Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Oželienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, teigia dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2012 m. sausio 25 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant D. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. 2013 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas bausmę atlikti pataisos namuose. 2014-09-11 paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę,

- 2016 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos), paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. 2017-04-25 paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikęs bausmę,

- 2018 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 25 d., 20.00 val. iki 2022 m. sausio 26 d., 01.06 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo ir virtuvės – svetainės patalpose, buitinio konflikto metu nukentėjusiajai A. V. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, tai yra tyčia dešine ranka smaugdamas ją, po to vieną kartą dešine ranka suduodamas jai į krūtinę, po ko toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus virtuvės – svetainės patalpoje, vieną kartą tuščiu stikliniu buteliu suduodamas nukentėjusiajai A. V. į galvą, padarė žaizdą jos galvos plaukuotoje dalyje ir kraujosruvą viršugalvio kairėje, tokiu būdu padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais D. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 25 d., 20.00 val. iki 2022 m. sausio 26 d., 01.06 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sunaikino nukentėjusiajai A. C. priklausantį, 514,33 Eur vertės turtą: 289,99 Eur vertės prie sienos pritvirtintą televizorių „Samsung UE40J5100“, nutraukdamas jį ir tyčia numesdamas ant grindų, 36,84 Eur vertės namo lauko terasos durų stiklo paketą, išdauždamas jį kastuvu, ir 187,50 Eur vertės optinius regėjimo akinius, juos sulaužydamas, taip pat, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia sunaikino nukentėjusiajai A. V. priklausantį 252,80 Eur vertės turtą – mobilųjį telefoną „Redmi Note 9 Pro“, jį perlauždamas rankomis.

Šiais veiksmais D. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

D. K., apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2022 m. sausio 25 d. jis lankėsi R. C. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Šis namas priklauso R. C. motinai. Jo telefono numerio neturi, su juo tą dieną bendravo per „Messenger“ programėlę. Jis R. C. pasiūlė išgerti alkoholio, po to nuvyko į jo namus su viskio buteliu. Pamena, kad namuose buvo R. C. sugyventinė, kurios asmens duomenų neprisimena. Pats. R. C. atrodė apgirtęs, galimai iki jo atvykimo jau buvo išgėręs. Viskio butelį išgėrė trise. R. C., pasijutęs blogai, nuėjo miegoti, o jis virtuvės-svetainės kambaryje liko su jo sugyventine ir bendravo. Pamena, kad kažkas jam paskambino, dėl to jis išėjo pro terasos duris į lauką pakalbėti. Grįžęs atgal po pokalbio, nerado savo piniginės, todėl užpyko. Kadangi buvo išgėręs, todėl labai susierzino ir pradėjo viską daužyti, ieškodamas savo piniginės. Dėl girtumo visas detales sunkiai prisimena, tačiau neneigia, kad apimtas įsiūčio ir nežiūrėdamas, ką griebia, naikino daiktus, esančius namo miegamojo ir virtuvės-svetainės kambariuose, t. y. numetė prie sienos pritvirtintą televizorių, prie durų buvusiu kastuvu išdaužė terasos durų stiklo paketą, sulaužė akinius, perlaužė R. C. sugyventinės mobilųjį telefoną. Taip pat jos atžvilgiu naudojo fizinę jėgą – ją smaugė, sudavė smūgius rankomis ir dar vieną smūgį, naudodamas viskio butelį, kurį buvo atsinešęs. Kiek tiksliai sudavė smūgių ir į kurias vietas, tikrai nepamena. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad pasielgė netinkamai. Informuoja, kad 2022 m. gegužės 28 d. per agentūrą „Darbai užsienyje“, kuri įsikūrusi (duomenys neskelbtini), išvyksta į Vokietiją dirbti nekvalifikuotą darbą. Ką tiksliai dirbs, šiuo metu negali pasakyti, nes darbo sutartis bus pasirašyta tik jam atvykus į Vokietiją (2 t., b. l. 117–121).

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklaustos nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, taip pat surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji A. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. sausio 26 d., apie 06.00 val., jai paskambino jos dukterėčia ir pranešė, kad jai ką tik paskambino jos sūnaus R. C. sugyventinė A. V. ir pranešė, kad jai priklausančiuose namuose, kuriuose gyvena R. C. su A. V., yra viskas išdaužyta, o sumušta A. V. greitosios medicinos pagalbos išvežta į gydymo įstaigą. Tą pačią dieną, apie 07.20 val. ji nuvyko į savo sodybą, kurioje gyvena R. C. su A. V., ir joje rado sudaužytą išėjimo į terasą durų stiklo paketą, kurio vertė 200 Eur, viduje nuo sienos buvo nuplėštas ir ant grindų numestas sudaužytas jos LED televizorius, kurio pavadinimo ir modelio nežino, jį naują pirko prieš metus ir sumokėjo 250 Eur. Įvykio metu televizoriaus vertė buvo 200 Eur. Taip pat, sudaužyti jos optiniai akiniai už 180 Eur. Minėti daiktai sugadinti nepataisomai. Iš viso sugadinta jos turto už 830 Eur. Namuose buvo neblaivus R. C., kuris nieko jai nepasakojo. Vėliau pabendravus su A. V., ši papasakojo, kad įvykio metu pas juos viešėjo pažįstamas D. K., kuris, kilus konfliktui, išdaužė visus minėtus daiktus, tame tarpe ir pačios A. V. mobiliojo ryšio telefoną „Redmi Note 9 Pro“. D. K. nusiaubė namus ir sumušė A. V. Ji D. K. nepažįsta, jos žiniomis, jis ilgą laiką gyveno Neveronyse, tačiau pastaruoju metu gyvena Kaune, bet tikslesnio jo adreso ji nežino. Įvykio metu buvo tyčia sugadintas jos turtas, jai padaryta 830 Eur dydžio turtinė žala. Turtas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Papildomai apklausta paaiškino, kad nusikaltimu jai padaryta turtinė žala yra 580 Eur, kadangi pirminėje apklausoje klaidingai pridėjo televizoriaus įgijimo vertę – 250 Eur. Daugiau jokie kiti jos daiktai sugadinti nebuvo. Vonios patalpoje esančios dušo kabinos durys, kurios pirktos iš jos lėšų, iškrito dėl jos sūnaus R. C. sugyventinės veiksmų, t. y. jos nebuvo sugadintos D. K.. Dėl sugadintų dušo kabinos durų A. V. pretenzijų neturi. Taip pat įvykio metu buvo išmėtyti rūbai, namų apyvokos daiktai, tačiau jie nesugadinti nebuvo. Todėl iš viso jai padaryta 580 Eur turtinė žala, tačiau civilinio ieškinio nereikš, nes žalą jai atlygins draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 13–21; 72–75; 81–82; 85–88).

