Kauno apygardos teismo nutarimas

2018-11-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-454-478/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-11-16
Bylos Nr.
AN2-454-478/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Pažeidėjas
V. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-454-478/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01089-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atmestas V. S. skundas dėl 2018 m. gegužės 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18082950868 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta 60 Eur (šešiasdešimties eurų) bauda už tai, kad ji, vairuodama automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, sukdama į kairę, apsisukdama iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, suko į kairę, apsisukinėjo ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir susidūrė su paskui važiuojančiu ir ją apvažiuojančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo smūgio automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 106 punktų reikalavimus.

2. Nesutikdama su šiuo nutarimu, V. S. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi jos skundas buvo netenkintas, 2018 m. gegužės 29 d. nutarimas paliktas galioti be pakeitimų.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde V. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Paaiškėjus faktų neatitikimams, dar kartą apklausti G. I. ir pareigūnus, kurie surašė protokolą bei priėmė nutarimą. Skirti eismo įvykio – trasologinę ekspertizę, kurią apmokėtų atsakovas – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

3.1. Skunde apeliantė nurodo, kad G. I. 2018 m. balandžio 18 d. paaiškinime Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui nurodė ir 2018 m. gegužės 24 d. vykusio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sustojęs ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnį jam atsirado civilinė atsakomybė atlyginti padarytą žalą. Jis pripažino, kad atsitrenkė nepagrįstai, neteisėtai į kairės pusės galinį sparną, kas atitinka CK 6.246 straipsnio 1 punktą, t. y. pripažino priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) dėl sukeltų nuostolių jos, V. S., vairuojamam automobiliui. Savo paaiškinime G. I. rašė, kad atsitrenkė savo valia, t. y. pripažino savo kaltę, kuri pasireiškė dėl neatsargumo (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Jis nebuvo tiek rūpestingas ir atsargus, kiek atitinkamomis sąlygomis yra būtina, esant laisvai eismo juostai, jis galėjo važiuoti tiesiai („Mercedes Benz“ E200 plotis 1,80 m.).

3.2. Teismo patvirtinta, kad ji, stovėdama vietoje, neatsitrenkė į G. I. vairuojamą automobilį. Neegzistuoja jokios formos ar rūšies kaltė dėl nuostolių, atsiradusių G. I. automobiliui. G. I. sąmoningai sudaužė savo automobilį į stovinčio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Ji stovėdama, esant pravažiavimui apie 3,2 m, niekuo nenusižengė. 2018 m. gegužės 29 d. nutarimas yra nelogiškas, neprotingas, neteisingas, neobjektyvus, neproporcingas, nes nėra nusižengimo sudėties. Stabtelti ir sėdėti automobilyje nedraudžiama.

3.3. Apeliantės teigimu, 2018 m. balandžio 26 d. administracinio nusižengimo protokolas taip pat surašytas nesąžiningai, neprotingai, nelogiškai, nes jos vairuojamas automobilis stovėjo, t. y. nejudėjo ir nejudėdamas sukti į kairę negalėjo - neapsisukinėjo. Protokolą surašęs vyr. patrulis J. B. nebuvo atvykęs į įvykio vietą. Taip surašydamas protokolą, jis pažeidė principą, kad iš neteisės teisė neatsiranda. Stovintis automobilis negali apsisukinėti, o tuo labiau, savo galine dalimi atsitrenkti į iš galo važiuojančią transporto priemonę, vairuojamą G. I.. Teismas neištyrė, ar protokolas Nr. 20-ANRP-31598-2018, kuriuo remiasi visa byla, yra teisingas, vyr. patrulis J. B. nebuvo apklaustas.

3.4. Apylinkės teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimą Nr. 5, nes G. I. pripažino, kad jis, vairuodamas automobilį, atsitrenkė į stovintį automobilį, padarė stovinčiam automobiliui kėbulo deformacijas, t. y. sukėlė nuostolius dėl neatidumo-nerūpestingumo viršijęs leistiną greitį. Jis pripažino savo kaltę, nes jam buvo galimybė nekliudomai tęsti važiavimą, eismo juosta jam buvo laisva. Apylinkės teismo nutartis pagrįsta prielaidomis, o visos abejonių keliančios neįrodytos prielaidos turi būti vertinamos jos naudai. Dėl to administracinio nusižengimo bylos teisena jos atžvilgiu turi būti nutraukta, o G. I. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio.

