- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-06
- Bylos Nr.
- 1-45-1111/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietis, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsilavinimo, „(duomenys neskelbtini)“, gyv. „(duomenys neskelbtini)“, teistas: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V.
„(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, E. U. vardu registruotoje, privačioje miško valdoje, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai nupjovė ir išvežė E. U. priklausančius medžius: „(duomenys neskelbtini)“, t. y. viso iškirto „(duomenys neskelbtini)“ šių medžių medienos. Tokiu būdu V. V. slapta pagrobė svetimą „(duomenys neskelbtini)“ eurų vertės E. U. priklausantį turtą.
Be to, V. V. „(duomenys neskelbtini)“, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjęs prie V. K. priklausančio buto durų, adresu „(duomenys neskelbtini)“, atrastais buto raktais, buvusiais paslėptais po audeklu ant spintelės prie durų, atrakino minėto buto duris, įsibrovė į V. K. butą, kur slapta, tyčia pagrobė svetimą V. K. priklausantį turtą, t. y. iš miegamojo kambario nuo prie lovos esančios komodos viršaus „(duomenys neskelbtini)“ banknotą, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ banknotus, iš viso „(duomenys neskelbtini)“ ir ne mažiau kaip „(duomenys neskelbtini)“ cigarečių, kurios pinigine išraiška nevertinamos.
Kaltinamasis V. V. teisme prisipažino esąs kaltas. Dėl medžių vagystės parodė, kad norėjo parvežti priekabą malkų. Paskutinį kartą miške buvo prieš „(duomenys neskelbtini)“ metų, kartu su tėvu. Daugmaž žinojo miško ribas. Atvyko miško šeimininkai ir pasakė, kad ne savo mišką kerta. Pasižiūrėjo dokumentus, ribas, nedaug nuklydo, kokius kelis metrus. Pagalvojo, kad savo mišką pjauna. Jis pats neatliko jokių veiksmų tam, kad įsitikintų kur yra miško ribos. Savo elgesį vertina negerai, ne specialiai kirto svetimą mišką. Aplinkos apsauga yra pateikusi ieškinį „(duomenys neskelbtini)“ sumai, susipažino, su ieškiniu sutinka. Dėl miško kirtimo tvarkos dėl leidimų nežinojo, galvojo, kad savo miške galima kirsti. Žino, kad ąžuolų iškirtimui leidimas reikalingas. Dėl žalos E. U., kad išpjovė jo mišką, jam atidavė medžius nupjautus, nuvežė į kiemą. Dėl pinigų vagystės parodė, kad aplinkybių gerai nebepamena. Buvo užgėręs, buvo tamsu, su V. K. yra kaimynai, šalia durys. Nereikėjo tų pinigų, bet taip išėjo, atsirado pas kaimyną namuose, paėmė pinigus. Dėl šio įvykio su juo kalbėjo, jis pretenzijų jam neturi. Pinigai yra grąžinti kaimynui. Policija kiek pas jį rado pinigų, tiek buvo V. K., jis savo pinigų neturėjo. Jo turtinė padėtis - nieko neturi, yra bedarbis, pinigų neturi, pragyvena iš motinos pensijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.