Nukentėjusioji A. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. sausio 26 d., apie 01.00 val. ji buvo namuose, kartu su sugyventiniu R. C. 2022 m. sausio 25 d., apie 20.00 val. ji taip pat buvo namuose kartu su sugyventiniu, kuomet į „Messenger“ programėlę jos sugyventiniui parašė pažįstamas pasivadinęs „D. D.“, kuris parašė ar gali užeiti kavos. Ji nematė ar jis buvo atvykęs automobiliu, ar pėsčiomis. Atėjęs jis atsinešė brendžio butelį prie kavos. Ji padarė kavos, po ko jie visi trys gėrė kavą su brendžiu. Vėliau R. C. nuėjo miegoti. Kai D. K. kažkas telefonu paskambino, jis labai susinervino. Jai paprašius jam išeiti, jis pradėjo daužyti namuose esančius buities prietaisus, televizorių, indus, sulaužė jos akinius, nuo staliukų numetė daiktus, po ko pagriebė jos telefoną „Redmi“ ir jį sudaužė. Tuomet pradėjo peiliu jai grasinti, sakė, kad jeigu ji kam bandys paskambinti, jis padurs ją. Ji labai išsigando, nes grasinimas buvo realus. Tuomet labai išsigandusi nubėgo pas R. C., kuris gulėjo miegamajame. Jis padavė jai savo telefoną, kad ji išsikviestų pagalbą. R. C. yra ligonis, sunkiai vaikšto, todėl jos apginti negalėjo. Tada D. K. ją nusivijo su peiliu rankose į miegamąjį, kuriame gulėjo R. C. D. K. pagriebė ją už kairės rankos ir sudavė vieną kartą ranka jai į krūtinę. Ji pradėjo nuo jo bėgti, o pastarasis vydamasis, jai su tuščiu stikliniu brendžio buteliu sudavė vieną kartą iš už nugaros į nugarinę galvos sritį. Ji pajuto skausmą, pradėjo bėgti kraujas. R. C. liepė greitai bėgti jai iš namų ir kviesti policiją. Ji pabėgo pro tualeto langą pas kaimynę, o D. K., kaip ji suprato, nusivijo paskui ją. Kaimynė O. C. suteikė jai pagalbą, davė medžiagos skiautę apsivalyti veidą ir galvą nuo kraujo, užspausti žaizdą. Kai ji pradėjo skambinti telefonu į policiją, pamatė, kad atbėga D. K., kuris pagriebė iš jos R. C. telefoną ir nubėgo. Daugiau smūgių suduoti nespėjo. Tada kaimynė iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Ją pristatė į Kauno klinikas, kur jai siuvo žaizdą galvoje, kuri buvo apie 8 cm dydžio. Susiuvus žaizdą, ją paleido į namus. Telefono „Redmi Note 9 Pro“ vertė šiuo metu yra 100 Eur, akinius gamino prieš 6 metus, jų vertė 100 Eur. Dėl minėto įvykio jai padaryta fizinė žala ir 200 Eur turtinė žala. Namas ir jame esantys daiktai priklauso sugyventinio R. C. mamai, kuri dėl to atskirai pateiks padarytos turtinės žalos dydį. Ji matė, kad ją vydamasis, D. K. su kastuvu išdaužė namo vitrininių durų lango stiklą. Peilio, kai D. K. ją vijosi, ji nematė jo rankose. Buvo išsigandusi, buvo tamsu ir ji nežiūrėjo peilio, kuriuo jai grasino namuose. Po to rado išmėtytus ant namų kiemo kelio peilius. Namuose be jos ir sugyventinio, daugiau kitų asmenų nebuvo, niekas nematė, kaip D. K. ją mušė (1 t., b. l. 22–30; 92–98).