3.5. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XV skirsnio normas. Nutartyje nėra tinkamai išdėstyti teismo padarytų išvadų teisiniai motyvai, nenurodomos visos aplinkybės, kuriomis šalys remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, nėra visų įrodymų analizės, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta pateiktus įrodymus. Teismas neturi apsiriboti vien tik įrodymų išvardinimu, o privalo, nurodydamas įrodomąją reikšmę, išdėstyti jų turinį.

3.6. Stovintis jos automobilis netrukdė, jį buvo galima apvažiuoti ir iš kairės, ir iš dešinės. Automobiliui, kurį vairavo G. I., judėjimo krypties keisti nereikėjo. Jei G. I. būtų judėjęs leistinu 40 km/h ar net šiek tiek didesniu greičiu, tai vairuotojas būtų sustojęs arba apvažiavęs jo automobilį. Tai, kad jos automobilis stovėjo, patvirtino ir G. I.. Liudytojas G. G., kuris vairavo „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad vietos pravažiuoti jos automobilį iš kairės buvo pakankamai, t. y. eismo juostos jos automobilis neužtvėrė. Tai akivaizdu pagal eismo įvykio schemą. G. I. patvirtino, kad matė stovintį jos automobilį 50 metrų atstumu ir tai turėjo būti aiškinama jos naudai.

3.7. Nebuvo vertinamas visas G. I. vairuoto automobilio sustojimo kelias. 14 m stabdytas jo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po smūgio nesustojo, o užspaustu ratu čiuožė dar bent 8 m iki „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Taigi, iki pilno sustojimo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), čiuožė 22 metrus, kas reikštų, kad remiantis ekspertine patikra (ta pačia, kuria remiasi policija), greitis galėjo būti 70 km/h, t. y. žymiai didesnis nei 50 km/h. Kad smūgio metu greitis buvo didelis, liudija tai, jog buvo nublokšta automobilio galinė dalis ir išsiskleidė dvi jos automobilio oro pagalvės. G. I., sukdamas į dešinę, kliudė jos automobilio galinę dalį (sulankstytas net suskleistas kablio mechanizmas, kas būtų neįmanoma smūgio iš šono atveju).

3.8. G. I., nors ir davęs priesaiką, nutylėjo įvykio detales, melavo, kad trys automobiliai ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) važiavo vienas paskui kitą. Nuslėpė faktą, kad žymiai daugiau viršijo leistiną greitį. Teismo posėdžio metu liudytojas G. G., važiavęs apie 40 km/h greičiu, nurodė savo buvimo vietą avarijos metu. Specialistams išmatavus, paaiškėjo, kad jis buvo apie 182 m atstumu iki avarijos vietos (priede nuotrauka Nr. 1). G. G. vairuojamą automobilį G. I. aplenkė per vidurį tilto. Tai reiškia, kad kol „Ford Transit“ nuvažiavo apie 109 m (priede nuotrauka Nr. 2), tai automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įveikė daugiau kaip 292 m atstumą (priede nuotrauka Nr. 3). Vadinasi, G. I. automobilis važiavo bent dvigubai didesniu, t. y. 80 km/h greičiu, kad per tą patį laiką pasiektų avarijos vietą. Tikslesnius skaičiavimus lengvai gali atlikti ir pateikti ekspertai. G. I. klaidingai aiškino įvykio aplinkybes - neva norėjo išvengti smūgio į vairuotojo dureles, todėl atsitrenkė į automobilio šoną. Smūgis buvo į galą. Tą liudija automobilių apgadinimai. Dėl G. I. judėjimo trajektorijos, nukreiptos į dešinę, jos automobilį net apsuko. G. I. automobilio visos priekinės dalies apgadinimai liudija, kad smūgis buvo į galą. Jei jo automobilis būtų trankęsis iš šono, tai būtų kliudęs tik apie 20 cm jos automobilio ir apgadinimai būtų tik kairėje jo automobilio pusėje. Jis galėjo išvengti avarijos tiesiog toliau judėdamas ir nekeisdamas važiavimo krypties. Ženkliai viršytą greitį taip pat įrodo automobilių apgadinimo dydis ir kitos aplinkybės. Nuo šviesoforu reguliuojamos sankryžos (nuo kurios pajudėjo eismo įvykio dalyviai) iki eismo įvykio vietos yra apie 462 m (nuotrauka, pateikta 2018 m. birželio 15 d. skundo priede, nuotrauka Nr. 1). Ekspertai lengvai galėtų atsakyti į klausimą, kokiu greičiu turėjo važiuoti G. I. automobilis, kad pasivytų jos automobilį, jei šis judėjo 50 km/h greičiu. Ji atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus. G. I. atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir sankryžoje suko į kairę, prieš jį dar stovėjo mikroautobusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis aplenkė per vidurį tilto. Mikroautobusui žalia užsidegė net apie 20 sekundžių vėliau, nei jos automobiliui. Jis turėjo važiuoti bent 70-80 km/h greičiu, kas ir buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis.

