Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. skundą dėl Vilniaus AVPK Švenčionių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Igor Anisin nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus AVPK Švenčionių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Igor Anisin 2012-01-26 nutarimu Nr. 92N-1396665-12 administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. S. , vadovaujantis ATPK 124² straipsniu 1 d., už padarytą pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda- 400 Lt dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu ( teisės vairuoti transporto priemones ) 3 mėnesiams, nes buvo nustatyta, kad V. S. 2012 01 24, 19 val. 50 min., Švenčionių r. sav. Švenčionėlių m., Partizanų g. , vairavo automobilį Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas gatvėje, priešais autobusų sustojimo stotelę, nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines važiavimo sąlygas, nesirinko saugaus važiavimo būdo, tyčia apsuko aplink savo ašį vairuojamą automobilį važiuojamojoje dalyje, keldamas kitiems eismo dalyviams pavojų jų turtui ir jiems patiems, padarydamas paeiliui kelis KET pažeidimus, numatytus KET 4,9,28,133 p., bei pavojingą situaciją.

Institucijos, surašiusios nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas, pareiškėjo skundas tenkintinas ir byla nutraukiama (LR ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). LR ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. LR ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe. Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pagal LR ATPK 124² str. 1 dalį atsakomybė kyla už pavojingą vairavimą : vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Tokie veiksmai užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių , o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

V. S. administracinės bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pilnai pripažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, šiuo metu jis kelia ginčą dėl veiksmų neteisėtumo, kaltės ,ir nurodo, kad pareigūnas pats rašė jo paaiškinimą, o jis tik pasirašė, jog gailisi dėl nepasirinkto saugaus greičio apsisukant, nes mašinos galiniai ratai slystelėjo. Atsiliepimą pateikusi institucija ir pareigūnas, paskyrę nuobaudą savo pozicijos nekeitė. Todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

2012 01 24 V. S. surašytas ATP protokolas, kuriuo jis kaltinamas vairavęs automobilį Partizanų gatvėje ir pažeidęs KET4,9,28,133 punktų reikalavimus. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad įvykio vieta yra Priestočio- Partizanų gatvių sankryžoje, Švenčionėlių mieste, o ne Partizanų gatvėje, kaip nurodyta ATP protokole. Šioje vietoje V. S. nutarime nurodytu laiku vairavo automobilį ir su juo atliko apsisukimo manevrą. Automobilių apsisukimas leistinas. Šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje apklausti liudytojai Igor Anisin, E. Sm., G. B., rašytiniai įrodymai ( b.l.14-15).

Savo skunde V. S. nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo Priestočio gatve, turėdamas tikslą apsisukti bei grįžti atgal Priestočio gatve; Priestočio – Partizanų gatvių sankryžoje V. S. pasuko dešinę ( tai yra priešingą pusę, nei yra Partizanų gatvė) ir atliko apsisukimo manevrą, kurio metu nežymiai slystelėjo jo vairuojamo automobilio galiniai ratai, tačiau greitis buvo nedidelis, nes jis prieš tai įvertino kelio sąlygas, bei įvertino, kad nėra nei automobilių , nei pėsčiųjų, sumažino automobilio greitį, todėl posūkį sėkmingai užbaigė ir apsisukęs jau važiavo Priestočio gatve atgal, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų, atvažiuojančių į Priestočio gatvę iš Partizanų gatvės. Apsisukimą draudžiančio ženklo toje vietoje nebuvo. Greitis buvo nedidelis, todėl visą laiką galėjo suvaldyti automobilį netgi ir tuo atveju, jeigu būtų kelyje atsiradusi kliūtis . Automobilis apsisuko apie savo ašį ne didesniu, kaip 180 laipsnių kampu, jis apsisukimo manevro metu rankinio stabdžio nenaudojo. Šias V. S. nurodytas faktines aplinkybes teisme patirtino su juo kartu automobilyje važiavęs liudytojas E. Sm. ( b.l.29-30).

Apklaustas liudytoju T. Š. paaiškino, kad iš karto po įvykio jam V. S. papasakojo įvykio aplinkybes, todėl jis, kaip asmuo dirbantis Švenčionių RPK, patarė V. S. kreiptis dėl įvykio įrašo, nes ta vieta yra filmuojama vaizdo kameromis. Pagal patarimą išduotą įrašą jis taip pat kartu su V. S. peržiūrėjo,- paties apsisukimo įraše nebuvo fiksuota, tačiau fiksuotas važiavimas Priestočio gatve ir pasūkis į dešinę sankryžoje su kairėje pusėje esančia Partizanų gatve ir sugrįžimas į Priestočio gatvę bei važiavimas ja, policijos pareigūnų išvažiavimas iš Partizanų gatvės su įjungtais švyturėliais ir V. S. vairuojamo automobilio sustojimas Priestočio gatvėje. V. S. liudytojui sakė, kad automobiliu važiavo su savo draugu, tačiau jam patarimo iki nuobaudos skyrimo apklausti liudytoju jo vairuojamo automobilio keleivį liudytojas nedavė . V. S. pažįsta apie 10 metų ir jo parodymais tiki, nes žino, kad šis asmuo yra teisingas bei atsakingas, juo liudytojas daugiau pasitiki, negu pareigūnais, buvusiais įvykio vietoje.