Papildomai apklausta paaiškino, kad 2022 m. sausio 26 d., apie 01.00 val. ji nuėjo į miegamąjį, kuriame miegojo sugyventinis R. C., persirengė ir atsigulė šalia jo. Tuomet į miegamąjį įbėgo D. K. su kairėje rankoje laikomu peiliu, kurį paėmė iš virtuvės. Ji peilį atpažino, nes jis buvo rankų darbo, su medine rankena. Tuo metu miegamajame buvo įjungtas televizorius, todėl ji D. K. matė aiškiai. Pastarasis, artėdamas prie jos, šaukė atiduoti jam piniginę, po to dešine ranka jis pradėjo smaugti ją gulinčią lovoje. Kiek truko smaugimas, pasakyti negali, nes neprisimena. Tuo laiku peilį vis dar laikė kairėje rankoje. Po to, atitraukęs dešinę ranką nuo jos kaklo, vieną kartą kumščiu smūgiavo jai į krūtinę ir ta pačia ranka spaudė jai kairę ranką, kad ji neatsikeltų iš lovos. Nuo suduoto smūgio ji juto fizinį skausmą. Vėliau D. K. vėl ta pačia ranka pradėjo ją smaugti. Tuo metu namuose esantis jų vilkinis šuo puolė D. K., o šis liepė jai patraukti šunį arba jis jį papjaus kartu su ja. Tada ji savo ranka patraukė jo dešinę ranką, kuria jis smaugė ją, ir pasakė jų šuniui atsitraukti. Šuo D. K. neįkando, tačiau agresyviai lojo. Kai jis ją smaugė, laikydamas peilį, ji juto realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei. Ar jai trūko oro, negali pasakyti, taip pat negali pasakyti ar jai skaudėjo, nes buvo šoke, jokių smaugimo žymių iškart po įvykio ant kaklo nebuvo. Kuomet šuniui davė komandą atsitraukti, D. K. nuo jos irgi atsitraukė, tačiau pamatęs jos mobilųjį telefoną „Redmi Note 9 Pro“, padėtą šalia jos pagalvės, paėmė jį ir abejomis rankomis sulaužė. Mobilųjį telefoną ji pirko išsimokėtinai už jį dar turi mokėti metus laiko, telefono vertė 190 Eur, tačiau jokių įsigijimo dokumentų neturi, jų neišsisaugojo. R. C. tuo metu gulėjo lovoje šalia, tačiau nieko padaryti dėl savo sveikatos negalėjo, o dėl savo girtumo įvykio aplinkybių nepamena. D. K., sulaužęs jos telefoną, pasakė, kad ji nebandytų skambinti policijai, po to priėjo prie veikiančio televizoriaus, kuris buvo pritvirtintas prie miegamojo sienos, ir ranka jį numetė. Negali atsakyti, ar jis vis dar rankoje laikė minėtą peilį. Tuo metu ji pradėjo rengtis, o D. K. pradėjo mėtytis pinigais, kuriuos išsitraukė iš savo kišenės, sakydamas, kad už juos nupirks naują televizorių. Po įvykio ji rado tik 20 Eur kupiūrą. Tuo metu R. C., gulėdamas lovoje, iš kišenės išsitraukė savo telefoną „Alcatel OneTouch“, kurį padavė jai ir pasakė bėgti iš namų bei kviesti policiją. Paėmusį telefoną, ji bėgo vonios link. Tada D. K., būdamas virtuvės–svetainės patalpoje, paėmęs tuščią butelį nuo brendžio, kurį pats atsinešė, vieną kartą trenkė jai per galvą. Ji pajuto, kad jai pasidarė karšta, tuo metu nesuvokė, kad D. K. prakirto jai žaizdą. Tada ji įbėgo į vonios kambarį, jog per ten esantį langą galėtų pabėgti. Tuo metu ji išgirdo, kad kažkas sudužo. Priėjusi prie vonios durų, pamatė, kad D. K. su kastuvu, kuris buvo prie terasos laiptų lauke, daužo terasinių durų stiklą. Taip pat jis mėtė namų apyvokos daiktus, rūbus. Ji greitai per vonios kambario langą kartu su šunimi pabėgo iki kaimynės O. C., pas kurią iš sugyventinio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Tačiau neužilgo į minėtos kaimynės namus atėjo D. K., kuris pagriebė telefoną, tačiau pamatęs atvykusią greitąją medicinos pagalbą, jis pabėgo kartu su telefonu, kurį ji rado tą pačią dieną netoli jų namų. Paminėto peilio ji nerado. Pažymi, kad kaimynė neskambino bendruoju pagalbos telefonu. Greitoji medicinos pagalba pristatė ją į Kauno klinikas, kuriose jai siuvo žaizdą galvoje. Tą pačią dieną ją paleido į namus, paskyrė apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl siūlų išėmimo. Taip pat pažymi, kad nuvykusi į Kauno klinikas, buvo šoko būsenoje, todėl negali atsakyti, kodėl apžiūros metu galėjo pasakyti, kad jai buvo suduota akmeniu per galvą, tačiau to tikrai nebuvo. Pirminės apklausos metu nurodė, kad buvo sudaužyti jos optiniai akiniai, tačiau šie priklauso R. C. motinai, todėl dėl akinių ji pati jokios žalos nepatyrė. Dėl telefono „Redmi Note 9 Pro“, pirkto už 190 Eur, jį įvertina 100 Eur, todėl jai padaryta turtinė žala – 100 Eur. Dėl telefono „Alcatel OneTouch“ pretenzijų neturi, nes jo vertė mažareikšmė. Nori pažymėti, kad D. K. tikrai nemušė R. C. ar kitaip prieš jį nesmurtavo, kodėl ji taip pasakė policijos pareigūnams, pasakyti negali, galbūt dėl to, kad pati buvo neblaivi, taip pat buvo susijaudinusi. Pati asmeniškai sužalojimų ant R. C. kūno nematė, jis nesiskundė, kad jam ką skaudėtų. Mano, kad jis pats galėjo susižeisti, kuomet šis jai padėjo išlipti per vonios kambario langą. Taip pat patikslina, kad D. K. kaimynei tikrai nieko nedarė, o tik atėmė minėtą sugyventinio telefoną „Alcatel OneTouch“. Iki šios dienos peilio nerado, kur jį padėjo D. K., gali atsakyti tik jis pats. Peilį jo rankose matė tą vienintelį kartą miegamajame (1 t., b. l. 106–110; 113–116).

