Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams K. B. ir D. B., jų atstovui advokatui Jurijui Binevič, nukentėjusiai D. M.,

K.G. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1969-07-24, lietuvis, LR pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, teistumas išnykęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskalbiami),

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 2 dalyje, padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dviem žmonėms nesunkiai , o trims žmonėms nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, taip pat padaryta turtinės žalos.

2011 m. gegužės 14 d. apie 19 val.30 min. K. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį H. A. v.n. (duomenys neskelbtini) Širvintų mieste (duomenys neskelbiami) gatvėje, privažiavęs sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, kuri yra pagrindinė, nepraleido šia gatve važiavusio automobilio Audi A6 v.n. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Autoavarijos metu nesunkiai buvo sužalota automobilį Audi A6 vairavusi D. B., buvo nesunkiai sužalotas kartu važiavęs K. B., važiavusiems automobilyje jų vaikams – L. B. ir G. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sugadintas automobilis Audi A6 v.n. (duomenys neskelbtini). Autoįvykio metu buvo nežymiai sužalota ir su K. G. automobilyje važiavusi D. M.. K. G., vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus(nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu).

Kaltinamasis K. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad š.m. gegužės 14 d. jis buvo Širvintose. Jį paprašė pavežti ir jis, nežiūrint, kad buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, sutiko tai padaryti Su savo automobiliu H. A. vežė dvi moteris. Nuvežė iki Norfos parduotuvės, moterys apsipirko ir visi važiavo (duomenys neskelbiami) gatve. Kelio, kur reikia važiuoti, nežinojo, nežinojo jis ir Širvintų miesto. Važiuodamas, kalbėjosi su keleivėmis. Artėdamas prie sankryžos, kelio ženklo nepastebėjo. Galvojo, kad jo pagrindinė gatvė. Ties sankryža matomumas blogas. Turėjo kažkur sukti į kairę. Įvažiuodamas į sankryžą, dar nespėjęs pasukti, pajuto smūgį ir įvažiavo į priekinę (duomenys neskelbiami) gatve važiavusios mašinos dalį. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai jo manymu yra per dideli. Jis pripažįsta, kad padarė nukentėjusiems žalos, ir ją atlyginti ruošiasi, tačiau mano, kad reikalauja per daug. Jo automobilis nebuvo apdraustas, nes buvo pasibaigęs draudimas.

Motyvuojamoji dalis

K. G. kaltę įrodo nukentėjusių ir liudytojos parodymai, rašytiniai byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusioji D. M. paliudijo, kad š.m. gegužės 14 d. po darbo iš D. B. gavo žinutę, kad yra pas ją K. G., kuris jas ir paveš. Ji atsisėdo ant užpkalinės sėdynės už D. B. nugaros. Prieš važiuodami į Kalnalaukio gatvę, užsuko į Norfos parduotuvę. Išėjus iš parduotuvės, tik prisimena, kad įlipo į mašiną ir tą momentą, kad mašinoje segasi saugos diržą, o toliau, kas vyko, neprisimena.

Nukentėjusieji D. B. ir K. B. paaiškino, kad š.m. gegužės 14 d. pavakary važiavo iš (duomenys neskelbiami) kaimo. Automobilį vairavo D. B.. K. B. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o abu vaikai ant užpakalinės sėdynės. D. B. nurodė, kad kelias jai buvo gerai žinomas, žinojo, kad važiuoja pagrindine gatve. Sankryžoje ties (duomenys neskelbiami) gatve ji pamatė dideliu greičiu nuo miesto pusės važiuojantį automobilį ir staiga viskas išnyko – ji prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, viskas buvo jau sudaužyta, aplink žmonės: automobilis sumaitotas, nublokštas nuo kelio į kažkieno tvorą. Ją ir sūnų išvežė į ligoninę, jai lūžo dubens kaulai. K. B. nurodė, kad nuo smūgio trumpam prarado sąmonę, lūžo krūtinkaulis. Visi jie išgyveno didžiulį stresą, gyvenimas staiga apvirto aukštyn kojom.

Liudytoja D. B. paaiškino, kad su D. M. nutarė aplankyti draugę. Sutiko K. G., kuris jas nuvežė į parduotuvę „Norfą“, kurioje nusipirko prekių ir važiavo pas draugę, kuri gyvena Upelio gatvėje. K. G. žinojo, kur ji gyvena, nes tai buvo bendra pažįstama. Kaip įvyko avarija, ji neprisimena. Važiavo, ji sėdėjo priekyje, buvo atsisukusi į ant užpakalinės sėdynės sėdėjusią D. M. ir šnekėjosi. Kurį laiką buvo be sąmonės. Atsigavo, mato, kad visi tyli, išlipo iš mašinos ir skambino į greitąją. Ji nebuvo sužalota, tačiau patyrė šoką ir išgąstį.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuota, kad kelių eismo įvykis įvyko Širvintų mieste (duomenys neskelbiami) gatvių sankryžoje. Įvykio vietoje rasti du automobiliai: ant šaligatvio (duomenys neskelbiami) gatvėje kairėje kelio pusėje(žiūrint nuo Širvintų centro) priekiu į (duomenys neskelbiami) km. stovi automobilis H. A. v.n. (duomenys neskelbtini) automobilis Audi A6 v.n. (duomenys neskelbtini) stovi nuvažiavęs nuo kelio tarp (duomenys neskelbiami) gatvių; protokole užfiksuota, kad automobilių susidūrimo vieta yra viduryje (duomenys neskelbtini) gatvės.

