- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 1-788-229/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00816-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Broniaus Šiaudinio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, 9-ių klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2009 m. birželio 12 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 straipsnio 2 dalimi laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. 2017 m. gegužės 3 d. atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2017 m. gegužės 12 d. - į Alytaus pataisos namus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K., žinodamas, kad pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimą privalo nuo 2007 m. kovo 5 d. mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 litų ( 86,89 Eur ) sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, šios pareigos vengė laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 28 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d. ir nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 26 d.
Be to, jis žinodamas, kad pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą privalo nuo 2008 m. kovo 7 d. mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų ( 72,41 Eur) dukros A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, šios pareigos vengė laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 7 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d. ir nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 26 d.
A. K., parodė, kad turi sūnų K. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir dukrą A. K. gim. (duomenys neskelbtini). Jis žino, kad turi mokėti alimentus savo vaikų išlaikymui, tačiau to nedarė, kadangi daugiau nei 10 m. negyveno Lietuvoje. Apie tai , kad nemokėjo alimentų ir kodėl nemokėjo papasakoti nenori. Tiesiog gailisi, kad to nedarė. Šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, nedirba, neturi galimybės mokėti alimentus. Kai išeis į laisvę susiradęs darbą pasižada mokėti alimentus savo vaikų išlaikymui. Gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ( b. l. II tomas, 15-17).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. K. pilno prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusioji V. G. apklausos metu duotais parodymais apie tai, kad su A. K. nebuvo susituokusi, bet gyveno su juo apie 1 metus laiko. 2004-12-24 jiems gimė sūnus K.. Tuo metu gyveno kartu. A. tada dirbo, parnešdavo pinigų, iš kurių jie gyveno. Savo buto jie neturėjo, nuomojosi. Vaikui buvo 8 mėn, kai jie su A. išsiskyrė. A. išvažiavo į užsienį. Po to, kai išvažiavo A. kelis kartus buvo atsiuntęs iš užsienio dovanų, po to kai teisme 2007-06-27 prisiteisė alimentus vaiko išlaikymui., A. dovanų nesiuntė ir alimentų nemokėjo. Teisme A. nedalyvavo, bet buvo pasirašęs sutikimą, kad sutinka su visomis sąlygomis. A. žinojo, kad teismo sprendimu jis privalo mokėti alimentus, bet to nedaro. 2008 m. ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą su prašymų dėl išmokos. Fondas prašymą patenkino. Nuo 2008 m. vasario mėn. iš fondo gauna po 195 litus išmokų sūnaus K. išlaikymui. Iki 2009 m. liepos mėn. pati dirbo, 2009 m. ji ištekėjo ir išlaikė sūnų, jie turi dar vieną vaiką. A. visiškai nebendrauja su K.. Nesirūpina K.. (b . l. I tomas, 168, 171-172, 176-177).
Nukentėjusiosios R. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad su A. kartu gyveno apie 3 metus. Nuomojo butą, paskui išvyko kartu į Angliją. Grįžo į Lietuvą, kurį laiką gyveno Palangoje. 2006 m. gimė dukra A.. Dar negimus dukrai su A. išsiskyrė. Ji grįžo į Panevėžį. Kol gyveno su A., jis mažai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, neturėjo darbo ir dukra rūpinosi ji viena. 2008 m. ji kreipėsi į teismą dėl alimentų ir teismas priteisė iš A. dukros išlaikymui mokėti po 250 litų kas mėnenį iki vaiko pilnametystės. A. apie teismo sprendimą žinojo. Dukters išlaikymui nei karto nepervedė pinigų. Jokių dovanų nei jis, nei jo giminaičiai nepirko. A. paskutinį kartą matė kai jie tvarkėsi dukters liudijimą, tai buvo 2009-09-03. Po tos dienos A. daugiau nematė, tačiau kiek žino, tuo metu jis dar gyveno Palangoje. Po to kai jie susitvarkė gimimo liudijimą, A. nėra nei karto aplankęs dukters. Iš pradžių dar retkarčiais paskambindavo, vis žadėdavo, kad padės jai ir dukrai, tačiau taip niekada nieko nėra davęs (b . l. I tomas, 184-185).
2011 m. birželio 23 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuoti duomenys, kad 2008-02-08 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi V. G. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo K. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2008-07-10 sprendimu nutarta K. K. nuo 2008-02-08 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo ( b. l. I tomas, 53-60).
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimu, iš kurio matyti, kad teismas nusprendė priteisti iš A. K. sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-03-05 iki vaiko pilnametystės ( b.l. I tomas, 179-180 ).
2005 m. sausio 11 d. išduotu gimimo liudijimu AA NR. 349050 kopija, iš kurios matyti, kad K. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas A. K. ( b.l. I tomas, 181 ).
2014 m. balandžio 1 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad 2010-03-03 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi R. K.dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo A. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2010-05-25 sprendimu nutarta A. K. nuo 2010-02-26 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo ( b. l. I tomas, 126-131).
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartimi, iš kurios matyti, kad teismas nutarė patvirtinti taikos sutartį tarp R. K. ir A. K., jog A. K. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-03-07 iki vaiko pilnametystės ( b.l. I tomas, 141 ).
Iš 2009-09-03 išduoto gimimo liudijimo AA NR. 643157 kopijos matyti, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas A. K. ( b.l. I tomas, 190 ).
2011 m. spalio 5 d. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, iš kurios matyti, kad A. K. 2007-09-06- 2007-09-28 ( atleidimas) dirbo UAB ESSB, 2007-04-19- 2007-07-24 ( atleidimas ) dirbo UAB ,,Ages construction management", 2007-09-28- 2007-10-09 ( atleidimas) dirbo UAB ,,Genra" ir gavo pajamas ( b.l. II tomas, 63-64 ).
2017 m. spalio 10 d. pateikta Panevėžio teritorinės darbo biržos informacija, iš kurios matyti, kad A. K. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2003-12-16 iki 2004-04-01. 2004-03-09 jis buvo nukreiptas į profesinio mokymo kursus, kuriuos 2004-03-31 nutraukė ir registracija darbo biržoje taip pat buvo nutraukta. Pakartotinai A. K. darbo biržoje nesiregistravo ( b.l. II tomas, 69 ).
A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi. A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Ikiteisminiame tyrime prokurorui pasiūlius A. K. užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. III t., 18-19).
Skiriant kaltinamajam A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – nusikaltimus, į kaltinamojo asmenybę – teistas (II t., b.l. 15-41), šiuo metu atliekantis bausmę pataiso namuose, administracine tvarka nebaustas (II b.l. 58), pas psichiatrą įskaitoje neregistruotas, priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (II t., b.l. 120), nedirba (II t., b.l. 59-60); darbo biržoje neregistruotas (II t., b.l. 67), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikalstama veika padaryta neatsitiktinai, o yra logiška kaltinamojo antivisuomeninio elgesio tąsa, taip pat į kitus BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus vieną iš BK 164 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių rūšių – areštą. Paskirtos bausmės subendrintinos.
Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. II t., 140-141) – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 164 straipsnį ir nubausti :
už BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (už vengimą išlaikyti A. K.) padarymą paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę;
už BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (už vengimą išlaikyti A. K.) padarymą paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti 1/3, skiriant A. K. galutinę bausmę -40 (keturiasdešimt) parų areštą. Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.
Išaiškinti A. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.