Dėl E. U. turto pagrobimo
Kaltinamasis V. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta ir tikrai nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio netinkamo poelgio. Nepamena tiksliai kada, bet tai galėtų būti prieš maždaug „(duomenys neskelbtini)“, kai jis nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ ir iškirto medžius. Ten yra jo mamos A. miškas. Mamos miškas ribojasi su E. U. mišku. Tada dalį iškirstų medžių parvežė namo pas mamą, adresu „(duomenys neskelbtini)“, o dalį paliko miške. Kai važiavo kirsti medžių tada nebuvo miškas sužymėtas riboženkliais ir jis nieko neįtaręs, kad tai ne jo mamos miškas, keletą medžių nukirto. Kai jis kirto minėtus medžius į mišką atvažiavo E. U. ir pasakė, kad tai jo miškas ir jo medžiai. Kai E. U. pasakė, kad tai jo medžiai, jis nustojo kirsti medžius ir geruoju susitarė, kad dalį medžių, kurie jau buvo parvežti pas jo mamą, jam juos grąžins. Taip ir padarė. Iškirstus medžius, kurie buvo iš miško parvežti pas mamą, jo brolis R. su traktoriumi nuvežė E. U. į namus. E. po medžių grąžinimo jam jokių pretenzijų nebeturi. Daugiau apie šį įvykį nieko negali paaiškinti. Prieš maždaug dvi savaites jis iš V. K. pavogė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kaip jis tai padarė, neprisimena. Po šio įvykio jis su V. K. jau kalbėjo ir jam pasižadėjo, kad pinigus grąžins, o tie pinigai, kuriuos iš jo policijos pareigūnai paėmė jo apžiūros metu, jau grąžino nukentėjusiajam. Dėl šių įvykių jis nuoširdžiai gailisi ir pažada daugiau taip nebesielgti (2 t., b. l. 46-49).
Nukentėjusysis E. U. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuvykęs į jam priklausantį mišką, esantį „(duomenys neskelbtini)“. Vaikštinėjant po mišką nepastebėjo, kad būtų kertami medžiai. „(duomenys neskelbtini)“ ryte nuvykęs į mišką, žemės sklypo unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra „(duomenys neskelbtini)“, pastebėjo, kad kažkas nupjovė „(duomenys neskelbtini)“. Nupjauti medžiai yra supjaustyti ir paruošti išvežimui. Jam apžiūrinėjant išpjautus medžius pastebėjo, kad dalis medžių yra išvežti, o kita dalis sukrauta į krūvas ir paruošta išvežimui. Miške matėsi, kad medieną išsivežė su traktoriumi. Dėl nukirstų medžių jam padaryta apie „(duomenys neskelbtini)“ turtinė žala. Miško kirsti niekam neleido ir kas galėjo tai padaryti jis nežino. Savo duotus pirminius apklausos parodymus nori patikslinti, kad buvo nupjauti „(duomenys neskelbtini)“. Praeitą savaitę pas jį į namus buvo atvykusi Aplinkos apsaugos Miško kontrolės departamento darbuotoja, kuri tiksliai nustatė kokių ir kiek medžių buvo nukirsta. Pagal minėtos darbuotojos paskaičiavimus buvo nukirsti „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendras tūris sudaro „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat buvo nukirstos „(duomenys neskelbtini)“. Jis nupjautus medžius vertina kaip malkinę medieną. Iš viso jam malkinės medienos buvo iškirsta „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“, tai iš viso jam padaryta „(duomenys neskelbtini)“ turtinė žala. Savo pirmoje apklausoje buvo nurodęs, kad jam padaryta apie „(duomenys neskelbtini)“ turtinė žala. Jis tokią sumą nurodė, nes tiksliai nežinojo kokia žala jam padaryta. Kadangi jam malkinė mediena jau yra grąžinta, ją į jo namus suvežė pats kaltininkas V. V., dėl to jis jam jokių pretenzijų nebeturi. Civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nereikš (1 t., b. l. 109-111, 121-124).