3.9. Apeliantė pažymi, kad, priimant nutarimą, nebuvo atlikta įvykio autotechninė ekspertizė. Joks ekspertas nevertino situacijos. Išsamiai ištyrus įvykio aplinkybes, paaiškėtų, kad G. I., viršijęs leistiną greitį, neįvertino situacijos ir atsitrenkė į stovinčio jos automobilio galinę dalį. Nepaaiškinta, kodėl tai traktuojama kaip perteklinė informacija. Pasak apylinkės teismo, iš esmės vienintelė priežastis, dėl ko konkrečiu atveju reikėjo vadovautis 106 KET punktu, o ne 107 KET punktu, yra ta, kad neva priešingos krypties važiuojamoji dalis nebuvo apribota kelio bortais ir neva buvo galima važiuoti „žvyruotu kelkraščiu“. Tačiau šioje vietoje yra A. S. universiteto parkas. KET 124 punktas nurodo, kad transporto priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti veja. Tas vadinamas „žvyruotas kelkraštis“ yra parodų dalyvių metu išvažinėta veja, nes tuomet ten būna parkuojami automobiliai. Taigi, kaltinti ją KET 106 punkto nesilaikymu tikrai nėra pagrindo. 2018 m. kovo 22-24 d. A. S. universitete vyko tarptautinė žemės ūkio paroda „(duomenys neskelbtini)“. Toje gatvės pusėje parodos dalyviai gal ir išvažinėjo veją, bet tai nesuteikia teisės kitiems eismo dalyviams niokoti parko teritoriją.

3.10. Eismo juostos plotis yra apie 4,5 m (priešingos eismo pusės juostos plotis nebuvo matuotas). Jos automobilio apsisukimo spindulys yra 11,4 m. Ji turėjo pagrindą ir teisę ketinti apsisukti, vadovaujantis KET 107 punktu. Jokių staigių manevrų neatlikinėjo. Ji negalėjo tikėtis, kad atlėkęs automobilis atsitrenks į stovintį jos automobilį. Sustojusi ji nekliudė iš paskos važiuojantiems automobiliams. Jeigu asmuo nenumatė žalingų padarinių, neturėjo ir negalėjo jų numatyti, tada jis yra nekaltas ir negali būti baudžiamas nullum crimen sine culpa (lot. nėra nusikaltimo be kaltės).

3.11. AB „Lietuvos draudimas“ jau atlygino G. I. žalą, nors vairuotojas akivaizdžiai kaltas dėl eismo įvykio. G. I. posūnis M. U., kuris taip pat atvyko į įvykio vietą, akivaizdžiai turi ryšių policijoje. Neatsitiktinai vyr. patrulis A. U. atvyko į įvykio vietą. Neaišku, kaip AB „Lietuvos draudimas“ gavo pažymą iš policijos, kad byla baigta. Apeliantės nuomone, G. I. ir jo posūnio M. U. veikla turėtų susirūpinti atitinkamos institucijos.

3.12. Jos patirta žala yra žymiai didesnė nei skirta 60 Eur bauda. Automobilis „Mercedes Benz“ E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir „Mercedes Benz“ E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra neremontuotinas. Be to, ji patyrė kitų nuostolių, kurių niekas neatlygins. Todėl šioje byloje turi būti atliekamas eismo įvykio - trasologinis tyrimas (ekspertizė), kurį galėtų atlikti Lietuvos teismo ekspertizių centras. Ji 2018 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini), nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, priešingai, buvo drausminga, atidi ir nuovoki kelių eismo dalyvė, uoliai vykdžiusi jai teisės aktų nustatytus reikalavimus. Jos veiksmuose nėra nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės, kaip būtinų administracinės atsakomybės elementų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas A. B. prašo V. S. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliantė prašo jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Bendra taisyklė yra ta, jog šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Kadangi naujų bylos aplinkybių V. S. apeliaciniame skunde nenurodė, nauji įrodymai nėra vertinami, todėl žodiniam bylos nagrinėjimui nenustatytas reikiamas pagrindas.

