- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- 2S-2348-912/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24549-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- J. T.
- Kategorijos
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atmestas prašymas ištaisyti klaidą civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui J. T. dėl palikimo priėmimo pradedant jį valdyti juridinio fakto nustatymo, išlaikymo reikalingumo juridinio fakto nustatymo, dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo dalių nustatymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: R. Š. (R. Š.), R. T. (R. T.), D. M., J. S. (ankstesnė pavardė „M.“).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė ieškinį, kuriuo ieškovė prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad ieškovei jos senelės V. T. mirties momentu buvo reikalingas išlaikymas; kad ieškovė faktiniu valdymu priėmė po senelės mirties atsiradusį palikimą; pripažinti iš dalies negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės D. M. 2002 m. liepos 19 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dėl J. T. po V. T. mirties pagal įstatymą paveldėto turto; nustatyti, kad atsakovas ir atsakovė paveldėjo po 1/2 palikimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, ir priėmė naują sprendimą: iš dalies patenkino ieškinį– nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po V. T. mirties 2002 m. balandžio 15 d. atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti; pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro 2002 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą ir nustatė, kad ieškovė ir atsakovas paveldėjo turtą po V. T. mirties lygiomis dalimis; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja pateikė prašymą ištaisyti klaidą – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1189-820/2016 dėl 2550 Eur išieškojimo iš ieškovės atsakovo naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl klaidos ištaisymo. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė bei atsakovui iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. dalį ir tenkino ieškinio dalį, likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
5. Vykdomieji raštai išduoti pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus: Vilniaus apygardos teismo ir nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį. Pareiškėja nenurodo, kad vykdomajame dokumente padaryta rašymo ar kitokia klaida, todėl pareiškėjos prašymas negali būti patenkintas (CPK 648 straipsnis).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
6. Atskiruoju skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1189-820/2016 J. T. dėl 2550 Eur išieškojimo iš ieškovės L. M.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas išdavė atsakovui vykdomąjį raštą dėl 2550 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovės pagal teismo sprendimą, kurį panaikino apeliacinės instancijos teismas. Antstolis D. S. pradėjo vykdymo veiksmus.
6.2. Ieškovė teismui pateikė skundą dėl vykdomojo rašto panaikinimo, kuriame vykdomojo rašto išdavimą vertino kaip klaidą.
6.3. Atsakovui išduotas vykdomasis raštas naikintinas, nes prieštarauja CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkai.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad šalies naudai priimamu sprendimu nelaikoma sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (civilinė byla Nr. 3K-3-533/2008).
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu panaikino sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai dėl juridinio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą. Kitoje dalyje, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl juridinio fakto, kad ieškovei V. T. mirties momentu, buvo reikalingas išlaikymas, paliko nepakeistą. Teismas tenkino tik du iš trijų pareikštų ieškinio reikalavimų.
7.2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendime išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (52 punktas) ir pasisakė tik dėl ieškovės turėtų išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
7.3. Apeliacinės instancijos teismas nepanaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo dalies, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 2550 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta sprendimo dalis įsiteisėjo, todėl vykdomasis raštas išduotas pagrįstai.
7.4. Pagal CPK 93 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje, t. y., kaip išspręsti ieškovo pareikšti materialiniai reikalavimai konkrečioje teismo instancijoje.
7.5. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo apeliacinio skundo ribose ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo palikta galioti.
II. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Skundas tenkintinas dėl tokių priežasčių. CPK 93 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
11. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Atsiliepimas
12. Atsakovas teisingai nurodo, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi atlyginimo klausimą, turi vertinti, kaip išspręsti ieškovo pareikšti materialiniai reikalavimai konkrečioje teismo instancijoje. Tačiau materialinių reikalavimų išsprendimas pirmoje instancijoje turi būti vertinamas atsižvelgiant į teismo priimtą galutinį sprendimą, šalių procesinį elgesį, suinteresuotumą bylos baigtimi.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, panaikino ir priėmė naują sprendimą, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
14. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sprendimo dalį, kuria atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės, apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą, dėl šių argumentų.
15. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl juridinio fakto, kad jai senelės mirties momentu buvo reikalingas išlaikymas, nes išlaikymo būtinumą, reglamentuojanti CK 5.20 straipsnio 1 dalies teisės norma taikytina, kai paveldima pagal testamentą. Šiuo atveju buvo nagrinėjami paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Dėl to teismas nepasisakė, ar ieškovei buvo reikalingas išlaikymas. Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija 2018 m. sausio 25 d. sprendimo 51 pastraipoje aiškiai nurodė, kad paliko nepakeistą tik šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
16. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimo 52 pastraipoje nurodė, kad pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 3 dalis) ir priteisė ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovui iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų neįsiteisėjo, nes šios išlaidos buvo perskirstytos.
17. Galutiniu sprendimu iš esmės tenkintas ieškinys – nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė priėmė palikimą po senelės mirties, panaikintas atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir nustatytos ieškovės ir atsakovo paveldėto turto dalys. Ieškovės ir atsakovo suinteresuotumas bylos baigtimi priešingas. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės patenkinus ieškovės ieškinį, perskirstytos bylinėjimosi išlaidos – atsakovui nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Dėl to atsakovui negalėjo būti išduotas vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės, todėl jis pripažintinas negaliojančiu.
18. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į ginčo situaciją ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl apskųsta nutartis naikinama, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. išduotas vykdomasis raštas pripažintinas negaliojančiu nuo jo išdavimo momento ir naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Tenkinti ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1189-820/2016 dėl 2550 Eur išlaidų advokato pagalbai išieškojimo iš ieškovės L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.