Liudytoja A. O. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji turi tris sūnus, t. y. V. V., R. V. ir G. V.. Su ja, adresu „(duomenys neskelbtini)“, kartu gyvena R. ir G., o V. gyvena „(duomenys neskelbtini)“. Ji kalbėjo su V., kad jis nuvažiuotų į jos mišką apžiūrėti nukritusių medžių. Nei ji, nei jos sūnūs miške nebebuvo nuo „(duomenys neskelbtini)“, kai mirė jos vyras. Po to, kai mirė jos vyras, t. y. nuo „(duomenys neskelbtini)“, medieną ji visada pirkdavo iš „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, bet V. buvo nuvažiavęs į jos žiniomis jai priklausantį mišką ir ten nupjovė keletą medžių, kurie buvo bebrų nugraužti, nulinkę. Ji jam buvo sakiusi, kad pjautų tik tuos medžius, kurie yra netvarkingi. Tikslios savaitės dienos neatsimena, bet tai lyg buvo sekmadienis, kai V. R. paprašė, kad iš miško parvežtų suruoštas malkas, kadangi V. neturi vairuotojo pažymėjimo. R. niekada nėra buvęs jos miške ir nežino tikslios miško teritorijos, jokių miško riboženklių nežino. T. V. R. parodė kur yra nupjauti medžiai. R. išvairavo su jai nuosavybės teise priklausančiu traktoriumi „(duomenys neskelbtini)“, prie traktoriaus prisikabino puspriekabę „(duomenys neskelbtini)“, o V. išvažiavo dviračiu. Į namus R. grįžo V. dviračiu, kadangi jis yra ligotas, silpnas, jėgų dirbti neturi, o lauke stovėti buvo šalta. V. paliko miške krauti į puspriekabę suruoštus medžius. Kas traktorių iš miško parvairavo, ji nežino, nes pati nematė. R. jai sakė, kad jis jo neparvairavo, jam buvo silpna ir bloga, gulėjo lovoje. Ji pati tą dieną į lauką nebuvo išėjusi ir nematė ar traktorius su puspriekabe ir medžiais yra kieme, tai pamatė tik kitą rytą. Ji V. neklausė kas parvairavo traktorių. Tą rytą kai buvo išėjusi į lauką, pas ją į namus atvažiavo U.. Ji jo vardo tikslaus nežino, jį nuo senų laikų vadina G.. Jį žino iš tų laikų kai pati gyveno su tėvais „(duomenys neskelbtini)“. Ji pamena, kad „(duomenys neskelbtini)“, jos vyro žemę iš „(duomenys neskelbtini)“ atkėlė į „(duomenys neskelbtini)“. Jam tada atkėlė „(duomenys neskelbtini)“. Tada, kai vyras dar buvo gyvas, į mišką jam padėdavo važiuoti darbuotis V., o ir tai į mišką važiuodavo ne kiekvienais metais. R. ir G. niekada nėra jų miške buvę. Kai tą rytą G. atvažiavo pas jų į namus jis jai pasakė, kad tai jo medžiai, kurie buvo išversti iš puspriekabės kieme. Ji G. pasakė, jeigu jūsų medžiai, tai vežkitės namo, jai jų medžių nereikia. Ji gi pati miške nebuvo ir nežino iš kurios tiksliai vietos V. medžius išpjovė. Tą pačią dieną pas jos dviračiu atvažiavo V.. Tada ji jo paklausė kodėl atvežė U. medžius. V. jai pasakė, kad sumaišė ir apsiriko, ne iš ten pjovė kur reikėjo. Dar V. pasakė, kad pakalbės su G. ir išsiaiškins. Jei medžiai jam priklauso, tai juos jam grąžins. V. vakar, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, medžius, kuriuos buvo parvežęs į jos namus, jau grąžino U.. Taip pat V. buvo sakęs, kad tada kai parvežė medžius, visi medžiai netilpo į puspriekabę ir visų parvežti nepavyko, todėl išpjautų medžių liko miške. Juos ketino parvežti kitą kartą, tačiau išsiaiškinus, kad medžiai buvo išpjauti ne iš jos miško, o U., tai V. su U. susitarė, kad tuos medžius, kurie yra likę miške, V. supjaustys ir juos parveš U.. Kai V. parveš U. medžius iš miško, jis nebeturės jokių pretenzijų V.. Na, jai taip sakė V., o kaip yra iš tikrųjų ji nežino (1 t., b. l. 127-130).
