas sprendimas, kurio buvo imtasi siekiant išsaugoti jau blogėjančius tarpusavio santykius, t. y. ieškovė paaiškino, kad tarp jos ir atsakovo jiems gyvenant kartu atsirado nepagarba, neretai kildavo konfliktai, kas lėmė aplinkybę, jog ieškovė išsikraustė iš bendro būsto. Atsakovas patvirtino šias aplinkybes, sutiko, kad santuokos iširimą lėmė abiejų sutuoktinių kaltė – neišklausymas, nepagarba. Abu sutuoktiniai patvirtino, kad nemato galimybės išsaugoti santuoką, kadangi per laiką išryškėjo jų skirtingos asmenybės, išsiskyrė charakteriai, norai.

Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio).

Dėl pavardžių.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai ikisantuokinę pavardę – „B.“, atsakovui jo pavardę – „P.“.

Ieškovei prašant, po santuokos nutraukimo jai paliktina ikisantuokinė pavardė „B.“, o atsakovui – jo prigimtinė pavardė „P.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ginčo šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl išlaikymo klausimas nespręstinas.

Dėl nepilnamečių vaikų.

Ginčo šalys patvirtino, kad nepilnamečių vaikų neturi. Priešingų aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) klausimai nespręstini.

Dėl dalintino turto.

Ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto dalintino registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys turi piniginių lėšų banko sąskaitose, tačiau nė viena šalis reikalavimų šioje dalyje nereiškė, neįrodinėjo, jog tai yra bendras dalijamas šalių turtas (o ne pvz., asmeninės lėšos), aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino teismui, kad dėl vienas dėl kito piniginių lėšų banko sąskaitose reikalavimų teismui nereiškia.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar sprendžiant dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Nagrinėjamoje byloje nė viena iš šalių nebuvo pareiškusi reikalavimų dėl piniginių lėšų, esančių sutuoktinių banko sąskaitose, padalijimo teisme. Abu sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais.

Atsižvelgiant į išdėstyta, piniginės lėšos, esančios kiekvieno iš sutuoktinio vardu atidarytose bankų sąskaitose, lieka tam sutuoktiniui, kieno vardu yra atidaryta sąskaita banke, ir jos (piniginės lėšos) tarp sutuoktinių nedalintinos.

Dėl bendrų ir asmeninių kreditorių.

Sutuoktiniai bendrų kreditorių neturi.

Iš atsakovo T. P. žodinių paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su UAB SB Lizingas yra pasirašęs 2022 m. sausio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. E201506596 ir 2023 m. gegužės 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5648011. Kaip paaiškino atsakovas, vartojimo kreditai imti asmeninių poreikių tenkinimui, todėl tai yra jo asmeninės prievolės. Trečiasis asmuo UAB SB Lizingas, kuris buvo informuotas apie nagrinėjamą bylą bei teisę pateikti atsiliepimą, savo pozicijos nepateikė.

Teismui susipažinus su vartojimo kredito sutartimis, nustatyta, kad 2022 m. sausio 25 d. vartojimo kredito sutartis Nr. E201506596 pasirašyta iki šalių santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini),), ir jose yra įrašai, jog kredito gavėjas (T. P.) patvirtina, jog prievolės pagal šias sutartis yra asmeninės, skirtos asmeniniams poreikiams tenkinti, išskyrus atvejus, kai prieš sudarant sutartis buvo gautas sutuoktinio sutikimas kreditui gauti, tvarkyti asmens duomenis ir vertintas jo kretingumas. Teismas neturi duomenų, jog, prieš sudarant sutartis Nr. E201506596 ir Nr. 5648011, buvo gautas sutuoktinės E. P. sutikimas kreditams gauti, tvarkyti jos duomenis ir vertintas kretingumas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, prievolės kreditoriui UAB SB Lizingas pagal 2022 m. sausio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. E201506596 ir 2023 m. gegužės 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5648011 pripažintinos asmeninėmis atsakovo T. P. prievolėmis, kurias po santuokos nutraukimo turės pareigą asmeniškai vykdyti atsakovas T. P..

Kitų šalių kreditorių nenustatyta ir šalys teismui neatskleidė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

Byloje nustatyta, kad ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, CPK 82 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 110 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Nagrinėjant civilinę bylą, teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės E. P. (buvusi pavardė B.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini), (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. P. palikti pavardę – „B.“, T. P. – „P.“.

Pripažinti atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis šias prievoles:

- UAB SB Lizingui pagal 2022 m. sausio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. E201506596;

- UAB SB Lizingui pagal 2023 m. gegužės 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5648011.

Priteisti iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 110 Eur (šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio atsakovės E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.