Liudytojas R. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena kartu su savo sugyventine A. V. name, kuris priklauso jo mamai. 2022 m. sausio 25 d., nuo pat ryto jis vartojo alkoholinius gėrimus namuose, todėl tą dieną buvo stipriai neblaivus ir tiksliai nepamena visų įvykių. Vakaro ir nakties metu jis taip pat buvo stipriai neblaivus ir miegojo. Nori nurodyti, kad jis nieko nepamena iš minėtos dienos įvykių, nepamena, ar pas jį į namus buvo atėję kokie nors asmenys, jokio įvykio jis nematė, suteikti vertingos informacijos atliekamam tyrimui neturi. Tačiau kitą rytą, t. y. galėjo būti 2022 m. sausio 26 d., jį pažadino jo sugyventinė, kuri papasakojo jam, kad pas juos vakar buvo atėjęs jo pažįstamas D., kurio pavardės jis nežinojo, ir pas jį namuose pradėjo konfliktuoti su A. V., o konflikto metu praskėlė jai galvą, tačiau su kuo tiksliai praskėlė, jis nežino, nematė. Taip pat D. išdaužė jų namuose esančius buities prietaisus bei apgadino namo vidų, sudaužė langą. A. V. buvo išvežta į ligoninę. Kokiu būdu D. K. atsidūrė pas jį namuose, jis nepamena, kadangi, kaip ir minėjo, jis buvo stipriai neblaivus, nebe pirmą parą vartojo alkoholį. Sugadintas turtas priklauso jo mamai, todėl pretenzijas dėl turto sugadinimo reikš ji, o A. V. atskirai nurodys įvykio aplinkybes bei ar turi pretenzijų (1 t., b. l. 120–124).

Liudytoja K. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. sausio 26 d. ji dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje kartu su kolega tyrėju E. M., kuomet apie 01.45 val. ji gavo pranešimą iš budėtojo, kad adresu: (duomenys neskelbtini), pranešėją sužalojo pažįstamas asmuo, kuris grasino peiliu, praskėlė galvą, sudaužė namuose esančius daiktus, televizorių, telefoną. Pranešėja, kuri neprisistatė, teigė pabėgusi iš namų ir laukė pas kaimynę. Minėtu adresu jie atvyko apie 02.21 val. Įvykio vietoje buvo jau atvykę kiti pareigūnai, kurie informavo, kad pranešėja nukentėjusi A. V., greitosios medicinos pagalbos išvežta į gydymo įstaigą. Šie kolegos informavo, kad pranešėja jiems paaiškino, jog pas ją į namus atėjo žinomas vyras, kuris ketino vartoti alkoholį, tačiau staiga jis pradėjo viską daužyti ir mušti ją. Pastaroji buvo stipriai neblaivi, jos paaiškinimai buvo nerišlūs, ji nesugebėjo paaiškinti kokiu peiliu jai buvo grasinta ir kur šiuo metu yra peilis. Ji tik žinojo, kad vaikinas „Facebook“ paskyroje pasivadinęs „D. D.“ pseudonimu. Atvykus į įvykio vietą, miegamojo kambaryje rado gulintį vyrą, kuris dėl savo girtumo nesugebėjo nurodyti savo asmens duomenų, kalbėjo nemandagiai, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl jo girtumo nebuvo galimybės jo apklausti. Įvykio vietos apžiūros metu jos kolega galėjo netiksliai užfiksuoti visų namo suniokojimo detalių, kadangi name buvo išmėtyti daiktai, tačiau tikrai buvo išdaužtas terasinių durų stiklas. Jiems nuvykus į Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, buvo bendrauta su A. V., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. Patikrinus ją alkotesteriu, buvo nustatytas 1,81 prom. girtumas, todėl procesiniai veiksmai su ja neatlikti, tik įteiktas šaukimas į policiją. A. V. nurodė, kad įvykio vietoje gyvena su sugyventiniu R. C. Minėtu adresu buvo atėjęs sugyventinio draugas D. K., kuris internetiniame tinklapyje „Facebook“ pasivadinęs „D. D.“. Jos kolega per savo asmeninį telefoną internetiniame tinklapyje „Facebook“ surado tokį asmenį, o nukentėjusi A. V. patvirtino, kad tai to paties jos pažįstamo asmens paskyra, dėl kurio veiksmų buvo kviesta policija. Dėl to šio asmens profilio nuotrauka buvo pridėta prie ikiteisminio tyrimo, apie tai ji surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė visas aplinkybes, kurias žodžiu įvardijo pranešėja A. V. (1 t, b. l. 127–130).

Liudytoja O. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. sausio 26 d., apie 01.00 val. pas ją į namus atėjo kaimynė A. V., kuri paprašė pažiūrėti jos galvą bei iš savo atsinešto telefono skambino bendruoju pagalbos telefonu. Ji apžiūrėjo A. V. galvą bei pamatė kraujuojančią žaizdą. Tuomet padėjo jai vandeniu apsiplauti žaizdą, jokių medikamentų nenaudojo. A. V. jai tepasakė, kad jos pažįstamas D. K. su buteliu trenkė jai per galvą. Detaliau nieko ji neklausinėjo, neklausė, dėl kokių priežasčių jis taip pasielgė, nes jai visiškai tai nebuvo įdomu, kadangi A. V. ir jos sugyventinio R. C. namuose nuolat vyksta išgertuvės, kurių metu vyksta konfliktai, tad ne pirmą kartą A. V. pas ją lankosi ir skundžiasi, todėl ir ji elgėsi neužjaučiamai, nes jai pabodę jų nuolatiniai nesutarimai. Neužilgo į jos namus atėjo minėtas D. K. Tada ji pasakė jiems išeiti iš jos namų, nes nenorėjo su jais turėti problemų. D. K. nesielgė agresyviai, vykdė jos prašymą, jos akivaizdoje jokio fizinio kontakto tarp jo ir A. V. nebuvo. Pastaroji išėjo iš jos namų rankose turėdama atsineštą mobilųjį telefoną, kurio modelio ji neprisimena. Tai buvo nedidelis, juodos spalvos telefono aparatas. Kas toliau vyko, ji nežino, tačiau matė, kad į jos kiemą atvyko greitoji medicinos pagalba. Į lauką išėjusi nebuvo, nebendravo nei su policijos pareigūnais, nei su greitosios pagalbos darbuotojais. Pažymi, kad D. K. pažįsta, nes gerai sutarė su jo motina, kuri dabar yra mirusi. Kiek yra bendravusi su juo, nėra turėjusi problemų dėl jo elgesio, jis visada būdavo mandagus, todėl negali atsakyti, kas tiksliai nutiko A. V. ir jos sugyventinio namuose, kurie nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, todėl nenuostabu, kad jų namuose lankosi kiti asmenys su kuriais jie vartoja alkoholinius gėrimus (1 t., b. l. 133–136).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad ištirta (apžiūrėta) įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad tai yra vieno aukšto gyvenamasis namas. Įėjus į jo vidų pro įėjimo duris, patenkama į koridorių, kuriame priešais, kairėje ir dešinėje pusėse matomos praviros durys. Įėjus į, pro dešinėje pusėje esančias, duris, patenkama į bendrą vonios ir tualeto patalpą, kurioje priešais matoma ant grindų stovinti skalbimo mašina, ant skalbimo mašinos – juodos spalvos plastikinis kibiras, toliau – ant grindų stovintis šaldytuvas, ant jo – sudėti įvairūs buities daiktai: tualetinio popieriaus rulonai, kosmetinės priemonės. Priešais, dešinėje prie sienos, matomas tualetas, toliau – priešais, dešinėje matoma vonios kabina, kurios viduje matomos kabinos durys. Kabinos viduje ant grindų matomos higienos priemonės. Dešinėje pusėje prie sienos matoma skalbimo mašina, šalia skalbimo mašinos – kriauklė, po ja yra spintelė. Įėjus pro priešais esančias duris, patenkama į miegamojo kambario patalpą, kurios kairėje pusėje prie sienos matoma spinta, priešais – kambaryje ant grindų išmėtyti įvairūs daiktai: antklodė, televizoriaus dalis, kibiras, tušti alaus buteliai. Toliau, priešais, dešinėje matoma lova, ant lovos – pagalvės ir antklodė. Šalia lovos stovi staliukas, ant kurio matomi sudėti įvairūs daiktai: tuščias alkoholinio gėrimo butelis, maistas, puodelis ir stikliukas. Toliau dešinėje pusėje, prie sienos matomas staliukas, šalia jo – stovi kėdė. Dešinėje pusėje, prie sienos, matoma kėdė. Įėjus pro kairėje pusėje esančias duris, patenkama į virtuvės patalpą, kurios dešinėje pusėje matomas katilas, toliau dešinėje pusėje prie sienos – virtuvinės spintelės, ant kurių sudėti įvairūs daiktai: mikrobangų krosnelė, įvairūs įrankiai ir indai. Toliau dešinėje pusėje, šalia spintelių, matomas šaldytuvas. Priešais šaldytuvą stovi drabužių stovas, ant kurio sukabinti drabužiai. Toliau, priešais, kairėje pusėje matomas plastikinis terasos durų langas, kurio viduryje yra sudaužytas dvigubo stiklo paketas, aplink langą pribirę stiklo šukių. Priešais šį langą, ant grindų matomas pilkos spalvos kastuvas, kurio rankena yra sulūžusi. Šis kastuvas yra paimamas. Šalia šio kastuvo ant grindų matomas stovas, kuriame yra sudėti vazonai su gėlėmis. Šalia šio stovo, kairėje pusėje prie sienos yra sofa. Priešais sofą stovi stalas, ant stalo sudėti įvairūs daiktai: puodeliai, peilis, gėrimo butelis. Šalia stalo yra suolas. Šalia sofos, kairėje pusėje, prie sienos matomas staliukas. Visoje virtuvės patalpoje ant grindų matomos stiklo šukės. Namų aplinka netvarkinga, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 31–42).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomai ištyrus (apžiūrėjus) įvykio vietą, nustatyta, kad namo teritorija (sodyba) yra neaptverta. Sodyboje yra medinis ūkinės paskirties pastatas – garažas ir nedidelis medinis gyvenamosios paskirties namas, kurio priekinėje nuo įvažiavimo, vakarų pusės sienoje, kiek dešiniau nuo centro matosi durys–langas su medžio imitacija laminuotu rėmu, iki 7 cm aukščio ir tokio paties aukščio varčios rėmu. Didžiąją durų dalį užima stiklo paketas, kurio aukštis yra apie 190 cm, plotis apie 65 cm. Durų apačioje matoma per apatinę cokolio dalį esanti nedidelė cinkuotos skardos palangė, ant kurios, ties durų kraštais guli keletas nedidelių stiklo šukių. Einant nuo durų į pietvakarius, už maždaug 10 m., sodyboje, ant žolės matomas sulankstytas senas stiklo paketo rėmas, kuriame vientisų stiklų nėra, jo vidiniuose kraštuose matomos likusios nedidelės aštrios–kampuotos stiklo šukės, iš kurių matyti, jog stiklo paketas buvęs dviejų stiklų. Kiek įmanoma ištiesinus ir išmatavus stiklo paketo rėmą, matosi, jog jis yra 190 cm aukščio ir 65 cm pločio. Stiklo paketo storis 2,4 cm, abiejų buvusių paketo stiklų šukių storis po 0,4 cm. (1 t., b. l. 43–50).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio G. B. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodoma, kad 2022 m. sausio 26 d. dirbant kartu su vyr. patruliu A. Š., patruliuojant nustatytame maršrute, apie 01.04 val. gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), prieš valandą atėjęs pažįstamas asmuo sudaužė namuose esančius daiktus, televizorių, telefoną, praskėlė pranešėjai galvą, grasino su peiliu. Pranešėjai, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, reikalinga greitosios medicinos pagalba, jai kraujuoja iš galvos. Pranešėja iš namų pabėgo ir laukia pas kaimynę. Namuose liko pranešėjos vyras. Pranešėja neprisistatė. Atvykus nurodytu adresu, užėjus į pranešime nurodytą namą, matėsi išdaužytas lauko durų stiklas, name miegojo akivaizdžiai girtas vyras. Kol buvo mėginta žadinti vyrą, prie jų priėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo – A. V., kuri nurodė, jog ką tik pas ją į namus atėjo žinomas vyro draugas, kuris ketino vartoti alkoholinius gėrimus, kaip staiga, pasak A. V., iš niekur nieko vyras pradėjo viską daužyti ir moterį mušti. Kuo pažįstamas draugas mušė moterį, ji pasakyti negalėjo, kadangi pati buvo stipriai neblaivi, jos paaiškinimai buvo nerišlūs, ji negalėjo paaiškinti, kas tas draugas, kuris sužalojo moterį. Moteris aiškino, jog žino tik tai, kad tai vaikinas, „Facebook“ paskyroje pasivadinęs „D. D.“ pseudonimu. Į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai A. V. suteikė pirmą pagalbą, ji buvo pristatyta į Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Dėl neblaivumo, A. V. nesugebėjo paaiškinti, kokiu peiliu buvo jai grasinta ir kur šiuo metu yra peilis, taip pat ji atsisakė tikrintis blaivumą, aiškino, jog labai skauda galvą (1 t., b. l. 55–57).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad policijos tarnybinėse patalpose ištirti (apžiūrėti) nukentėjusiosios A. V. savanoriškai tyrimui pateikti mobiliojo ryšio telefonai: „Redmi Note 9 Pro“ ir „Alcatel OneTouch“. Nustatyta, kad mobilusis telefonas „Redmi Note 9 Pro“ yra lūžęs per pusę, suskilusi jo priekinė ir galinė dalys, taip pat yra skilusi ir ekraną sauganti plėvelė. Matomas integruotos baterijos užrašas „MI“ ir kiti užrašai kinų ir anglų kalbomis. Nustatyta, kad ant juodos spalvos mobiliojo telefono „Alcatel OneTouch“ baterijos matomas užrašas „ALCATEL CAB0400000C1“, taip pat BAR kodas: Nr. (duomenys neskelbtini), kiti užrašai kinų ir anglų kalbomis. Ant galinio baterijos dangtelio vidinės pusės matomas užrašas „CE1588“. Priekinėje mobilaus telefono dalyje, apačioje, matyti apgadinimai (1 t. , b. l. 155–161).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad policijos tarnybinėse patalpose ištirtas (apžiūrėtas) kastuvas, kuris yra U raidės formos, išmatavimai – 200 mm x 260 mm, su nulūžusiu mediniu kotu. Medinio koto ilgis iki nulūžimo yra 23 cm, koto diametras 110 mm. Kastuvo apatinėje dalyje, ties viduriu matomas įskilimas, kuris yra 3,2 cm ilgio. Kastuvas yra pažeistas korozijos, ant viso metalinio pagrindo matomi korozijos židiniai, viršutinėje kastuvo dalyje yra šiek tiek išlikę pilkos spalvos dažų atspalvio (1 t., b. l. 162–168).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 271/2022 (02) nurodyta, kad A. V. nustatyta žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruva viršugalvio kairėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (1 t., b. l. 191–194).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo atveju, vertinant kaltinamojo veiksmų įrodytumą, visų pirma pažymėtina, kad jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę iš esmės pripažino, nurodė, kad jis pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Tai, kad kaltinamasis atliko jam kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, patvirtina ir nukentėjusiosios parodymų turinys. Ji, nors ir nepakankamai nuosekliai nurodydama įvykio aplinkybes, kam įtakos galimai turėjo ir tai, kad iki smurtinių veiksmų jos atžvilgiu, ji vartojo psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), tačiau neabejotinai ir kategoriškai patvirtino, kad prieš ją smurtavo būtent kaltinamasis. Tokius jos parodymus pagrindžia ir liudytojos O. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2022 m. sausio 26 d., apie 01.00 val. pas ją į namus atėjo kaimynė A. V., kuri paprašė pažiūrėti jos galvą bei iš savo atsinešto telefono skambino bendruoju pagalbos telefonu. Ji apžiūrėjo A. V. galvą bei pamatė kraujuojančią žaizdą. Netrukus po to, į jos namus atėjo ir D. K.

Nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 271/2022 (02), kurioje nurodyta, kad jie galėjo būti padaryti ikiteisminio tyrimo subjekto užduotyje nurodytu laiku. Juos objektyviai patvirtina ir policijos pareigūnų, reagavusių į nukentėjusiosios kvietimą, nurodyti duomenys, jog atvykus nukentėjusioji skundėsi galvos skausmu, o į įvykio vietą buvo kviečiama greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai, kurie jai teikė pirmąją pagalbą. A. V. viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad asmuo, kuris „Facebook Messenger“ programos susirašinėjimo platformoje pasivadinęs pseudonimu „D. D.“, atvykęs į jos gyvenamąją vietą, kur buvo vartojamas alkoholis, be jokios priežasties pradėjo prieš ją smurtauti. Pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra, juolab kad jų nuoseklumą pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Kartu pažymėtina, kad smurto asmenų gyvenamosiose patalpose atveju, tiesioginių smurtą pagrindžiančių įrodymų įprastai stokojama dėl šeiminių santykių uždarumo, privatumo. Šiuo atveju, nors kaltinamasis atvyko bei smurtavo prieš nukentėjusiąją jos bei liudytojo R. C. gyvenamojoje vietoje, tačiau pats R. C. smurto panaudojimo prieš A. V. metu, kaip pats nurodė, miegojo, ką iš dalies patvirtina ir į įvykio vietą atvykusių pareigūnų nurodytos aplinkybės. Šis liudytojas kategoriškai tvirtino jokių įvykio aplinkybių neatsimenantis, kadangi jis alkoholį vartojo nebe pirmą parą. Taigi dėl šios priežasties ypatingą reikšmę šiuo atveju įgyja į įvykio vietą atvykusių pareigūnų įvykio vietos bei nukentėjusiosios būklės refleksija. Šiuo atveju, nukentėjusiosios parodymuose užfiksuotų aplinkybių teisingumą objektyviai patvirtina į įvykio vietą atvykusių pareigūnų užfiksuoti išoriniai smurtinių veiksmų, atliktų jos atžvilgiu, požymiai, būtent dėl kurių į įvykio vietą buvo kviesta greitoji medicinos pagalba.