Liudytojas R. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu „(duomenys neskelbtini)“, kartu su savo mama A. O. V. ir broliu G. V.. Jis dar turi brolį V. V., kuris gyvena adresu „(duomenys neskelbtini)“. Jis pas juos į svečius ateina gan dažnai ir padeda apdirbti buities ir ūkio darbus. Jis tiksliai nepamena kada, tačiau tai buvo maždaug prieš „(duomenys neskelbtini)“, kai mama V. paprašė, kad iš jos miško iškirstų medžių ir juos parvežtų į namus. Kai V. išpjovė medžius, jo paprašė, kad nuvažiuotų su mamai priklausančiu traktoriumi ir nupjautus medžius parvežtų į namus. Prie traktoriaus V. prikabino puspriekabę, o gal jau buvo puspriekabė prikabinta, tiksliai nepamena, ir jis minėtą traktorių su puspriekabe nuvairavo į „(duomenys neskelbtini)“. Jis tada į mišką nevažiavo ir nematė iškirstų medžių. Kur toliau ir kas vairavo traktorių jis nežino, nes kai traktorių su prikabinta puspriekabe nuvairavo į „(duomenys neskelbtini)“, namo išvažiavo V. dviračiu. Kai jis nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, V. jau dviračiu buvo atvažiavęs ir jo jau laukė. Jis V. nepadėjo nupjautų ir supjaustytų medžių krauti į puspriekabę, nes neturi sveikatos. Kai parvažiavo dviračiu namo išėjo į kambarį pagulėti ir tikrai nepastebėjo kas traktorių parvairavo ir kada medžius parvežė. Išverstus kieme medžius pastebėjo tik kitą rytą kai išėjo į lauką. Tą dieną kai kieme pastebėjo parvežtus ir išverstus medžius, apie pietus, jis vėl traktorių su prikabinta puspriekabe nuvairavo į „(duomenys neskelbtini)“. V. vėl buvo dviračiu atvažiavęs ir jo jau laukė. Jis pasiėmė jo dviratį ir vėl išvažiavo namo. Kas ir kur nuvairavo traktorių jis nežino, nes nematė. Jis pats nematė, kad V. būtų vairavęs traktorių. Tą pačią dieną, po kurio laiko, tiksliai nepamena kiek laiko praėjo, bet dar nebuvo sutemę, jam paskambino V. ir jo paprašė, kad parvairuotų traktorių iš „(duomenys neskelbtini)“. Jis traktorių su tuščia puspriekabe (be nupjautų ir supjaustytų medžių, nes V. nespėjo prikrauti) parvairavo namo panašiai iš tos vietos kur jį ir buvo nuvairavęs bei jį palikęs, ne iš miško. V. telefoninio pokalbio metu pasakė, kad jį „supakavo“. Tikriausiai jį pagavo, kad pjauna ne savo medžius, to miško savininkas. Jis jo nei vardo, nei pavardės nežino. O ar taip buvo, jis taip pat nežino, čia tik jo spėjimas. Apie tai, kad V. pjauna medžius ne iš mamos miško jie nieko nežinojo. Apie tai sužinojo tik kitą dieną, o gal ir po dviejų dienų, jis tiksliai nepamena, kai pats V. pasakė, kad išpjovė medžius ne iš mamos miško. Su V. jis nieko nekalbėjo ar jis žinojo, kad ne iš mamos miško pjauna medžius ar ne. Jis į mamos mišką buvo nuvažiavęs prieš daugiau nei metus laiko, o gal jau ir du metai praėjo. Jis tikslių miško ribų nežino, tik maždaug. Po šio įvykio kartu su mama ir V. nuvažiavo į jos mišką pažiūrėti ką V. yra pridaręs. Jis nepamena ar mama V. klausė kodėl medžius išpjovė ne iš jos miško. Jis taip pat V. to neklausė. Pati mama nežino tikslių miško ribų. Tais laikais kai paskyrė mišką nebuvo jokių ribų, ji žino tik maždaug. Tuos supjaustytus medžius, kurie buvo parvežti pas mamos į kiemą, jau yra grąžinti miško savininkui. O kurie liko miške nupjauti ir neišvežti, tai taip jie ten ir liko. Ar miško savininkas V. turi pretenzijų ar ne, jis nežino (1 t., b. l. 135-138).
