Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Bendrovė), vadovui M. M.-J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M.-J., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, nepateikė akcininkei įstatymuose nustatytos informacijos, t. y. ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos (2023 m. kovo 27 d.) nepateikė bendrovės akcininkei R. G. reikalaujamų pateikti dokumentų – Bendrovės akcininkų sąrašo, pagal akcininkų sąrašo teikimo dieną.

Tokiais savo veiksmais M. M.-J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

M. M.-J. teismo posėdyje parodė, kad supranta kuo kaltinamas, paaiškino, jog asmeniškai pareiškėjos nepažįsta, bet žino, kad ji dirbo įmonėje ir buvo (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini). Tai vyko (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog Bendrovė yra didelės įmonės filialas ir pagal akcininkų sutartį, akcijos turi būti išpirktos. Kiek žino, ji buvo susisiekusi su įmone (duomenys neskelbtini), ne su juo. Jis, gavęs laišką, į tą pačią dieną persiuntė jį teisės departamentui motininėje įmonėje (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad tai jo atsakomybė. Tikrai nežino, kad kažkas ne taip, kol negavo šaukimo į teismą. Kai gavo šaukimą, suprato, kad kažkas ne taip ir iškart išsiuntė akcininkų sąrašą, bet akivaizdžiai buvo praėjusios daugiau nei 7 dienos. Pripažįsta, kad laiku dokumento neišsiuntė, nevykdė pareigos ir pasitikėjo teisės departamentu (duomenys neskelbtini), to būti neturėjo. Tikisi, kad Teismas patikės, kad to nedarė specialiai. Kai tik sužinojo apie bylą, dokumentus išsiuntė R. G. Išmoko savo pamoką, po šio įvykio į jį kreipėsi dėl kitos informacijos suteikimo, ją pateikė laiku (t. 1, b. l. 36-39).

R. G. atstovas advokato padėjėjas Arnas Bareika teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja palaiko pareiškimą, pažymėjo, kad bylos aplinkybės išlieka aktualios, nors po bylos pradėjimo Bendrovė pateikė akcininkų sąrašą R. G., visgi pažeidimas yra padarytas, nes įstatymas numato pateikti per 7 dienas. Per 7 dienas jis pateiktas nebuvo. Į teisėjo klausimus nurodė, kad į Bendrovę buvo kreiptasi kovo 27 dieną. Laiško gavimas patvirtintas nebuvo. Pareiškimas parašytas balandžio 25 dieną. Papildomai sąrašo reikalauta nebuvo, jį gavo po pareiškimo pateikimo teismui, tiksliai datos nurodyti negali, tačiau buvo gautas tada, kai jau gavo teismo nutartį dėl administracinės teisenos. Anksčiau tokio atvejo Bendrovėje nebuvo. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl atstovaujamosios akcijų išpirkimo, ginčo šiuo metu nėra, prievolės nėra. Patikslino, kad akcininkų sąrašas buvo gautas 2023 m. gegužės 23 d., 10.57 val. Atsakymas buvo formaliai įvykdytas, tik vėluojant. Dėl susidariusios situacijos, pareiškėja kurį laiką nebuvo įregistruota tinkamai Registrų centre kaip akcininkė. Kai buvo gautas patvirtintas raštas, tai pažeidimas išnyko. Prieš tai buvo pažeista akcininkės teisė. Mano, kad padarytas pažeidimas ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Pažeidimo sudėtis formali. Prašo taikyti administracinę atsakomybę M. M.-J. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, spręstina dėl vidutinio baudos dydžio paskyrimo. Direktorius neginčija pažeidimo.

Iš VĮ Registrų centro 2023 m. kovo 21 d. duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo matyti, kad R. G. yra Bendrovės akcininkė, turinti 43 vardines paprastąsias akcijas (t. 1, b. l. 5). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo duomenimis M. M.-J. yra bendrovės direktorius (t. 1, b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

ANK 119 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ).

