- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- eA-2464-789/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „MTY Group“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „MTY Group“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja E. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 24S144057 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pareiškėja 2024 m. birželio 12 d. gavo skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos ji pateikė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė; pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti.
2.2. Sprendime nenurodyta, kokie konkrečiai pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kuo konkrečiai pasireiškia pareiškėjos piktnaudžiavimas, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai grindė savo Sprendimą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių tiesinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, toks sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.
2.3. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kaip vienu iš pagrindų, t. y. pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „MTY Group“ (toliau – ir Bendrovė) Migracijos departamentui pateikti duomenys ir dokumentai bei jų turinys neįrodo, kad Bendrovė vykdo ekonominę veiklą, todėl pareiškėja neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.
2.4. Siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėja neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje, tačiau Sprendime nėra nurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėja neatitinka.
2.5. Nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėja, ir atitinkami Įstatymo straipsniai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas, tačiau faktinės aplinkybės nėra įvertintos aptariamo teisinio reglamentavimo kontekste, o iš esmės yra pateikiamos tik formalios nuorodos į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus, taip pat nėra aiškiai ir konkrečiai įvardinta, kokių konkrečiai Įstatymo44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų pareiškėja neatitinka.
2.6. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, kadangi Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus bei pagal 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Pareiškėja skunde neneigia Sprendime nustatytų aplinkybių, kad Bendrovė nemokėjo mėnesinio darbo užmokesčio įdarbintiems užsieniečiams už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius, tai reiškia, kad Bendrovė neaprūpino užsieniečių darbu, jie neatliko darbo funkcijų, kurioms buvo įdarbinti Bendrovėje. Pareiškėja taip pat neneigė, kad Bendrovė nepateikė dokumentų, jog užsiima ekonominės veiklos vykdymu statybų ar paslaugų sektoriuje ir gali pasiūlyti kviečiantiems užsieniečiams darbą Lietuvoje pagal darbo funkciją, kuriai įsipareigojama įdarbinti.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Sprendime nenurodyta, kokie pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir kuo pasireiškia pareiškėjos piktnaudžiavimas. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjos prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyta, jog ji ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį verslo paslaugų vadybininke, nors Bendrovės pateikti ir Migracijos departamento surinkti duomenys patvirtina, jog Bendrovė šiuo metu neužsiima ekonominės veiklos vykdymu statybų ar paslaugų sektoriuje, todėl negali priimti pareiškėjos darbui Lietuvos Respublikoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, buvo nurodyta, kad pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Ginčijamame Sprendime taip pat konstatuota, jog pareiškėja piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje (pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, jos sąžiningo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje).
3.3. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Sprendime nėra nurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėja neatitinka, nes Sprendime nurodyta, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio nuostatų.
3.4. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, kad Migracijos departamento Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, todėl jis turi būti panaikintas. Bendrovė nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
4.1. Bendrovė pateikė Migracijos departamentui paaiškinimą apie tai, kad ketina verstis didmeninės prekybos veikla, pirkdama prekes iš (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo pateikti jokių tai patvirtinančių dokumentų, nes šią veiklą dar tik ketinama pradėti vykdyti. Būtent tuo tikslu Bendrovė siekia įdarbinti ne tik pareiškėją, bet ir kitus asmenis iš (duomenys neskelbtini), turinčius specialių žinių, reikalingų vykdant minėtą veiklą.
4.2. Nors Sprendime yra nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėja ir atitinkami Įstatymo straipsniai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, tačiau Migracijos departamentas nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, kadangi Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad tuo metu, kai pareiškėja pateikė prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi, ji neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose. Priimant Sprendimą, nebuvo nustatyta, jog pareiškėja nepateikė darbdavio įsipareigojimo ją įdarbinti pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, byloje nėra informacijos, kad pareiškėjos atliktinas darbas neturi pakankamo ryšio su jos atliekama veikla, kad pareiškėjos darbas yra ekonomiškai nenaudingas, ar kad pareiškėją ir Bendrovę susiesiantys darbo santykiai nebus realūs, taip pat nebuvo tirtos kitos pagrindinės darbo santykių esmę sudarančios sąlygos.
4.3. Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, jog būtent pareiškėja, siekianti įsidarbinti Bendrovėje, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose nustatytos sąlygos, ir dėl to jai negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimu patenkino pareiškėjos skundą iš dalies, panaikino atsakovo Sprendimo dalį, kuria nuspręsta atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintu pagrindu, atmetė kitą pareiškėjos skundo dalį kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
6.1. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė.