„(duomenys neskelbtini)“ E. U. protokole-pareiškime nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad iš jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra „(duomenys neskelbtini)“, kažkas nupjovė „(duomenys neskelbtini)“. Dėl nukirstų medžių padaryta žala „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 1-7)
E. U. pateiktoje „(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centras Mažeikių filialo pažymėjime apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamo turto registre nurodyta, kad E. U. yra „(duomenys neskelbtini)“ miško paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, savininkas (1 t., b. l. 8-9).
„(duomenys neskelbtini)“ įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis nurodyta, kad apžiūrėtas miškas, „(duomenys neskelbtini)“. Protokole užfiksuota, kad važiuojant tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūra atlikta 3,2 ha E. U. priklausančiame miško sklype (1 t., b. l. 41-58).
„(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje „(duomenys neskelbtini)“ siekiant nustatyti nusikalstamą veiką (vagystę) įvykdžiusį asmenį, „(duomenys neskelbtini)“ vakare nuvykus į įvykio vietą, miške buvo pastebėtas stovintis raudonos spalvos traktorius su priekaba. Ant traktoriaus buvo valstybinio numerio ženklas „(duomenys neskelbtini)“, šalia traktoriaus buvo asmuo V. V.. Paklausus V. V. ką jis veikia miške, V. V. nurodė, kad nupjovė medžius, o dabar ruošiasi krautis į traktorių. Toliau bendraujant su V. V. pastarasis nurodė, kad traktorių į mišką atvairavo jo brolis, o V. V. atvyko į mišką su dviračiu. Tada brolis išvažiavo į namus su dviračiu, o V. V. kai prikraus nupjautą medieną paskambins broliui, kad šis atvažiuotų parvairuoti traktorių. Pokalbio metu V. V. nurodė, kad vieną priekabą nupjautų medžių jau yra parvežęs savo mamai, adresu „(duomenys neskelbtini)“. Siekiant užfiksuoti V. V. nurodytas aplinkybes buvo nuvykta nurodytu adresu. Nuvykus namuose buvo A. O. V., kuri nurodė, kad jos sūnus V. V. parūpino iš miško ir į jos namų kiemą parvežė su traktoriumi nupjautų medžių (1 t., b. l. 59-71).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktuose biržės taksavimo lapuose, kelmų matavimo akte, padarytos žalos aplinkai, neteisėtai nukirtus medžius, skaičiavimo akte nurodyta, kad E. U. nuosavybės teise priklausančiame miške, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Skuodo girininkijos „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas neteisėtas kirtimas. Viso buvo nupjauta „(duomenys neskelbtini)“, buvo padaryta „(duomenys neskelbtini)“ žala aplinkai (1 t., b. l. 88-89, 90, 92).
Dėl V. K. turto pagrobimo
Kaltinamasis V. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug dvi savaites jis iš V. K. pavogė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kaip jis tai padarė, neprisimena. Po šio įvykio jis su V. K. jau kalbėjo ir jam pasižadėjo, kad pinigus grąžins, o tie pinigai, kuriuos iš jo policijos pareigūnai paėmė jo apžiūros metu, jau grąžino nukentėjusiajam. Dėl šio įvykio jis nuoširdžiai gailisi ir pažada daugiau taip nebesielgti (2 t., b. l. 46-49).