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl eismo įvykio kaltininko. Vadovaujantis ANK 569 straipsnyje įtvirtinta norma, administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo atveju apylinkės teismas nepašalino byloje esančių esminių prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymų bei nesiėmė reikiamų priemonių tam padaryti, todėl nepagrįstai V. S. pripažino padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

8. V. S. ginčija savo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, teigdama, kad jos įvykio metu vairuotas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekliudė kitiems eismo dalyviams, nes jis tuo metu stovėjo, rodydamas posūkį į kairę pusę. Jos automobilį buvo galima apvažiuoti tiek iš kairės, tiek iš dešinės pusės, paskui ją važiuojančiam vairuotojui judėjimo krypties keisti nereikėjo, tačiau iš paskos važiavęs G. I. žymiai viršijo leistiną greitį, nesilaikė saugaus atstumo ir dėl neatsargumo atsitrenkė į jos automobilio galą. Apeliantės teigimu, G. I. savo kaltę pripažino, todėl turėjo būti nubaustas jis, o ne ji.

9. G. I. pripažino, kad atsitrenkė į apeliantės vairuotą automobilį, o nuo susidariusio smūgio trenkėsi į dar vieną šalimais buvusį automobilį – „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo kaltės dėl eismo įvykio jis nepripažino ir paaiškino susidariusios situacijos aplinkybes. Įvykio dieną rašytame paaiškinime (byla ROIK: 18082950868, b. l. 12) G. I. nurodė, kad važiavo U. gatve nuo P. gatvės sankryžos link (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. Priešais važiavęs automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staiga pradėjo apsisukimo manevrą, nerodydamas posūkio signalo. Kad išvengtų tiesioginio smūgio į jam kliūtį sudariusio automobilio kairės pusės dureles, jis pasuko vairą į dešinę pusę ir atsitrenkė į automobilio kairės pusės galinį sparną. Nuo smūgio jo automobilis dar atsimušė į „BMW“ automobilį, stovėjusį kelkraštyje. Pirmosios instancijos teisme G. I. laikėsi savo pirminio paaiškinimo ir paliudijo, kad priešais važiavusi „Mercedes Benz“ vairuotoja nerodė posūkio signalo, tiesiog pavažiavo į dešinę ir pradėjo sukti automobilį į kairę. Jeigu automobilio vairuotoja būtų judėjusi greičiau, būtų spėjusi apsisukti, tačiau ji judėjo iš lėto. Jei apsisukti V. S. trukdė dideli transporto priemonės gabaritai, tuomet ji turėjo sustoti dešiniau, kad automobiliai, kurie važiuoja ta kryptimi, galėtų laisvai pravažiuoti, ir tik visus praleidusi, t. y. ir iš priekio ir iš galo atvažiuojančius automobilius, ji galėjo apsisukti, kad niekam nesudarytų kliūties. Šiuo atveju taip nebuvo, nes ji nepakankamai pasuko į dešinę ir pradėjo apsisukimo manevrą. Taigi, G. I. aiškiai nurodė, jog pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo V. S. neatidūs bei neatsargūs veiksmai apsisukimo metu, savo kaltės jis neįžvelgė.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog įvykio vietoje apsisukimo manevrą pagal Kelių eismo taisykles buvo galima atlikti, todėl būtina nustatyti tik tai, kurio vairuotojo veiksmai pirmieji sąlygojo eismo įvykio kilimą, t. y. buvo ne šalutinė, antraeilė sąlyga, tačiau pagrindinė, tiesioginė analizuojamo įvykio priežastis. Kelių eismo taisyklių 106 punktas numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti. Tačiau, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams (Kelių eismo taisyklių 107 punktas). Nagrinėjamu atveju V. S. teigia, jog vadovavosi būtent šiuo Kelių eismo taisyklių punktu. Atkreiptinas dėmesys, kad po eismo įvykio buvo nubraižytas eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuoti kelio juostų pločiai, automobilių padėtys po susidūrimo. Su šiuo planu sutiko ir tai raštiškai savo parašais patvirtino tiek V. S., tiek G. I.. Tačiau joks specialių žinių turintis asmuo nevertino, ar apeliantės vairuota transporto priemonė pagal savo gabaritus objektyviai galėjo apsisukti, laikantis Kelių eismo taisyklių 106 punkto nuostatų, ar buvo būtina vadovautis Kelių eismo taisyklių 107 punktu.

