- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- 1-646-899/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- R. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.10.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., teistas: 1) 2012-09-06 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 1 d. 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 40 val. visuomenės labui; 2) 2013-01-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. 30 parų arešto, vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2012-09-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausme ir galutinė bausmė paskirta 53 parų areštas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – mamai E. T., būtent: 2015 m. gegužės 1 d. apie 02.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją E. T., po ko ji nugriuvo ant grindų, tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. T. fizinį skausmą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. T. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. Jo tėvai taip pat gyvena minėtu adresu, tik kitame name. 2015 m. balandžio 30 d. apie 18 val. jis atėjo pas savo tėvus – motiną E. T. ir tėvą A. T. ir jie visi pradėjo gerti alų. Iš pradžių jokių konfliktų tarp jų nebuvo, tačiau kai jau buvo po vidurnakčio ir alaus nebeliko, prasidėjo konfliktas. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, dėl girtumo nepamena. Ar konfliktavo su abiem tėvais, ar tik su motina, taipogi neprisimena. Konflikto metu galėjo savo mamą stipriai pastumti ir ji galėjo susitrenkti nugarą. Jei tokiais veiksmais sukėlė mamai fizinį skausmą, tai nuoširdžiai gailisi. Pamena, kad, būnant pas tėvus, naktį atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Anksčiau prieš savo mamą smurtavęs nėra. Jei būtų buvęs blaivus, tikrai nebūtų taip pasielgęs. Mamos atsiprašė, mama jam atleido, jie susitaikė (44-45, 49-50 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. T. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y.:
- E. T. 2015-05-01 protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2015-05-01 apie 2 val. namuose tarp jos ir sūnaus R. T. kilo konfliktas, kurio metu sūnus pradėjo ją stumdyti, dėl ko ji krito ir stipriai susitrenkė nugarą bei patyrė fizinį skausmą (4 b. l.);
- 2015-05-01 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name (5-8 b. l.);
- policijos pareigūno A. P. 2015-05-01 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, jog 2015-05-01 apie 01.55 val. buvo gautas pranešimas jog Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus išvarė tėvus iš namų, smurtauja. Įvykio vietoje nustatyta, jog policiją kvietė E. T., kuri paaiškino, kad sūnus R. T. ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant grindų ir patyrė fizinį skausmą (9-10 b. l.);
- garso įrašo apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta ir išklausyta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto Centro informacinėje sistemoje 2015-05-01 01.51 val. užfiksuoto E. T. telefoninio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje kopija. Apžiūros metu nustatyta, kad paskambinusi moteris kviečia pareigūnus, nes neblaivus sūnus smurtauja (17-19 b. l.);
- asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2015-05-01 03.07 val. R. T. nustatytas 2,27 prom. girtumas (37 b. l.);
- asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2015-05-01 02.32 val. E. T. nustatytas 2,17 prom. girtumas (20 b. l.);
nukentėjusiosios E. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2015-05-01 apie 2 val. namuose tarp jos ir sūnaus R. T. kilo konfliktas, kurio metu sūnus namo virtuvėje pradėjo ją stumdyti, dėl ko ji krito ir stipriai susitrenkė nugarą bei patyrė fizinį skausmą, išplūdo necenzūriniais žodžiais (23-24 b. l.). Papildomai apklausta nukentėjusioji E. T. parodė, kad ji su vyru A. T. ir sūnumi R. T. gyvena (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini). Sodyboje yra du gyvenamieji namai, viename gyvena ji su vyru, o kitame gyvena sūnus R.. Jos ir sūnaus tarpusavio santykiai yra geri, tol kol sūnus nevartoja alkoholio. 2015 m. balandžio 30 d. jie pjovė malkas. Po to vakare su talkininkais, kurių tarpe buvo ir sūnus R., visi gėrė alkoholį. Apie 21 val. pabaigė gerti ir sūnus pasakė, kad eina pas save į namelį miegoti. Ji su vyru po kurio laiko taip pat nuėjo miegoti. Jų namo laukinės durys buvo neužrakintos, nes niekada jų nerakina. Miegant išgirdo kažką kalbant. Prabudusi suprato, kad kalba sūnus R.. Jo paklausė, kur valkiojasi. R. garsiai sušuko: „aukos, von laukan“. Ji atsikėlė iš lovos, užsidegė šviesą. Matėsi, kad sūnus yra dar labiau girtas, nei buvo prieš tai, kai išėjo iš jų namų. Sūnus šūkavo, koliojosi necenzūriniais žodžiais, skėsčiojosi rankomis ir varė juos lauk iš namų. Ji išsigando tokio sūnaus elgesio, liepė keltis vyrui ir eiti iš kambario, nes pagalvojo, kad geruoju sūnus nenurims. Vyras jau buvo išėjęs į verandą, o ji ėjo jam iš paskos. Tuo metu, kai dar buvo virtuvės patalpoje, šalia stovėjęs R. vieną kartą abiem rankom stūmė ją į krūtinę. Nuo pastūmimo ji neišsilaikė ir griuvo ant nugaros, ant grindų. Labai skaudžiai susitrenkė nugarą, jai skaudėjo. Tuoj po to atsikėlė ir išėjo į lauką. Nežino, ar sutuoktinis matė kaip sūnus pastūmė ir ji nugriuvo. Kurį laiką su vyru buvo lauke, galvojo, kad sūnus nurims ir tada įeis į namo vidų. Matė, kaip sūnus kambaryje įsijungė televizorių, žiūrėjo ir labai garsiai klausėsi muzikos. Kažkuriuo metu pabandė įeiti į vidų, tačiau sūnus liepė dingti. R. elgėsi agresyviai, todėl ji su vyru bijojo eiti į namo vidų. Nuo pastūmimo skaudėjo nugarą, norėjo atsisėsti ar atsigulti, kad skausmas praeitų, tačiau to padaryti negalėjo. Tada nutarė paskambinti į policiją. Atvykę policijos pareigūnai sūnų sulaikė. Po šio įvykio dar kelias dienas jautė skausmą nugaros srityje. Jokių sužalojimų ar kraujosruvų sutrenktoje nugaros vietoje nebuvo. Į medikus ji nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi nebuvo. Turtinė žala dėl šio įvykio jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Sūnus atsiprašė, nuoširdžiai gailisi, ji atleido, jie susitaikė (29-31 b. l.);
- liudytojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2015 m. balandžio 30 d. pasikvietė talkininkų supjauti malkas. Pabaigus darbą, gėrė, kartu gėrė ir sūnus R.. Apie 22-23 val. nuėjo miegoti. Kažkuriuo metu pajuto, kad žmona žadina, liepia keltis. Pabudęs, kambaryje pamatė sūnų, kuris buvo girtas, šūkavo, koliojosi, varė jį su žmona iš namų. Nenorėdamas konfliktuoti, ėjo į lauką. Jis išėjo pirmas, jam iš paskos ėjo žmona. Kai žmona išėjo, pasakė, kad R. ją stūmė ir ji griūdama susitrenkė nugarą. Jis to nematė, nes jau buvo kieme. Po kurio laiko žmona norėjo įeiti į namą, be sūnus neleido, varė lauk. Jie bijojo įeiti į namus, be to, žmona skundėsi nugaros skausmu, todėl iškvietė policiją. Įvykio metu jis nenukentėjo (32-33 b. l.);
- liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2015 m. iš balandžio 30 d. į gegužės 1 d. jis kartu su kolega patruliu G. S. patruliavo Šiaulių r. Gegužės 1 d. apie 1 val. 55 min. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių AVPK budėtojo, jog (duomenys neskelbtini) k. Šiaulių r., adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus išvarė tėvus iš namų, smurtauja. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko E. T. ir jos sutuoktinis A. T.. E. T. pranešė, jog neblaivus sūnus R. T. nakties metu atėjo pas juos į namus, į kambarį, kuriame jie miegojo ir pradėjo varyti juos laukan. Sūnus juos koliojo, įsijungė televizorių, labai garsiai klausėsi muzikos, nenori išeiti iš namo. E. T. taip pat nurodė, jog ji su vyru, norėdami išvengti didesnio konflikto, norėjo išeiti į lauką. Tuo metu sūnus pradėjo ją stumdyti ir vieną kartą pastūmė stipriai, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, susitrenkė nugarą. E. T. skundėsi, kad skauda nugarą. Pasiteiravus, ar jai nereikia iškviesti medikų, E. T. pasakė, jog nereikia. Išorinių sužalojimų ant E. T. kūno nesimatė. R. T. buvo sulaikytas, jam buvo nustatytas girtumas, jis elgėsi agresyviai (34-35 b. l.);
Teismas sprendžia, kad R. T. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. Visi duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. R. T., atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiosios E. T. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). R. T. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją kvalifikuojami teisingai kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – motinai pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir R. T. už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą. Remiantis LR BK 64¹ str., paskirtą 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą. Remiantis LR BK 67 str. 3 d., 72² str., skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiamose programose, įpareigojant R. T. šią baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamasis R. T. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu (88 b. l.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).
R. T. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas du kartus teistu (53-57, 59-65 b. l.). Šią nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl remiantis LR BK 27 straipsnio 1 dalimi, laikytinas recidyvistu. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (71-73 b. l.), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku (68-69 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. T. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, su atitinkamais įpareigojimais, numatytais LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 3 punkte. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiamose programose, įpareigojant R. T. 4 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 3 d., 72² str.).
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas R. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-05-01 02.30 val. iki 2015-05-01 11.44 val. (1 para) (39-40 b. l.) (LR BK 65, 66 str.).
R. T. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (51-52 b. l.) - panaikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.
- kompaktinė plokštelė su garso įrašu, esanti prie baudžiamosios bylos viršelio, – paliktina prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. T. per visą bausmės laiką tęsti darbą, o jo netekus - per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. T. nustatyti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. T. per visą bausmės laiką tęsti darbą, o jo netekus - per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. T. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-05-01 02.30 val. iki 2015-05-01 11.44 val. (1 parą) ir laikyti, kad R. T. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.
kompaktinę plokštelę su garso įrašu,– palikti prie bylos.
Išaiškinti R. T., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.