Nukentėjusysis V. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu „(duomenys neskelbtini)“. Šalia jo, adresu „(duomenys neskelbtini)“, gyvena jo kaimynas V. V.. Jis su juo sutaria gerai. Kartais kai būna pavartoję alkoholio ir apsipyksta. „(duomenys neskelbtini)“ iš ryto, jo mama J. K. buvo dviračiu atvažiavusi pas jo į namus ir jam įdavė „(duomenys neskelbtini)“. Visi pinigai buvo banknotais, t. y. „(duomenys neskelbtini)“. Jis minėtus pinigus pasidėjo miegamojo kambaryje, prie lovos esančios komodos viršaus. Ant komodos viršaus buvo padėtos ir cigaretės su pelenine. Taip pat ten buvo pasidėjęs savo uždirbtus „(duomenys neskelbtini)“, kurie buvo ne monetomis, o „(duomenys neskelbtini)“ banknotas. Iš viso ant komodos viršaus buvo pasidėjęs „(duomenys neskelbtini)“, kurie buvo banknotais. Dienos metu jis buvo išvažiavęs į svečius, tai pas vienus, tai pas kitus pažįstamus ir draugus, kur vartojo alkoholinį alų. Į namus grįžo tik vakare. Kiek tada tiksliai valandų buvo, nepamena, dar buvo šviesu. Kai grįžo į namus tada pasidėjo dviratį, užsidegė cigaretę ir atsisėdo ant suolelio parūkyti. Jam rūkant cigaretę prie jo priėjo jo kaimynas V. V., kuris savo rankose laikė jo namo laukinių durų raktus. Jis tada jam pasakė: „Pamiršau tavo raktus padėti į vietą“. Tada jis jo paklausė: „Kam tau mano raktų reikėjo“? Jis tada jam atsakė: „Norėjau parūkyti“. Tada jis jam pasakė: „Jeigu tu įėjai į mano namus ir pasiėmei cigaretes būsi ir mano pinigus pavogęs“? Tada nieko jis nebelaukė pasiėmė iš jo savo raktus, atsirakino duris ir nuėjo pažiūrėti į miegamąjį ar ant komodos viršaus vis dar yra jo padėti „(duomenys neskelbtini)“ įvairiais banknotais. Pamatė, kad pinigų jau nebėra, o be to ir keletas cigarečių buvo paimta. Kiek tiksliai vienetų cigarečių buvo paimta jis nežino, gal „(duomenys neskelbtini)“. Pats cigarečių pakelis buvo paliktas ant komodos viršaus. Jis iš šio cigarečių pakelio buvo nurūkęs apie pusę, kiek tiksliai taip pat nežino, nes neskaičiavo. Jis dėl pavogtų cigarečių pretenzijų neturi ir jų pinigine išraiška nevertina. Kai jis įėjo į savo namus patikrinti ar V. V. nėra pavogęs jo pinigų, V. V. su juo kartu į namo vidų nėjo. Jis ant jo pradėjo rėkti: „Rimtai nebėra pinigų, žaltį, tu esi paėmęs“. Tada V. V. stovėdamas lauke matyt išgirdo, kad jis susinervino ir jis nuėjo į savo namus. Jis nieko nebelaukė ir išsikvietė policijos pareigūnus. Neilgai trukus pareigūnai atvyko ir jis jiems viską papasakojo. Jis savo namo raktus laikė šalia savo buto durų, ant kairėje pusėje esančios medinės spintelės viršaus, po audeklu. Jis raktus visada ten laikydavo ir tikrai V. V. ne kartą yra matęs, kad jis juos ten laiko. Tą dieną V. V. alkoholinius gėrimus vartojo pas kaimyną R. P.. Jis su šiuo kaimynu nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko, nes yra susipykę. Su V. V. jis kartais irgi atsigeria alaus ar degtinės, tačiau tą dieną jis su juo alkoholio nevartojo ir jo per visą dieną nebuvo sutikęs. Po šio įvykio jis kalbėjo su V. V., kuris jam prisipažino, kad jis paėmė jam priklausančius „(duomenys neskelbtini)“. Jis tai prisipažino jiems būnant svečiuose pas A. M., kuri irgi girdėjo kaip V. V. jam prisipažino dėl įvykdytos vagystės. Jis dar pasakė, kad tą dieną kai buvo atvykę policijos pareigūnai, jo apžiūros metu pas jį rado pinigų. Jis jam pasakė, kad turės dabar grąžinti jam priklausančius pinigus, o jis atsakė, kad jeigu pareigūnai paėmė tai ir grąžins. Jeigu V. V. jam pinigų ir negrąžins, jis jam pretenzijų neturi, nes jis su juo susitaikė ir ne kartą po šio įvykio su juo jau kalbėjo. Civilinio ieškinio jis šioje baudžiamojoje byloje nereikš (1 t., b. l. 170-173).