Dėl pareikšto kaltinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjos atstovo advokato Tado Katausko pareiškimo pagrindu buvo iškelta administracinio nusižengimo byla M. M.-J. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas Bendrovės vadovu įstatymo nustatytu laiku nepateikė Bendrovės akcininkei R. G. Bendrovės akcininkų sąrašo, pagal akcininkų sąrašo teikimo dieną, t. y. pareiškėja bendrovės vadovą M. M.-J. kaltina tuo, kad jis nepateikė įstatymuose numatytos informacijos akcininkei.

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog akcininkai turi neturtinę teisę – gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Pagal kasacinio teismo praktiką, ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-976/2021).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2023 m. kovo 27 d. pareiškėjos atstovas pateikė prašymą dėl informacijos akcininkui suteikimo, kuriuo prašė per 7 dienas nuo šio prašymo gavimo dienos pateikti akcininkei R. G. Bendrovės akcininkų sąrašą pagal akcininkų sąrašo teikimo dieną galiojančius duomenis (t. 1, b. l. 8-9). Bendrovės vadovas M. M.-J. jokio atsakymo nepateikė. Iš pareiškimo ir kartu su juo pateikto VĮ Registrų centro išrašo taip pat matyti, jog paskutinį kartą akcininkų sąrašas buvo atnaujintas 2021 m. gegužės 14 d. (t. 1, b. l. 1, 6).

Taigi nagrinėjamu atveju akcininkė raštu kreipėsi dėl pageidaujamos informacijos suteikimo, tačiau per įstatymo nustatytą 7 dienų terminą jokio atsakymo negavo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra išaiškinęs, jog gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, viena iš bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvų yra aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Kaip matyti, aptariamu atveju nebuvo gautas ir Bendrovės vadovo atsisakymas suteikti prašomą informaciją akcininkei (nors apie tai, kad pareiškėjos prašymą gavo, pats M. M.-J. patvirtino teismo posėdyje), tokiu būdu netinkamai įgyvendino savo kaip Bendrovės vadovo pareigą.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl bendrovės akcininko teisės gauti prašomą informaciją ir byloje nustatyta ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija, jog informacija nebuvo pateikta per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, nustatyta, kad M. M.-J., būdamas Bendrovės vadovas, iki 2023 m. balandžio 3 d. nepateikė bendrovės akcininkei R. G. reikalaujamų pateikti dokumentų ir taip pažeidė akcininkės teisės. Tokiais savo veiksmais M. M.-J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Dėl administracinės nuobaudos.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 480 EUR iki 3 000 EUR. Kaip minėta, teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas prašė Bendrovės vadovui M. M.-J. skirti sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

Teismas, individualizuodamas skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Bylą nagrinėjančiam teismui, manančiam, kad įstatyme numatyta administracinė nuobauda nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai per griežta, yra suteikta teisė asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ANK 34 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą M. M.-J., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos bendrovės įvykdytu akcininkų teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pažeistos akcininko teisės susipažinti su Bendrovės informacija). Visgi, atsižvelgtina ir į šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes – M. M.-J. teismo posėdyje paaiškino, kad klausimą dėl akcininkų sąrašo pateikimo persiuntė spręsti motininei įmonei (duomenys neskelbtini), todėl tikėjosi, jog būtent jie išspręs klausimą. Taip pat nustatyta, jog netrukus po to, kai M. M.-J. gavo šaukimą į teismą, suprato, kad akcininkės prašoma informacija nebuvo pateikta, todėl 2023 m. gegužės 23 d., 10.57 val. akcininkei ją pateikė ir tokiu būdu savo pareigą, nors ir pavėluotai, tačiau įvykdė, savo kaltę pripažino, gailisi, byloje nėra duomenų apie M. M.-J. teistumą ar baustumą administracine tvarka.

Aukščiau nurodytų teismo nustatytų aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą M. M.-J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teismo įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, nes M. M.-J. nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą administracinį nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad M. M.-J. pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jo pakartoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 119 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

M. M.-J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.