Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. S., atsakovui A. A. (A. A.), atsakovui G. S., išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams A. A. (A. A.) ir G. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. A. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis) (b. l. 49).

Atsakovas G. S. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis) (b. l. 47).

Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas A. A. kartu su kūdikiu P. S. gyvena nuomojame vieno kambario bute, kuriame kūdikiui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė šiuo metu yra motinystės atostogose, atsakovas A. A. registruotas Vilniaus miesto darbo biržoje, verčiasi atsitiktiniais darbais, dirba automobilių ratų montuotoju. Atsakovas A. A. pripažįsta, kad yra P. S. tėvas, ją augina ir rūpinasi ja nuo gimimo. Ieškinio reikalavimai pareikšti vaiko interesais, jo teise žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią vaiko atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu G. S. negyvena trejus metus, su atsakovu A. A. kartu gyvena dvejus su puse metų.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. S. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Papildomai paaiškino, kad kai sužinojo, jog atsakovė laukiasi, jie jau seniai negyveno kartu, jis žinojo, kad ieškovė gyvena su atsakovu A. A., yra visiškai įsitikinęs, kad P. S. nėra jo dukra.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė nurodė, jog neprieštarauja ieškinio reikalavimams. Papildomai paaiškino, kad ieškinys atitinka vaiko interesą augti prižiūrimam tėvų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl tėvystės nustatymo ir nuginčijimo.

Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad ieškovė ir atsakovas G. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 37). 2017 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu tarp ieškovės ir atsakovo G. S. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota santuoka buvo nutraukta (b. l. 5-8), (duomenys neskelbtini) išregistruota (b. l. 4). (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra P. S., kurios tėvu įregistruotas atsakovas G. S. (b. l. 3).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po ieškovės ir atsakovo G. S. santuokos nutraukimo, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas atsakovas G. S..

CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bylose esminis įrodymas vaiko kilmei nustatyti yra moksliniai tyrimai – DNR ekspertizė. Tačiau nei viena iš šalių teismo ekspertizės skirti neprašė, abu atsakovai sutiko su ieškinio reikalavimais, yra įsitikinę, kad vaiko tėvas yra ne atsakovas G. S., o atsakovas A. A., ginčo dėl tėvystės nėra. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pakankamos daryti išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus užregistruotame vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės ir teismine tvarka gali būti nuginčyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Ieškovė nurodo, kad vaiko tėvas yra atsakovas A. A. ir reiškia reikalavimą dėl jo tėvystės nustatymo. Atsakovas G. S. nurodo, jog nėra vaiko tėvas ir sutinka su ieškovės reikalavimu vaiko tėvu pripažinti atsakovą A. A.. Atsakovas A. A. pripažįsta, kad yra vaiko tėvas, tiek jis, tiek ieškovė patvirtino, kad kartu gyvena, rūpinasi vaiku, išlaiko jį. Teismo vertinimu byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovas A. A. yra vaiko tėvas, todėl ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkinamas.

Teismas išaiškina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl šalims išaiškinama, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo A. A. tėvystę P. S. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galima.

Atsakovas A. A. baigiamųjų kalbų metu pareiškė prašymą pakeisti vaiko pavardę į jo pavardę. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinyje reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo nebuvo nepareikštas, teismo posėdžio metu ieškovė taip pat neprašė pakeisti vaiko pavardės, atsakovas A. A. priešieškinio su reikalavimu pakeisti vaiko pavardę nepateikė, todėl vaiko pavardės pakeitimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neprašo priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas nepriteisia iš atsakovų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje pareikšti du neturtiniai reikalavimai (dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo), už kuriuos turėjo būti sumokėtas 200 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p.). Ieškovė teikdamas ieškinį sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, 2018-05-11 nutartimi nuo likusios 150 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo atleista. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina 150 Eur žyminis mokestis lygiomis dalimis po 75 Eur iš kiekvieno.

Byloje susidarė 15,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškas, šios išlaidos lygiomis dalimis po 7,71 Eur priteisiamos iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti, kad atsakovas A. A. (A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. A. (A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Pakeisti 2018 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 694 duomenis, nurodant kad vaiko P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. A. (A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų A. A. (A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 75 Eur žyminio mokesčio ir 7,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso po 82,71 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 71 euro centą). Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.