Iš prijungto vaizdo įrašo matyti, kad V. S. automobilis važiuoja Priestočio gatve lėtindamas greitį suka į dešinę sankryžoje su kairėje pusėje esančia Partizanų gatve, išvažiuoja atgal į Priestočio gatvę ; iš Partizanų gatvės išvažiuojantis policijos pareigūnų automobilis stabdo švyturėlių pagalba V. S. vairuojamą automobilį, kuris važiuoja jau Priestočio gatve atgal .

Liudytojas E. S. , Švenčionių RPK pareigūnas, teisme paaiškino, kad sausio mėnesį vykdė tarnybą kartu su kitu policijos pareigūnu G. B. ir stebėjo KET pažeidimus Partizanų-Priestočio gatvių sankryžoje, kadangi toje vietoje pastoviai daromi pažeidimai, jaunimas chuliganiškai vairuoja, apsisukinėja su automobiliu 360 laipsnių kampu apie savo ašį, užtraukiant rankinį stabdį. Toks manevras laikomas pavojingu. Todėl ši vieta buvo pareigūnų stebima, jiems esant policijos automobilyje , kad užkirsti kelią chuliganiškam vairavimui. Savo automobilio stovėjimo vietos negali nurodyti, nes neprisimena. Toje vietojo V. S. apsisukimo manevro metu mašinų nebuvo, o dėl pėsčiųjų - neprisimena. Apsisukimas ten nedraudžiamas, tačiau tai turėtų būti ne 360 laipsnių apie savo ašį automobilio apsisukimas, kaip tai darė V. S. vairuojamas automobilis. Liudytojas nepamena, ar V. S. vairuojamame automobilyje buvo keleivis.

Liudytojas G. B., Švenčionių RPK pareigūnas, surašęs ATP protokolą V. S., davė parodymus iš dalies prieštaraujančius, liudytojo E. S. parodymams ,nes jis paaiškino, kad mano, jog V. S. važiavo nesaugiu greičiu, tačiau greitis nebuvo matuotas, pastebėjo, kad apsisukdamas automobilis slydo. Mano, kad V. S. matė pareigūnų policijos automobilį prieš apsisukimo manevrą. Toje vietoje apsisukti nedraudžiama, tačiau jeigu tuo metu būtų žengęs žmogus, tai tikrai būtų buvę aukos, todėl pareigūnai įjungė švyturėlius ir taip užkardijo pažeidimą. Mano, kad neįjungus švyturėlių, V. S. vairuojamas automobilis galėjo ir toliau suktis. Važiuojamoje dalyje nebuvo žmonių, mano, kad V. S. darė tyčinį manevrą, nes turėjo tikslą suktis su automobiliu apie savo ašį, o apsisuko tik 180 laipsnių kampu, nes buvo įjungti policijos automobilio švyturėliai.

Įrodinėjimo administracinėje byloje tikslas –įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su įvykiu egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymus įvertinus ir nustačius faktines aplinkybes teismas sprendžia ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas , ar jo nėra, ar dėl jo padarymo kaltinamas asmuo yra kaltas. Tuo atveju, jei yra nusprendžiama , kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, byla nutraukiama ( LR ATPK 256, 257 , 250 str. 1 p. ).

Išnagrinėjus V. S. skundą yra nustatyta, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog V. S. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių , neatsižvelgė į kelio ir meteorologines važiavimo sąlygas, nesirinko saugaus važiavimo būdo . V. S. posūkio ir apsisukimo manevras buvotoje vietoje, kur buvo atlikti nedraudžiamas, pakankamai saugus, nes jis asmeniškai suvaldė vairuojamą automobilį ir jokio pavojaus sau , keleiviui, kitiems eismo dalyviams nesukėlė ir sukelti negalėjo, nes tuo metu vairuojamo automobilio atliekamo manevro vietoje kitų eismo dalyvių, pėsčiųjų, nebuvo. Nutarime ir protokole nepagrįstai nurodyta, kad V. S. vairuojamą automobilį apsuko aplink savo ašį, nes šios faktinės aplinkybės nepatvirtino V. S. vairuojamo automobilio keleivis liudytojas E. Sm. ir protokolą surašęs pareigūnas G. B.. Todėl E. S. parodymai apie chuliganišką automobilio vairavimą išeina iš kaltinimo ribų ir yra paneigti kitais įrodymais. V. S. policijos pareigūnai sustabdė jau važiuojantį Priestočio gatve ir jau po to, kai šis neesant ženklo draudžiančio apsisukti, šį vairavimo manevrą buvo užbaigęs be jokių neigiamų pasekmių ir važiavo Priestočio gatve nepažeisdamas KET.

Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime paskirta nuobaudos rūšis yra 400 Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims valandoms, vairavimo trukmės taisymas į 3 mėnesius yra neaptartas ir nepasirašytas, o V. S. įteiktame nutarime, kurį jis pateikė teismui bylą nagrinėjant teisme, nėra duomenų apie šį taisymą ( b.l. 25).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.,291-302 str., teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. skundą patenkinti, nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.