2011 m. gegužės 16 d. automobilių apžiūros metu buvo nustatyti abiejų automobilių sugadinimai. Automobilio Audi A6 visiškai deformuotas kairys šonas: priekinis sparnas, vairuotojo durelės, keleivio durelės, nulaužtas priekinis kairys ratas, sugadintas variklio dangtis, priekinis bamperis, išdužęs kairės pusės žibintas ir padaryti kiti sugadinimai. Automobilio H. A. visiškai deformuotas priekis.

Specialisto išvada patvirtina, kad K. G. automobilį vairavo neblaivas, jo kraujyje buvo rasta 2,20 promilių etilo alkoholio.

Teismo medicinos specialisto išvadose yra konstatuota, kad autoįvykio metu: K. B. padaryta muštinė žaizda kairėje plaštakoje, kraujosruva ir nubrozdinimai krūtinėje, krūtinkaulio lūžis, sužalojimas kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; D. B. padaryta nubrozdinimai, kraujosruvos įvairiose kūno vietose, klubakaulio lūžis kairės gūžduobės srityje, sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu; L. B. padaryta sumušimai galvoje ir kairės alkūnės srityje, galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; G. B. padarytas sumušimas veido kairėje pusėje, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; D. M. padarytos muštinės žaizdos galvos dešinėje pusėje ir dešinio antakio srityje, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

K. G. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281 str. 2 dalį, nes, vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra draudžiama vairuoti transporto priemonę, neblaiviems asmenims. K. G. šio reikalavimų nesilaikė. Tai sąlygoje 158 punkto reikalavimų pažeidimą. Kelių eismo taisyklių paminėtas punktas nustato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Dėl šių KET reikalavimų nesilaikymo, K. G., važiuodamas šalutiniu keliu nelygiareikšmių kelių sankryžoje nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Audi A6 ir sukėlė autoįvykį, kurio metu nesunkiai ir nežymiai buvo sužaloti automobilių keleiviai.

K. G. bausmė skiriama, įvertinus bylos aplinkybes, svarbias šio klausimo išsprendimui ir vadovaujantis BK 54 str. nuostatomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. G. Kelių eismo taisyklės pažeidė labai šiurkščiai, kas kėlė didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Dėl jo padarytų pažeidimų buvo sužaloti penki asmenys, sugadintas turtas.

Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, siekdamas K. G. nubausti, jį paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą skiria jam už jo padarytą nusikalstamą veiką arešto bausmę. Nustatydamas jos trukmę, atsižvelgia, kad K. G. kaltu prisipažino, gailisi tai padaręs, teistumo neturi.

Nukentėjusieji K. B., D. B., G. B. ir L. B. pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo: K. B. prašo priteisti 10 000Lt, D. B. – 20 000 Lt, G. B. 10 000 litų ir L. B. – 10 000 Lt.

LR CK 6.250 str. 2 dalis numato, kad neturtinė žala yra atlyginama, kai ji padaroma nusikaltimu asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Bylos duomenys rodo, kad nukentėjusiems K. B., D. B., G. B. ir L. B. nusikaltimu buvo sužalota sveikata. Pagal CK 6.283 str. 1 dalį visi nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis, kurį vairavo K. G., nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nukentėjusieji bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad jie yra kreipęsis į Compensa draudimas filialą Lietuvoje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Iš nukentėjusių paaiškinimų matosi, kad turtinę žalą jiems ši kompanija atlygino, o neturtinės žalos atlyginimo klausimas šiuo metu yra sprendžiamas. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą 17 str. nukentėjusieji šiuo atveju turi teisę gauti žalos atlyginimą, kurį atsiranda pareiga išmokėti draudikų biurui. Nors nukentėjusieji ieškinį reiškia tik autoįvykio kaltininkui, tačiau, kaip matyti iš teismo posėdyje pateiktų duomenų, žalos atlyginimo klausimas yra svarstomas ir draudimo kompanijoje. Esant tokiai padėčiai, teismas, spręsdamas priteistinos atlyginti žalos dydį, turi žinoti, kokio dydžio neturtinė žala nukentėjusiems atlygins ar atsisakys atlyginti draudimo kompanija, ji turėtų būti traukiama dalyvauti byloje. Tai rodo, kad negalima civilinių ieškinių apskaičiuoti, neatidėjus bylos nagrinėjimo, todėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dydžio klausimą teismas perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka(BPK 115 str. 2 dalis).

LR CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje yra pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš K. G. priteisti fondo valdybos nukentėjusiajai D. B. išmokėtą ligos pašalpą 6149,34 litus. Ieškinys yra tenkinamas. CK 6.290 str. 3 dalis numato regreso teisę socialinio draudimo įstaigoms į žalą padariusį asmenį. Prie ieškinio pridėti dokumentai patvirtina, kad pašalpa D. B. buvo mokama jos nedarbingumo laikotarpiu, atsiradusiu dėl sužalojimo autoįvykio metu.

Baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį VĮ „Vilniaus regiono keliai“, tačiau atstovas į teismo posėdį neatvyko, neprašė bylos nagrinėti, jų atstovui nedalyvaujant. BPK 252 str. pagrindu ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K.G. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 2 dalį ir nuteisti 45(keturiasdešimt penkioms) parom areštu, atliekant bausmę areštinėje.

Uždrausti K. G. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Iki įsiteisės nuosprendis, K. G. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš K. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 6149,34(šešis tūkstančius šimtą keturiasdešimt devynis Lt 34 ct)litus išmokėtai ligos pašalpai atlyginti.

Pripažinti K. B., D. B., G. B. ir L. B. teisę į ieškinio patenkinimą ir ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti grąžinti: D. B. ir K. B. – automobilį Audi A6 v.n. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą ir kitus dokumentus; K. G. - automobilį H. A. (duomenys neskelbtini) pasą, automobilio registracijos liudijimą.

Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jos paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą,