Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1552-302/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-26
Bylos Nr.
2S-1552-302/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01451-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
V. D., I. G.
Atsakovas
V. K., L. K., E. K., Vilniaus rajono savivaldybei, VĮ „Registrų centras“
Trečiasis asmuo
V. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1552-302/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01451-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos 103.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. D. ir I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. D. ir I. G. ieškinį atsakovams V. K., L. K., E. K., Vilniaus rajono savivaldybei, VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių gynimo ir iškeldinimo, tretieji asmenys V. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovę V. K. ir jos šeimos narius – L. K., E. K. su visu jų turtu iš ieškovų gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1, (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu ūkinės knygos Nr. 20 namų ūkio įrašą Nr. 1554 apie gyvenamąjį namą, plane pažymėtą 8A/1m bendro ploto 45,50 kv. m.; įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti kadastrinius matavimus ir atstatyti pastatų teisinę registraciją dėl pastatų, plane pažymėtų 3I1m panaikinus neegzistuojančio pastato 8A/1m registraciją.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, iš ieškinio dėl nuosavybės teisių gynimo ir iškeldinimo nėra aiškus ieškinio dalykas ir pagrindas, didžiojoje dalyje ieškinio kalbama apie aplinkybes, susijusias su atsakovės V. K. gyvenamojo namo teisine registracija ir tik ieškinio pabaigoje (8 lape) užsimenama apie tai, kad atsakovė su šeimos nariais gyvena ieškovams priklausančiame name. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas, tuo tarpu ieškovai, teikdami ieškinį dėl iškeldinimo, ne tik neįvardija šalis siejančių santykių pobūdžio, bet ir nenurodo aplinkybių, reikšmingų nagrinėjant tokio pobūdžio ieškinį (nuo kada atsakovė gyvena ieškovams priklausančiame name, kokiu pagrindu ir kt.), neprideda įrodymų.

Dėl ieškinio antro ir trečio reikalavimo (dėl ūkinės knygos įrašo pripažinimo negaliojančiu ir teisinės pastato registracijos panaikinimo) teismas pažymėjo, kad ieškovas I. G. Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1451-723/2007 jau reiškė analogišką reikalavimą, t.y. prašė panaikinti Nekilnojamojo turto registre (registro Nr.41/14376) įrašo apie pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , žymėjimas - 8Al/m) registraciją atsakovės V. K. vardu. 2007-10-01 teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas, o sprendimą peržiūrėjus apeliacine tvarka 2008-02-04, sprendimas paliktas nepakeistas. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimai dėl ūkinės knygos įrašo pripažinimo negaliojančiu ir teisinės pastato registracijos panaikinimo nėra galimi, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl tų pačių šalių ginčo, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (LR CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Šalies argumentai

Ieškovai atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas skundžiama nutartimi spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pats pažeidė procesinės teisės normas. Nutartyje teismas nenurodė, kokius konkrečius trūkumus turi pašalinti ieškovai, apsiribojęs deklaratyviu nurodymu, jog teismui neaiškus ieškinio dalykas ir pagrindas, be to, nurodė, kad nesunumeruoti lapai, jog ieškovai ne pirmą kartą teikia ieškinį, kad juos atstovauja kvalifikuota teisininkė, jog nebuvo pašalinti ankstesniuose nepriimtuose ieškiniuose nurodyti trūkumai, jog yra ne valstybine kalba pateiktų dokumentų. Nurodo, kad pagal CPK 115 str. netikslumai ir kitos ieškinio aplinkybės, nesudarantys esminių kliūčių pradėti nagrinėti jį teisme, nėra pagrindas taikyti CPK 115 str. 2 d., t.y. priimti nutartį dėl trūkumų šalinimo. Apelianto vertinimu, teismas, nustatęs trūkumus, turi aiškiai juos nurodyti, konkretizuoti, iš kur, kokia forma ieškovas turi papildomai teikti teismui duomenis.

Pasak apelianto, teismas, 2012-06-08 priimdamas nutartį dėl trūkumų šalinimo, pažeidė CPK 115 str. 2 d. nustatytą terminą išsiųsti ją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo, išsiųsdamas ją 2012-06-12.

Kadangi teismas turi pareigą imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ieškovų subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai, tuo tarpu jis nesilaikė terminų, neaiškiai įvardijo trūkumus, tai trukdo ieškovams įgyvendinti jų teisę į veiksmingą ir realią teisių gynybą bei kuo įmanomai trumpesnį civilinio klausimo nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš dalies netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo klausimą, todėl tokią teismo nutartį yra pagrindas pakeisti.

Pažymėtina, jog procesiniame įstatyme įtvirtinti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę negali būti pasiekti be civilinio proceso dalyvių pagalbos. CPK 7 str. 2 d. nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.