11. Surinkti bylos duomenys patvirtina, kad G. I. taip pat galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes galimai viršijo leistiną greitį. Liudytojas G. G. savo pirminiame paaiškinime policijos pareigūnams ir pirmosios instancijos teisme nurodė, kad G. I. įvykio metu vairuotas automobilis jį aplenkė ant tilto, važiuojant link (duomenys neskelbtini). Toje vietoje leistinas greitis 40 km/h, todėl jį lenkęs vairuotojas tikrai viršijo leistiną greitį. Pavažiavęs į priekį, jis išgirdo avariją. Nors pačios avarijos momento nematė, tačiau jam susidarė vaizdas, kad V. S. automobilis išsukinėjo iš šalutinės gatvės į Studentų gatvę, o G. I. nespėjo atlikti posūkio ir trenkėsi į jos automobilį. Tai, kad šiek tiek viršijo leistiną greitį, neneigė ir pats G. I.. Jis nurodė, kad važiavo apie 50 km/h greičiu, tačiau apeliantė su tokiu nurodytu greičiu nesutinka ir apeliaciniame skunde pateikia vertinimą (remdamasi kelio atkarpos ilgiu iki G. I. automobilio visiško sustojimo), jog į jos transporto priemonę atsitrenkęs asmuo galėjo važiuoti apie 70-80 km/h greičiu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad važiavimo greičio nustatymui reikia specialių žinių, kurių turi eismo įvykių ekspertizes atliekantys specialistai. Šiuo atveju nei apylinkės, nei apygardos teismas negali objektyviai paskaičiuoti ir įvertinti, kokiu greičiu judėjo G. I., kiek laiko jam galėjo prireikti, aplenkus G. G., pasivyti V. S., koks atstumas galėjo būti tarp transporto priemonių, kai V. S. pradėjo posūkio į kairę manevrą.

12. Ekspertizės skyrimas šiuo atveju padėtų nustatyti ir tai, ar V. S. pamažu suko savo automobilį, kaip teigia G. I., ar buvo visiškai sustojusi, pavažiavus kiek į dešinę, kaip teigia pati apeliantė, ir tik tuomet pradėjusi posūkio manevrą. Automobilių apgadinimų ekspertinė analizė leistų nustatyti jų kontaktavimo pobūdį, galimai leistų atkurti automobilių pradines padėtis, o svarbiausia atsakytų, ar eismo įvykiui kilti turėjo įtakos G. I. važiavimo greitis, ar V. S. pradėtas daryti apsisukimo manevras, neįsitikinus, jog tai nesudaro kliūties kitiems eismo dalyviams. Atkreiptinas dėmesys, jog prašymą skirti eismo įvykio-trasologinę ekspertizę apeliantė buvo suformulavusi ir skunde apylinkės teismui, kuriame nurodė ir konkrečius klausimus, kuriuos būtų tikslinga užduoti ekspertui. Šis prašymas buvo pakartotas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, tačiau teismas nepagrįstai jį atmetė, nurodant, jog tai perteklinis prašymas (b. l. 37-38). Aukštesniojo teismo vertinimu, ekspertizės skyrimas nėra perteklinis, kadangi surinkti duomenys nesudaro vieningos įrodymų grandinės, be specialių žinių esamų prieštaravimų proceso dalyvių parodymuose nėra galimybės pašalinti, t. y. nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar techniniu požiūriu abiejų vairuotojų veiksmai buvo priimtini susidariusioje situacijoje. Ekspertizės išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių ir šiuo atveju ji būtina, norint patvirtinti ar paneigti V. S. bei G. I. skirtingai aiškinamas įvykio aplinkybes.

13. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali pripažinti asmenį padarius administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra patvirtinti asmenį kaltinantys įrodymai bei pašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Šiuo atveju visos ANK numatytos galimybės abejonėms pašalinti išnaudotos nebuvo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo nusižengimo padarymo aplinkybes. Asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant prielaidomis.

14. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių buvimą V. S. veiksmuose. Kadangi būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į apeliaciją, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla V. S. atžvilgiu grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apygardos teismas, priėmęs tokį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl prašymo apklausti administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą surašiusius pareigūnus, dėl galimybės važiuoti žvyruotu kelkraščiu, kuris, apeliantės teigimu, yra tiesiog išvažinėta veja, taip pat dėl galimų G. I. posūnio M. U. ryšių policijoje) nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės bus įvertintos iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Šis nutar imas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

TeisėjaJūratė Jakubonienė