Liudytoja A. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tiek V. V., tiek V. K. pažįsta jau daug metų, kadangi jie gyvena toje pačioje gatvėje kaip ir ji. Ji nei su V., nei su V. nesipyksta. Jie visi sutaria gerai. Ji tiksliai dienos nepamena, bet tai buvo prieš „(duomenys neskelbtini)“, kai pas ją į namus atėjo V.. Neilgai trukus atėjo į svečius ir V.. T. V. V. pasakė, kad garsiai pasakytų, kad ji irgi girdėtų ir būtų kaip liudytoja, kada planuoja atiduoti iš jo pavogtus pinigus, t. y. „(duomenys neskelbtini)“. Ji girdėjo kaip V. V. prisižadėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ atiduos po 5 dienų ar savaitės. Daugiau nieko negali pasakyti. Ji V. nieko daugiau neklausinėjo apie šį įvykį, o jis ir pats jai nieko nepasakojo (1 t., b. l. 186-188).
Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ gautas pranešimas, kad „(duomenys neskelbtini)“, prieš pusę valandos, pranešėjo sugėrovas pavogė „(duomenys neskelbtini)“ ir pasišalino. Nuvykus adresu „(duomenys neskelbtini)“, bendrabučio tipo bute buvo bendrauta su akivaizdžiai stipriai neblaiviu pranešėju V. K., kuris nurodė, kad prieš kelias valandas, tiksliai laiko nenurodė, grįžęs į namus nerado savo buto durų rakto, kuriuos laikė padėtus šalia durų, ant esančios medinės spintelės, po audeklu. Netrukus prie jo priėjo neblaivus kaimynas V. V., kuris rankose turėjo jo buto raktus. V. K. pasiėmęs iš kaimyno savo raktus ir patekęs į savo butą pastebėjo, kad miegamojo kambaryje, šalia lovos ant esančios komodos nebėra jo pinigų, „(duomenys neskelbtini)“. Pinigai buvo banknotais: „(duomenys neskelbtini)“. V. K. paaiškino, kad bendravo su kaimynu pastebėjęs pinigų vagystę ir jis jam prisipažino pasisavinęs jo pinigus. V. K. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas sunkus („(duomenys neskelbtini)“ prom.) girtumo laipsnis. Buvo užeita į butą adresu „(duomenys neskelbtini)“. Buto durys buvo praviros, virtuvės kambaryje ant fotelio miegojo šio buto savininkas V. V., kuris buvo prižadintas. Atsikėlęs V. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. V. V. buvo paklausta ar su savimi turi pinigų Jis atsakė, kad pinigų neturi. V. V. lauke buvo atlikta asmens apžiūra, kurios metu jo kairės pusės kelnių priekinėje kišenėje buvo rasta ir paimta „(duomenys neskelbtini)“. V. V. teigė, kad šie pinigai yra jo, vėliau pasakė, kad pinigai kaimyno, bet nieko konkrečiai nenurodė. Dėl V. V. akivaizdaus girtumo bendrauti su juo buvo neįmanoma. V. V. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas sunkus („(duomenys neskelbtini)“ prom.) girtumo laipsnis (1 t., b. l. 20-25).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijose nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“, alkoholio kiekio matavimo prietaisu „„(duomenys neskelbtini)““ Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (patikros sertifikato Nr. „(duomenys neskelbtini)“), įtariamajam V. V. nustatytas sunkus „(duomenys neskelbtini)“ promilių neblaivumas (1 t., b. l. 150-153).
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad adresu „(duomenys neskelbtini)“, V. V. asmens apžiūros metu, jo kelnių kairėje kišenėje rasti ir išimti „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 154-156).