6.2. 2023 m. rugpjūčio 8 d. Bendrovė per MIGRIS pareiškėjos vardu pateikė prašymą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog pareiškėja ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį, kurios profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą, ir jai reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, t. y. verslo paslaugų vadybininke. Prašyme buvo nurodyta, kad pareiškėjos pragyvenimo lėšų šaltinis bus gaunamas 850 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis Bendrovėje.
6.3. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. 20230808-147623 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) nurodyta, jog prašoma išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams; nurodytas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas, Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui verslo paslaugų vadybininke (333909); ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti darbdavys vykdo veiklą – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybą (4120); numatoma pareiškėjos įdarbinimo data – 2023 m. lapkričio 2 d., darbo sutartis neterminuota; darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis – 850 Eur; Bendrovė patvirtino, kad už pareiškėją bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
6.4. Bendrovė pateikė Migracijos departamentui 2023 m. lapkričio 13 d. paaiškinimą dėl įmonės vykdomos veiklos.
6.5. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl šių priežasčių: 1) duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė; 3) pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.
7. Teismas rėmėsi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktų, 62 straipsnio 4 dalies, 141 straipsnio 1 dalies, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) 7.1, 7.2, 29.23.1, 37, 80.1 punktų nuostatomis.
8. Teismas nustatė, kad Bendrovė pareiškėjos vardu užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymas pateiktas tuo pagrindu, kad pareiškėja ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį verslo paslaugų vadybininke, pateiktas Tarpininkavimo raštas.
9. Teismas pažymėjo, kad prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Bendrovės Tarpininkavimo raštas yra neatsiejamai tarpusavyje susiję dokumentai, kurie turėjo būti pateikti Migracijos departamentui, prašant suteikti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjai išdavimo, vertino prašyme ir Tarpininkavimo rašte pareiškėjos ir Bendrovės pateiktos informacijos, Bendrovės pareiškėjos atžvilgiu prisiimamų įsipareigojimų, be kita ko, įsipareigojimo mokėti pareiškėjai mėnesinį darbo užmokestį – 850 Eur, pagrįstumą, realumą.
10. Teismas pažymėjo, kad Tarpininkavimo rašte Bendrovė nurodė, jog jos ekonominės veiklos rūšis – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (4120), tačiau Migracijos departamentui pateiktame 2023 m. lapkričio 13 d. paaiškinime nurodė, kad pradeda vykdyti naują veiklą „Didmeninę prekybą už atlygį pagal sutartį“, Bendrovės direktorius yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir kadangi beveik visos prekės bus įsigytos (duomenys neskelbtini) ir atgabentos į Lietuvą pardavimui, Bendrovei yra reikalingi vadybininkai, kurie galės bendrauti turkiškai, angliškai ar rusiškai, todėl buvo pasirinkti kandidatai iš (duomenys neskelbtini), Bendrovė dar nėra išrašiusi sąskaitų, atliekami tik pasiruošimo darbai, nes tai yra visiškai nauja veiklos sritis.
11. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymu, paprašė Bendrovės pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius Bendrovės veiklą, nurodyti, kur ir kokie darbai šiuo metu atliekami, pateikti aktualias sutartis ir sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus, nurodyti, kokius ir kiek vadybininkų planuojama įdarbinti, kur dirbs vadybininkai (nurodyti patalpų adresus). Teismas akcentavo, kad Bendrovė nepateikė atsakymo nė į vieną Migracijos departamento Bendrovei siųstų raštų nei atsakovui, nei teismui, netgi nenurodė, kokiu adresu Bendrovė vykdo veiklą, koks jos prekių asortimentas, koks prekių sandėliavimo patalpų adresas.
12. Teismas vertino, kad toks Bendrovės nebendradarbiavimas su Migracijos departamentu, informacijos neteikimas negali būti laikomas nesvarbia, neesmine aplinkybe, nagrinėjant pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes būtent Bendrovė nurodė, kad ji pasirinko pareiškėją dirbti Bendrovėje Lietuvoje, pareiškėja prašo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad Bendrovė įsipareigojo ją įdarbinti, Bendrovė įsipareigojo mokėti pareiškėjos prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir Tarpininkavimo rašte nurodytą mėnesinį darbo užmokestį. Teismas konstatavo, kad pareiškėja ir Bendrovė yra tiesiogiai susiję asmenys leidimo laikinai gyventi pareiškėjai išdavimo procedūroje, pareiškėja ir Bendrovė tarėsi dėl pareiškėjos darbo sąlygų Lietuvoje, tiek pareiškėjos, tiek Bendrovės pateikiama informacija (atsisakymas pateikti informaciją, jos nepateikimas) turi būti vertinama kartu, o ne atsietai.
13. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos 2024 m. gegužės 20 d. ir 2024 m. rugsėjo 5 d. duomenų teismas nustatė, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai negavo darbo užmokesčio už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius, Bendrovė neneigia šių aplinkybių.
14. Teismas vertino, kad atsakymų į Migracijos departamento klausimus, susijusius su Bendrove, apie Bendrovės realiai vykdomą veiklą, numatomą vykdyti veiklą nepateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.
15. Teismas pažymėjo, kad, vertinant pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias pareiškėjos galimybes dirbti Bendrovėje pagal Bendrovės deklaruotas ir išviešintas veiklas bei gauti prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Tarpininkavimo rašte Bendrovės įsipareigotą pareiškėjai mokėti 850 Eur mėnesinį darbo užmokestį.
16. Teismas nurodė, kad, pareiškėjos prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu gavus oficialią informaciją, jog Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius negavo darbo užmokesčio, Bendrovei nepateikus Migracijos departamentui informacijos apie realiai vykdomą, numatomą vykdyti veiklą, yra rimtas pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė įvykdys pareiškėjos prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir Tarpininkavimo rašte nurodytą Bendrovės įsipareigojimą mokėti pareiškėjai 850 Eur mėnesinį darbo užmokestį, sukurs realius individualius darbo santykius.
17. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, išdėstytus motyvus, tai, kad skundžiamame Sprendime nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos, pareiškėja ir Bendrovė nepateikė teismui paaiškinimų, informacijos, dokumentų, kurie sudarytų pagrindą kitaip vertinti skundžiamame Sprendime išdėstytas aplinkybes, vertino, kad Migracijos departamentas pagrįstai skundžiamą priėmė Sprendimą, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.
18. Teismas, vertindamas Sprendime nurodytą atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, įvertino aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šios normos taikymo, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas.
19. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nėra aiškiai nurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų neatitiko pareiškėja. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio, pažymėjęs, kad tai nėra aiškiai nurodyta Sprendime, be to, teigiant, jog pareiškėja neatitinka ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto, ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio, lieka neaišku, ar pareiškėja neatitinka tik Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio ar taip pat ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b bei c papunkčių.
20. Teismas nurodė, kad motyvų išdėstymas Sprendime dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu nėra adekvatus, aiškus, pakankamas, todėl darė išvadą, kad ši Sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina kaip neatitinkanti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.
21. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pažymėjo, kad, konstatavus, jog atsakovas pagrįstai skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais, nėra pagrindo tenkinti šio išvestinio pareiškėjos reikalavimo.
III.
22. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 11,25 Eur žyminio mokesčio bei atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
23. Pareiškėja nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
23.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovės duomenys leidžia manyti, jog pareiškėjai nebus mokamas 850,00 Eur darbo užmokestis, nes Bendrovė nemoka darbo užmokesčio jau įdarbintiems asmenims, taip pat nepateikė įrodymų bei atsakymų į klausimus apie jos vykdomas veiklas, tai patvirtina, kad pareiškėja ir Bendrovė pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
23.2. Byloje esantis Bendrovės pateiktas raštas patvirtina, kad Bendrovė ketina vykdyti veiklą, kurią vykdant bus reikalingas vadybininko atliekamas darbas. Tai, kad Bendrovė galbūt nemoka kitiems darbuotojams darbo užmokesčio, savaime nereiškia, kad Bendrovė nebus pajėgi įdarbinti pareiškėją ir mokėti jai darbo užmokestį.
23.3. Byloje nėra nė viena įrodymo, patvirtinančio, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tokia teismo išvada nėra paremta jokiais byloje esančiais įrodymais, nes aplinkybė apie darbo užmokesčio nemokėjimą kitiems Bendrovės darbuotojams nepatvirtina to. Sprendime apskritai nenurodyta, kuo pasireiškia nelegalios migracijos grėsmė, tai patvirtina, jog Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų.
