Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutarties dėl A. F. skundo administracinėje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. F. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vyresn. valstybinės inspektorės 2007-07-26 nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 91 str. administracine nuobauda- įspėjimu už tai, kad jis, eidamas Biržų raj. savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, savo iniciatyva duodamas nurodymą Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojams įrengti, sumontuoti ir prijungti prie elektros perdavimo linijų lauko apšvietimo įrenginius valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės, kultūros paminklo Biržų pilies teritorijoje ir Biržų pilies rūmų pirmo aukšto galerijoje neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus leidimo darbams, bei viršydamas savo kompetencijos ribas ir vykdydamas šių darbų priežiūrą, pažeidė LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 6 d. 4 p. A. F. skundu prašo panaikinti minėtu nutarimu paskirtą nuobaudą ir bylą nutraukti. Jis paaiškino, kad dėl Biržų krašto muziejaus „Sėla“ apšvietimo įrengimo žodžiu buvo tartasi su muziejaus direktoriumi G. B. . Direktoriui sutikus, A. F. susitarė su rėmėjais dėl apšvietimo įrangos, kuri buvo pristatyta į muziejų 2007-07-13. Tą pačią dieną buvo pastatyti žibintai antro aukšto terasoje, kiti darbai buvo vykdomi liepos 16-17 dienomis. Darbų vykdymo metu juos visą laiką prižiūrėjo muziejaus direktorius G. B. . Biržų r. savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės mero pavaduotojo veiklos sričių įpareigoja kontroliuoti akcinių bendrovių, kuriose savivaldybė turi kontrolinį akcijų paketą, bei savivaldybės įstaigų vadovų veiklą, prižiūrėti, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus bei savivaldybės tarybos sprendimus. Jokių įgaliojimų vadovauti savivaldybės įstaigų darbuotojams jis neturi. Jis tik pasiūlė muziejaus direktoriui įrengti pilies apšvietimą, tačiau apšvietimo darbus organizavo ir vykdė muziejaus darbuotojai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, mano, kad jis nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl nutarimas turėtų būti panaikintas, o administracinė byla jo atžvilgiu nutraukta. Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vyresn. valstybinės inspektorės 2007-07-26 nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad A. F. savo veiksmais viršijo savo kompetencijos ribas, pažeidė valstybės nustatytą valdymo tvarką. Nurodė, kad pilis ir piliavietė yra įregistruota kaip Biržų raj. savivaldybės tarybos nuosavybė, šis turtas valdytojui nebuvo perduotas, todėl muziejaus „Sėla“ direktorius pats neturėjo pareigos rūpintis pilies apšvietimu, negavęs leidimo iš Biržų r. savivaldybės tarybos ar jos įgaliotų atstovų. Todėl A. F. kaip savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo turėjo teisę duoti nurodymus dėl pilies apšvietimo, tačiau jis pirmiausia privalėjo pasirūpinti reikiamais leidimais.

II.

LR ATPK 91 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimus. 1994-12-22 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 (2004-09-28 įstatymo Nr.IX-2453 redakcija) 19 straipsnio 6 dalies 4 punktas nustato, jog siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima įrengti komercines reklamas, lauko antenas ir kitus techninius įrenginius saugomų statinių išorėje. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės 1997-10-24 įsakymu Nr. 284 „Dėl objektų įrašymo į registrą“ į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą buvo įrašyta Biržų pilis (kodas G54K), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės 1997-12-31 įsakymu Nr. 380 „Dėl objektų įrašymo į registrą“ į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą buvo įrašyta Biržų piliavietė (kodas A517). Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007 m. liepos 13-17 d. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus leidimo darbams Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojai įrengė valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės kultūros paminklo Biržų pilies teritorijoje keturis stacionarius šviestuvus ir Biržų pilies rūmų pirmo aukšto galerijoje, įtvirtinant prie kolonų, šešis stacionarius šviestuvus ir pajungė elektros kabeliu įtvirtintus šviestuvus prie elektros perdavimo linijų. 2007-07-26 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vyresn. valstybinės inspektorės nutarime Nr. P1-01 pažymėta, kad A. F. , eidamas Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, savo iniciatyva davė žodinį nurodymą muziejaus darbininkams atlikti apšvietimo įrengimo darbus ir juos prižiūrėjo. Biržų r. savivaldybės taryba 2007-07-02 sprendimu Nr.T-147 „Dėl savivaldybės mero pavaduotojo veiklos sričių“ nustatė savivaldybės mero pavaduotojo veiklos sritis. Pagal šį tarybos sprendimą į mero pavaduotojo funkcijas neįeina nurodymų davimas savivaldybės įstaigų vadovams ar jų darbuotojams. Jis tik kontroliuoja akcinių bendrovių, kuriose savivaldybė turi kontrolinį akcijų paketą, bei savivaldybės įstaigų vadovų veiklą, prižiūrėti, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus bei savivaldybės tarybos sprendimus ( b. l. 6). Pagal Biržų rajono savivaldybės tarybos 2004-05-21 sprendimu Nr.117 patvirtintų Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuostatų (toliau – Nuostatai) 6 punktą muziejus veikia kaip juridinis asmuo. Nuostatų 8 punktas nustato, kad muziejus savarankiškai sprendžia organizacinius, kūrybinius ir ūkinius klausimus. Teismo posėdyje apklausti liudytojai R. K. , P. K. ir A. Š. paliudijo, kad A. F. jokių nurodymų įrengti, sumontuoti ir prijungti prie elektros perdavimo linijų lauko apšvietimo įrenginius Biržų pilies teritorijoje ir Biržų pilies rūmų pirmo aukšto galerijoje nedavė. Jie nurodė, kad apšvietimo montavimo darbus atliko muziejaus direktoriaus G. B. nurodymu. Liudytoju apklaustas muziejaus direktorius G. B. patvirtino, kad keletą savaičių prieš apšvietimo montavimo darbus kalbėjo su A. F. dėl apšvietimo, A. F. surado rėmėjus, kurie kaip paramą skyrė muziejui šviestuvus, su A. F. buvo tariamasi, kur pastatyti prožektorius. Tačiau A. F. nedavė jokio nurodymo, kad muziejaus apšvietimo darbai būtų vykdomi. Visus nurodymus darbininkams davė pats G. B. , taip pat jis ir prižiūrėjo darbų atlikimą. Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovo teiginys, kad tiesioginius nurodymus dėl apšvietimo davė A. F. atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šis teiginys nepagrįstas jokiais byloje surinktais įrodymais, prieštarauja teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymams bei A. F. paaiškinimams. A. F. , kaip Biržų r. savivaldybės mero pavaduotojas, negalėjo nurodyti muziejaus direktoriui ir darbininkams atlikti muziejaus apšvietimo darbus, kadangi pagal kompetenciją neturi tokių įgaliojimų, o jo dalyvavimas atliekant pilies apšvietimo darbus gali būti vertinamas kaip tarpininkavimas, nesiejant jo su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir nustatyti visus pažeidimo sudėties elementus, tarp kurių ir subjektą bei subjektyviąją pusę, t.y. išsiaiškinti asmenį, padariusį pažeidimą bei įrodyti jo kaltę pažeidimo padarymu. Šiuo atveju nustatyta, kad pilies apšvietimo darbai buvo atlikti neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus leidimo darbams, tačiau A. F. nelaikytinas šio pažeidimo subjektu, jo kaltė padarius minėtą teisės pažeidimą neįrodyta jokiais byloje surinktais įrodymais. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. F. pagal LR ATPK 91 str. nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl nutarimas naikintinas ir administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina.

III.

2007 m. gruodžio 29 d. apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesutinkama su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutarimu ir prašoma jį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo dėl tokių priežasčių: Panevėžio apygardos administracinis teismas neįvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų: nekilnojamojo turto registro pažymos ir 2007-08-20 turto perdavimo akto Nr. ST-19, įrodančių, kad muziejus 2007 m. liepos mėn., tai yra pažeidimo padarymo metu, dar nebuvo turto valdytojas, dėl to muziejaus darbuotojai neturėjo pareigos rūpintis projektinės dokumentacijos parengimu ir pritarimo darbams gavimu; 2007-07-20 G. B. paaiškinimo, liudininkės S. K. ir A. Š. parodymų; ignoravo faktą, kad kultūros vertybių apsauga yra priskirta savivaldybėms pagal LR vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 12 punktą. A. F. laikytinas pažeidimo subjektu, nes jis, eidamas mero pavaduotojo pareigas, netinkamai vykdė savivaldybės tarybos pareigūno ir turto savininko atstovo pareigas, jo kaltę įrodo neveikimas.