Pakvitavime nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ asmens apžiūros metu iš V. V. išimti pinigai („(duomenys neskelbtini)“) grąžinti savininkui V. K. (1 t., b. l. 164-165).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad kaltinamasis V. V. prisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, kuriomis jis kaltinamas, padarymo. Parodė, kad medžius nukentėjusiojo E. U. miške nupjovė, nes nežinojo miško ribų. Tačiau taip pat parodė, kad jis nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įsitikintų dėl miško ribų. Parodė, kad galvojo, jog savo miško kirtimui leidimo nereikia, tačiau taip pat parodė, jog žino, kad leidimas yra reikalingas ąžuolų kirtimui. Kaltinamojo V. V. parodymus patvirtina nukentėjusiojo E. U., liudytojų A. O. V., R. V. parodymai, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateikti duomenys dėl iškirstų medžių kiekio, jų rūšies, vertės.
Taip pat kaltinamasis V. V. prisipažino dėl vagystės iš nukentėjusiojo V. K. namų, parodė, kad dėl girtumo visų aplinkybių nepamena. Pripažino, kad asmens apžiūros metu pas jį rasti pinigai buvo nukentėjusiojo V. K., savo pinigų neturėjo. Kaltinamojo V. V. parodymus patvirtina nukentėjusiojo V. K., liudytojos A. M. parodymai, V. V. asmens apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės dėl pinigų radimo.
Pirmiau nurodytų ir aptartų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, įrodyta, kad: kaltinamasis V. V. pagrobė svetimą nukentėjusiajam E. U. priklausantį turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje; taip pat kaltinamasis V. V. pagrobė svetimą nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtą įsibrovęs į patalpą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Dėl atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš V. K. buto), padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis).
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis V. V. padarė viena tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirba. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas numatytas laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiūros, kurių terminai mažesni už įstatyme numatytą vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam V. V. skiriamas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Kaltinamajam V. V. paskirtos bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant. Parenkant bausmių bendrinimo būdą, pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiama į pirmiau nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų aplinkybes, už atskiras nusikalstamas veikas skirtinų bausmių dydžius (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1, 2 dalys).
Civilinis ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kaltinamajam V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Prašo priteisti iš V. V. valstybės naudai aplinkai padarytos „(duomenys neskelbtini)“ žalos atlyginimą (1 t., b. l. 83-96).
Nurodė, kad E. U. nuosavybės teise priklausančiame miške, „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Skuodo girininkijos „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas neteisėtas kirtimas. Viso buvo nupjauta „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendras tūris „(duomenys neskelbtini)“, buvo padaryta „(duomenys neskelbtini)“ žala aplinkai. Žala aplinkai skaičiuojama tik dėl nukirstų žalių medžių.
Neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytos „(duomenys neskelbtini)“ žalos dydį įrodo civilinio ieškinio priedai: biržės taksavimo lapai; kelmų matavimo aktas; žalos aplinkai paskaičiavimas; padarytos žalos aplinkai, neteisėtai nukirtus medžius, skaičiavimo aktas; taksoraštis; LR miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentas.
Kaltinamasis V. V. pagrobdamas nukentėjusiojo E. U. medžius taip pat ir neteisėtai juos iškirto bei tokiu būdu savo nusikalstama veika padarė „(duomenys neskelbtini)“ žalą aplinkai, kurią jis privalo atlyginti. Dėl to civilinis ieškinys yra tenkinamas ir iš kaltinamojo V. V. priteistinas valstybei aplinkai padarytos „(duomenys neskelbtini)“ žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2, 4 dalimis,
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmes:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros; V. V. įpareigoti neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros; V. V. įpareigoti neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant 3 mėnesių dalį nuo švelnesnės 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, ir paskirti V. V. subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros; V. V. įpareigoti neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti V. V. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros; V. V. įpareigoti neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 4 (keturis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti valstybei iš kaltinamojo V. V. „(duomenys neskelbtini)“ aplinkai padarytos žalos atlyginimą.
V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais (1 t., b. l. 25) palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.