Aptartos aplinkybės, įvertinant jas visumoje, sudaro pagrindą spręsti, kad prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas fizinis smurtas, kuris neabejotinai pasireiškė tokiu intensyvumu, dėl kurio jai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Taigi, teismo vertinimu, šių įrodymų pakanka išvadai, jog byloje yra nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalies požymiai, kaltinamojo veiksmai yra visiškai įrodyti byloje surinktų įrodymų visuma bei kvalifikuoti teisingai. Todėl, vertinant baudžiamosios bylos duomenis, kurie teismo pripažįstami įrodymais, konstatuotina, kad D. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia dešine ranka smaugdamas nukentėjusiąją A. V., po to vieną kartą dešine ranka suduodamas jai į krūtinę bei vieną kartą tuščiu stikliniu buteliu suduodamas jai į galvą, padarė žaizdą jos galvos plaukuotoje dalyje ir kraujosruvą viršugalvio kairėje, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis, būdamas neblaivus, galimai objektyviai neįvertino naudojamo smurto intensyvumo ir galimų pasekmių nukentėjusiajai, tačiau nėra pagrindo abejoti, jog jis suvokė, kad jo atliekami veiksmai sukėlė jai skausmą bei sutrikdė jos sveikatą, ir norėjo taip veikti, t. y. savo nusikalstamus veiksmus atliko tiesiogine tyčia.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sunaikinimo ar sugadinimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėtis yra materiali, todėl asmenį pripažįstant kaltu padarius šią veiką, būtina nustatyti bei įrodyti įstatyme numatytus padarinius, t. y. turi būti svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį, o turto sunaikinimas reiškia neteisėtą poveikį nuosavybės objektui, kai turtas visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, kas, šiuo atveju, įrodyta jau aptartais byloje surinktais įrodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamasis sunaikino nukentėjusiajai A. C. priklausantį 514,33 Eur vertės turtą. Žalos dydį ir jos padarymo faktą patvirtina nukentėjusiosios pateikti dokumentai, o žalos padarymo nepaneigia ir tai, jog turtas buvo draustas ir žala šiuo metu nukentėjusiajai yra atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis D. K. tyčia sunaikino svetimą turtą – 289,99 Eur vertės televizorių „Samsung UE40J5100“ nutraukdamas jį ir tyčia numesdamas ant grindų, 36,84 Eur vertės namo lauko terasos durų stiklo paketą išdauždamas jį kastuvu ir 187,50 Eur vertės optinius regėjimo akinius, juos sulaužydamas, taip pat, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia sunaikino nukentėjusiajai A. V. priklausantį 252,80 Eur vertės mobilųjį telefoną „Redmi Note 9 Pro“, taip A. C. padarydamas iš viso 514,33 Eur turtinę žalą, o A. V. – 252,80 Eur turtinę žalą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad pirminės apklausos metu A. V. tvirtino, jog kaltinamasis, be kitų jau aptartų veiksmų, naudodamas peilį, jai grasino. Tačiau papildomos apklausos metu ji nurodė, jog minėto peilio nebematė bei iki šios dienos jo nerado. Liudytojas R. C. šios aplinkybės dėl grasinimo nukentėjusiajai peiliu ikiteisminio tyrimo metu patvirtinti negalėjo. Vertinant nukentėjusiosios parodymus dėl patirto grasinimo, matyti, jog jie ikiteisminio tyrimo metu ganėtinai keitėsi, dėl ko galima daryti išvadą, kad nukentėjusioji nėra visiškai nuosekli ir ji nevienodai aiškina apie būtent šią aplinkybę ir kaltinamojo grasinimus jai peiliu. Jokių kitų duomenų, kurie objektyviai patvirtintų nukentėjusiosios parodymus apie jos atžvilgiu išreikštų grasinimų faktą tyrimo metu nesurinkta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese, todėl darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veiksmai visiškai pagrįstai, teisėtai ir teisingai nebuvo kvalifikuojami pagal BK 145 straipsnį, kurio 1 dalyje apibrėžiama nusikalstama veika – grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Dėl D. K. skiriamos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę D. K., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 1 dalies ir 187 straipsnio 1 dalyje sankcijose yra numatyta po keturias alternatyvias bausmių rūšis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl esminių įvykio aplinkybių pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo abi nukentėjusiosios nesikreipė, Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą kaltinamasis atlygino ikiteisminio tyrimo metu. Iš byloje esančio 2022 m. gegužės 27 d. paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme (laisvės apribojimu), jos dydžiu bei siūlomais apribojimais sutiko. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis savo kaltę padaręs nusikaltimus pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei visiškai atlygino padarytą turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam D. K., teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje taip pat nesiregistruoja, turi vidurinį išsilavinimą. Abi nusikalstamos veikos buvo įvykdytos dėl menkavertės dingsties, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, kaltinamajam pavartojus alkoholio. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis savanoriškai atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktą 189,81 Eur civilinį ieškinį, kas, iš esmės, yra vertintina kaip teigiamai jo paties savo veiksmų vertinimą apibūdinanti aplinkybė. Bylos duomenimis, asmuo anksčiau negydytas dėl psichikos ar priklausomybės ligų (2 t., b. l. 107–108), tačiau ganėtinai daug kartų baustas administracine tvarka, o beveik visi nusižengimai yra susiję su statutinių valstybės tarnautojų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymu ar garbės ir orumo pažeminimu. Paskirtų administracinių baudų asmuo taip pat nėra sumokėjęs (2 t., b. l. 96–104). Pažymėtina, kad kaltinamasis yra teisiamas jau nebe pirmą kartą ir teistumai pagal ankstesnius nuosprendžius šiuo metu nėra išnykę. Svarbu ir tai, kad ankstesni asmens teisei priešingi veiksmai iš esmės buvo smurtiniai, kas rodo, jog jo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia ir jis yra linkęs pažeidinėti visuomenės nusistovėjusias elgesio taisykles. Šios aplinkybės D. K. asmenybę charakterizuoja itin neigiamai, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų, jo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir didesnį jo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis jokių teigiamų išvadų nepadarė, už ankstesnes nusikalstamas veikas skirtos pačios griežčiausios – laisvės atėmimo – bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Anksčiau jam buvo taikyta probacija, tačiau ji buvo neefektyvi ir dėl to bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam buvo panaikintas. Naują smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė praėjus vos vieniems metams po to, kai jis išėjo iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę dėl nesunkaus ir sunkaus nusikaltimų, kuriais buvo pažeidžiama asmens sveikata bei seksualinio apsisprendimo laisvė, padarymo. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę už abi nusikalstamas veikas, nebus pasiekti bausmės tikslai. Kadangi fizinio skausmo sukėlimas, kaip nusikalstama veika, savo pobūdžiu, įvertinus pažeidžiamos vertybės svarbą, yra pavojingesnė nei turto sunaikinimas, todėl teismas sprendžia, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką, kaltinamajam yra tikslinga skirti griežtesnę straipsnio sankcijoje nurodytą bausmę už tą, kurią siūlė prokurorė. Įvertinus visas šias kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžiama, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. K. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus arešto bausmę, kurios dydis būtų lygus baudžiamajame įstatyme nurodytam maksimaliam dydžiui (BK 49 straipsnis). Atitinkamai, teismas sprendžia, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltinamajam skirtina prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatomas artimas BK 48 straipsnyje nurodytų minimalaus ir maksimalaus laisvės apribojimo bausmės dydžių vidurkiui (BK 61 straipsnis). Šios bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, kadangi tarp kaltinamojo padarytų veikų yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, jos padarytos artimu viena kitai laiku, kaltinamajam vienu metu dėl menkavertės dingsties tiek sugadinant svetimą turtą, tiek ir sutrikdant įvykio vietoje buvusios nukentėjusiosios sveikatą. Pagal nustatytas D. K. asmenybę ir jo padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes, būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti numatytus bausmės tikslus. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, nėra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, taigi šiuo metu byloje nėra duomenų apie iš esmės jokias jo gaunamas pajamas, prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą kaltinamajam neskirtina, juolab kad prašomas įmokos dydis neatitinka minimalaus BK 71 straipsnyje nurodyto galimo skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės dydžio – 10 MGL (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. birželio 10 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė jam taip pat nepaskirta.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- mobiliojo ryšio telefonai: „Redmi Note 9 Pro“, „Alcatel OneTouch“, – saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini;

- kastuvas su sulūžusia rankena, – saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas;

- DVD-R kompaktinė plokštelė, kurioje įrašyti policijos pareigūnų kūno kameros įrašai, bei DVD-R kompaktinė plokštelė, kurioje įrašytas bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, – paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (šiuo atveju, teismo baudžiamąjį įsakymą), teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 189,81 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiosios A. V. gydymo, atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. pateikė 2022 m. gegužės 27 d. pinigų pervedimo kvitą, patvirtinantį, kad kaltinamasis civilinį ieškinį yra atlyginęs (2 t., b. l. 121), todėl konstatuotina, kad žala civiliniam ieškovui yra atlyginta ir procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja A. C.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, D. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir jam paskirti subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. sumažintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Išaiškinti D. K., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs D. K. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio byloje nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- mobiliojo ryšio telefonus: „Redmi Note 9 Pro“, „Alcatel OneTouch“, – saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti;

- kastuvą su sulūžusia rankena, – saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti;

- DVD-R kompaktinę plokštelę, kurioje įrašyti policijos pareigūnų kūno kameros įrašai, bei DVD-R kompaktinę plokštelę, kurioje įrašytas bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad D. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.