23.4. Sprendime yra pateiktos formalios nuorodos į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktą, tačiau faktinės aplinkybės nėra įvertintos aptariamo teisinio reglamentavimo kontekste, nėra aiškiai ir konkrečiai įvardinta, kokių konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų neatitinka pareiškėja. Nors pirmosios instancijos teismas išanalizavo nurodytas aplinkybes, tačiau tokia situacija, kai administracinio akto motyvai nurodomi ne pačiame akte, o teismo sprendime, neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų, keliamų sprendimo turiniui. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti, kad Sprendimas nėra motyvuotas, ir panaikinti Sprendimą. Kadangi atsakovas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, Sprendimas buvo priimtas, pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Atsiliepimas
24. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą. Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 24S144057, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus pagrįstumo.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino pareiškėjos skundą iš dalies, konstatavęs, kad atsakovo Sprendimo dalis, kuria nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintu pagrindu, nėra adekvati, aiški, pakankamai argumentuota, todėl panaikino šią Sprendimo dalį. Teismas paliko nepakeistą kitą Sprendimo dalį, nurodęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, ši Sprendimo dalis atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus.
27. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo. Pareiškėja teikia, kad Sprendime nenurodyta, kokių Įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintų sąlygų neatitinka pareiškėja, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti atsakovo Sprendimą kaip nemotyvuotą.
28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, ketindama dirbti Bendrovėje, 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Bendrovė Tarpininkavimo rašte nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią asmenį įdarbinanti bendrovė vykdo veiklą, – gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120); pareiškėjos darbo sutarties tipas – neterminuota; darbdavys sutarties laikotarpiu įsipareigoja mokėti 850 Eur mėnesinį darbo užmokestį; reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, kad pareiškėjos darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius.
30. Byloje taip pat nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 6 d. išsiuntė Bendrovei raštą Nr. 24SD5452, prašydamas pateikti šiuos dokumentus: 1) išsamų paaiškinimą dėl UAB „MTY Group“ vykdomos statybų veiklos, nurodant, kokių profesijų darbuotojai yra įdarbinti ir ketinami įdarbinti, bei pagrindžiant tokių darbuotoju poreikį; 2) aktualias (galiojančias) veiklos sutartis ir šių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus (pvz., Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras, Bendrovės banko sąskaitos išrašus ir kt.); 3) statybos objektų, kuriuose šiuo metu vykdomi statybų darbai, sąrašą. Atsakovas, atsižvelgdamas į Bendrovės 2023 m. lapkričio 13 d. paaiškinimą dėl ketinimo užsiimti didmeninės prekybos veikla, 2023 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 23SD26360 prašė Bendrovės pateikti paaiškinimą ir dokumentus, pagrindžiančius veiklą (didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (prekių asortimentas, jų sandėliavimo patalpų adresas, aktualias prekių gavimo, teikimo sutartis, išrašytas sąskaitas faktūras, apmokėjimus patvirtinančius dokumentus ir kt.), bei nurodyti, kokiu adresu įmonė vykdo veiklą. Atsakovas 2024 m. vasario 20 d. rašte Nr. 24SD3086, 2024 m. kovo 8 d. rašte Nr. 24SD4465 ir 2024 m. kovo 21 d. rašte prašė Bendrovės nurodyti šią informaciją: 1) kur ir kokie darbai šiuo metu atliekami (nurodyti objektų adresus); 2) aktualias sutartis ir sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus (išrašytas sąskaitas–faktūras, gautus apmokėjimus patvirtinančius dokumentus, banko sąskaitos išrašus); 3) jei įmonė planuoja vykdyti pardavimus, nurodyti kokius, kiek vadybininkų planuojama įdarbinti, kur dirbs vadybininkai (nurodyti patalpų adresus). Bendrovė neatsakė nė į vieną iš šių atsakovo siųstų raštų ir nepateikė prašomų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų. Spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas pagal VSDFV informacinės sistemos duomenis nustatė, kad Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams nebuvo mokamas darbo užmokestis 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais.
31. Byloje taip pat nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas tuo, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti asmenį pagal darbo sutartį verslo paslaugų vadybininku, nepagrindžia, kad šiuo metu ji vykdo oficialiai deklaruojamas veiklas statybų sektoriuje (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba) ir paslaugų sektoriuje (didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį), bei nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius Lietuvoje, todėl asmuo neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, asmuo ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė.
32. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
33. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 29-31 punktuose išdėstytas ginčo aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas pagrįstai skundžiamą Sprendimą priėmė remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, kadangi pareiškėja prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovė Tarpininkavimo rašte pateikė duomenis, jog ketina dirbti Bendrovėje, kuri faktiškai nevykdo deklaruojamos veiklos, taip pat yra didelė tikimybė, kad pareiškėja nedirbs prašyme nurodyto darbo, o Bendrovė nemokės pareiškėjos prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodyto atlygio, dėl to kyla nelegalios migracijos grėsmė.
35. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad aplinkybė, jog Bendrovė galbūt nemoka kitiems darbuotojams darbo užmokesčio, savaime nereiškia, kad Bendrovė nebus pajėgi įdarbinti pareiškėjos ir mokėti jai darbo užmokestį, ir šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas, teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjai procedūroje tiek pareiškėja, tiek Bendrovė yra tiesiogiai susiję asmenys (Bendrovė pasirinko pareiškėją darbui Bendrovėje Lietuvoje, pareiškėja prašo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad Bendrovė įsipareigojo ją įdarbinti, Bendrovė įsipareigojo mokėti pareiškėjos prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir Tarpininkavimo rašte nurodytą mėnesinį darbo užmokestį), todėl jų teikiama informacija (taip pat ir jos nepateikimas) turi būti vertinamas bendrai.
36. Nagrinėjamos bylos kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Bendrovės nebendradarbiavimas su atsakovu, t. y. prašomos informacijos apie Bendrovės vykdomą ir ketinamą vykdyti veiklą nepateikimas, yra rimtas pagrindas manyti, jog, Bendrovei nevykdant deklaruojamų veiklų, gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Bendrovei nepateikus minėtos informacijos bei pareiškėjos prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu nustačius, kad Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams nebuvo mokamas darbo užmokestis 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog duomenys, kuriuos pareiškėja ir Bendrovė pateikė leidimui laikinai gyventi gauti, neatitiko tikrovės, kadangi veikla realiai nebuvo vykdoma, o tai reiškia, kad nebus sukurti realūs pareiškėjos ir Bendrovės darbo santykiai.
37. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas skundžiamame Sprendime nepagrindė ir nemotyvavo padarytų išvadų dėl tikrovės neatitinkančių duomenų teikimo ir dėl pareiškėjos keliamos nelegalios migracijos grėsmės. Pažymėtina, kad Sprendime atsakovas analizavo Bendrovės veiklos sritį, taip pat kreipėsi į Bendrovę dėl duomenų, patvirtinančių jos vykdomą veiklą, pateikimo, analizavo VSDFV informacinės sistemos duomenis dėl Bendrovėje dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio bei padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovės veiksmai, įdarbinant užsieniečius, kuriems nėra mokamas darbo užmokestis, didina užsieniečių nelegalios migracijos grėsmę ir kelia pagrįstų abejonių dėl Bendrovės deklaruojamos veiklos pobūdžio ir įtarimų, kad Bendrovės tikslas yra tarpininkauti, trečiųjų šalių piliečiams gaunant leidimus laikinai gyventi ir legalizuojant jų buvimą Europos Sąjungoje bei Šengeno erdvėje.
38. Atsakovo Sprendime kaip savarankiškas atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindas taip pat buvo nurodytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas, tačiau pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimo dalį, priimtą šios Įstatymo nuostatos pagrindu, konstatavęs, kad Sprendime nebuvo aiškiai nurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų neatitiko pareiškėja. Pareiškėja, atsižvelgdama į šias pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliaciniame skunde nurodo, kad, atsakovui Sprendime nepagrindus Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo pagrindo, Sprendimas turėjo būti panaikintas kaip nemotyvuotas.
39. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl Sprendimo panaikinimo dėl jo nemotyvuotumo ir pažymi, kad Sprendimas atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi buvo priimtas ir kitais teisiniais pagrindais. Nustatęs, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nes Bendrovės Tarpininkavimo rašte yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie jos veiklos vykdymą, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė, nes Bendrovėje įdarbinami užsieniečiai, kuriems nėra mokamas darbo užmokestis, atsakovas vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis dėl neatitinkančių tikrovės duomenų pateikimo ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatomis dėl nelegalios migracijos grėsmės. Kiekvienas iš šių pagrindų atskirai yra pakankamas pagrįsti administracinio sprendimo teisėtumą, nes minėti pagrindai yra savarankiški, o ne kumuliatyvūs. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo tuo pagrindu, kad jame nebuvo pagrįstas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo pagrindas, t. y. dėl Sprendimo nemotyvuotumo, atmestinas kaip nepagrįstas.
40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas ginčo faktines aplinkybes bei tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
41. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas yra atmetamas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.