Kreipdamiesi į teismą su ieškiniu asmenys turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurių nesilaikymas sukelia atitinkamus procesinius padarinius. Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti ieškiniui keliami bendri ir specialūs reikalavimai, kurių privalo laikytis ieškovas, kad teismas, priėmęs ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus atitinkantį ieškinį, galėtų įgyvendinti aukščiau nurodytus civilinio proceso tikslus, nustatyti ar ieškinys yra pagrįstas bei išspręsti tarp šalių kilusį teisinį ginčą.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais trūkumais, o būtent, kad iš ieškinio nėra aiškus ieškinio dalykas ir pagrindas, nes didžiojoje ieškinio dalyje kalbama apie aplinkybes, susijusias su atsakovės V. K. gyvenamojo namo teisine registracija ir tik ieškinio pabaigoje (8 lape) užsimenama apie tai, kad atsakovė su šeimos nariais gyvena ieškovams priklausančiame name. Pažymėtina, kad ieškovai ieškinyje (8 lape) nurodydami šį reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes, t.y. tai, kad atsakovė gyvena ieškovams priklausančiame name ir tokiu būdu trukdo ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu namu, dėl nurodytų aplinkybių reiškiamas reikalavimas dėl atsakovės ir jos šeimos narių iškeldinimo, iš esmės įvykdė procesiniame įstatyme keliamus reikalavimus suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad toks ieškinys negalėtų būti priimtas. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovų reiškiamas ieškinys yra pakankamai painus, jame yra išdėstyta daug faktinių aplinkybių, kurias sunku susieti su reiškiamais reikalavimais, todėl toks ieškinys neturėtų būti reiškiamas teismui, ypač jei ieškovai yra atstovaujami profesionalaus teisininko, turinčio pareigą kvalifikuotai teikti teisines paslaugas, laikantis procesinės teisės normų rengti atstovaujamų asmenų procesinius dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškiai nurodyti, kokius konkrečiai trūkumus pašalinti, kokius dokumentus reikia pateikti bei išversti, kadangi tokie apeliantų dėstomi argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti, nes tai, kokie dokumentai pateikti nevalstybine kalba, akivaizdžiai matyti iš jų turinio, o tai, kokiu būdu pašalinti trūkumus ir kokius dokumentus pateikti, priklauso nuo ieškovo valios, kuris inicijuoja ieškinį. Pažymėtina, kad teismo nustatyti techniniai trūkumai (priedų nesunumeravimas, netvarkingas jų pateikimas), nėra esminiai, tačiau teismui nėra draudžiama reikalauti juos pašalinti, juo labiau, kad ieškovai yra atstovaujami advokatės.

Apeliantai atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog net ir pripažinus, kad ieškinys su jame nurodytu dalyku ir pagrindu gali būti priimtas, tačiau atskirojo skundo nagrinėjimo dienai nesant pašalintų kitų ieškinio trūkumų, kuriuos teisingai įvardijo teismas, t.y. neišvertus tam tikrų prie ieškinio pateiktų nevalstybine kalba surašytų dokumentų į lietuvių kalbą, taip pat nepateikus aiškiai įskaitomų dokumentų, dėl nurodytų aplinkybių teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo yra keistina nurodant ieškovams pašalinti teismo nustatytus trūkumus, nesusijusius su ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimu.

Ieškovai, šalindami trūkumus, taip pat turėtų atsižvelgti į pirmosios instancijos teismo motyvus dėl antro ir trečio reikalavimų pareiškimo teismui galimumo. Kadangi apeliantai neskundžia teismo nutarties šioje dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Apeliantai taip pat nurodo, kad teismo nutartis trūkumams pašalinti buvo išsiųsta vėliau negu numatyta įstatyme, t.y. daugiau kaip per vieną darbo dieną, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad toks procesinis pažeidimas buvo esminis, užkirtęs kelią ieškovams pasinaudoti teise apskųsti teismo priimtą nutartį laiku ar kitokiu būdu pažeidęs jų teises, duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes, į bylą nėra pateikta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo klausimo perdavimas spręsti pirmosios instancijos teismui nagrinėjamu atveju negali būti traktuojamas kaip teismo vilkinimas ginti ieškovų nurodomas pažeistas teises, kadangi patys ieškovai jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis turi naudotis tinkamai, tinkamai vykdyti jiems priklausančias procesines pareigas, viena iš tokių pateikti teismui procesinių dokumentų priedus valstybine kalba, be to, įskaitomus (CPK 113 str. 3 d.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina nurodant ieškovams pašalinti ieškinio trūkumus, nesusijusius su ieškinio dalyku ir pagrindu. Kadangi procesinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti atskirojo skundo nagrinėjimo dienai yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas – iki 2012 m. gruodžio 14 d. trūkumams pašalinti (Civilinio proceso kodekso 337 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį pakeisti, nustatant ieškovams V. D. ir I. G. terminą iki 2012 m. gruodžio 14 d. ieškinio trūkumams nurodytiems skundžiamoje nutartyje, nesusijusiems su ieškinio dalyku ir pagrindu, pašalinti.

Teisėja Romualda Janovičienė