A. F. atsileipime į apeliacinį skundą A. F. nesutinka su Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir teigia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl jo atsakomybės neparemti jokiais byloje surinktais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

LR ATPK 91 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimus. 1994-12-22 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 4 punktas nustato, jog siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima įrengti komercines reklamas, lauko antenas ir kitus techninius įrenginius saugomų statinių išorėje.

Bylos medžiaga buvo nustatyta, kad 2007 m. liepos 13-17 d. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus leidimo darbams Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojai įrengė valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės kultūros paminklo Biržų pilies teritorijoje keturis stacionarius šviestuvus ir Biržų pilies rūmų pirmo aukšto galerijoje, įtvirtinant prie kolonų, šešis stacionarius šviestuvus ir pajungė elektros kabeliu įtvirtintus šviestuvus prie elektros perdavimo linijų. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007 m. liepos 26 d. nutarime administracinio pažeidimo byloje konstatuota, kad tiesioginius nurodymus įrengti, sumontuoti ir prijungti prie elektros perdavimo linijų lauko apšvietimo įrenginius Biržų pilies teritorijoje ir Biržų pilies rūmų pirmo aukšto galerijoje neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus leidimo darbams, davė A. F. ir pats vykdė šių darbų priežiūrą, peržengė savo kompetencijos ribas ir šiais tyčiniais veiksmais pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 6 d. 4 p. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai R. K. , P. K. ir A. Š. paliudijo, kad A. F. jokių nurodymų įrengti, sumontuoti ir prijungti prie elektros perdavimo linijų lauko apšvietimo įrenginius Biržų pilies teritorijoje ir Biržų pilies rūmų pirmo aukšto galerijoje nedavė. Jie nurodė, kad apšvietimo montavimo darbus atliko muziejaus direktoriaus G. B. nurodymu. Liudytoju apklaustas muziejaus direktorius G. B. taip pat patvirtino, kad A. F. nedavė jokio nurodymo, kad muziejaus apšvietimo darbai būtų vykdomi. Visus nurodymus darbininkams davė pats G. B. , taip pat jis ir prižiūrėjo darbų atlikimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nutarime išdėstyti teiginiai nepagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais, prieštarauja pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymams bei A. F. paaiškinimams, o A. F. , kaip Biržų r. savivaldybės mero pavaduotojas, pagal Biržų rajono savivaldybės tarybos 2007-07-02 sprendimu jam nustatytas veiklos sritis neturėjo įgaliojimų nurodyti muziejaus direktoriui ir darbininkams atlikti muziejaus apšvietimo darbus, o jo dalyvavimas atliekant pilies apšvietimo darbus gali būti vertinamas kaip tarpininkavimas, nesiejant jo su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir nustatyti visus pažeidimo sudėties elementus, tarp kurių ir subjektą bei subjektyviąją pusę, t.y. išsiaiškinti asmenį, padariusį pažeidimą bei įrodyti jo kaltę pažeidimo padarymu. Šiuo atveju nustatyta, kad pilies apšvietimo darbai buvo atlikti neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus leidimo darbams, tačiau A. F. nelaikytinas šio pažeidimo subjektu, jo kaltė padarius minėtą teisės pažeidimą neįrodyta jokiais byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad apeliaciniame skunde išdėstyti kiti, nei buvo išdėstyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007 m. liepos 26 d. nutarime administracinio pažeidimo byloje, argumentai, pagrindžiantys A. F. atsakomybę, yra nenagrinėtini.

Dėl apeliaciniame skunde išdėstyto argumento, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nekilnojamojo turto registro pažymą ir 2007-08-20 turto perdavimo aktą Nr. ST-19, įrodančius, kad muziejus 2007 m. liepos mėn., tai yra pažeidimo padarymo metu, dar nebuvo turto valdytojas, pasakytina, kad tas faktas, kad nėra nustatyta, jog muziejaus direktorius apšvietimo įrenginių įrengimo metu turėjo pareigą rūpintis projektine dokumentacija ir gauti leidimą darbams bei vykdyti šių darbų priežiūrą, negali būti vertinamas taip, kad A. F. , kaip mero pavaduotojas, tokią pareigą turėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Biržų rajono savivaldybės tarybos 2004-05-21 sprendimu Nr. 117 patvirtintų Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuostatų 6 punktą muziejus veikia kaip juridinis asmuo, o Nuostatų 8 punktas nustato, kad muziejus savarankiškai sprendžia organizacinius, kūrybinius ir ūkinius klausimus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas yra priimtas pilnai išnagrinėjus visas su nagrinėjama administracine byla susijusias aplinkybes. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.