Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. C. ieškinį atsakovei S. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu šalys teismui pateikė jų 2019 m. sausio 8 d. rašytinę taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė neprieštaravo, kad būtų patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

šalių prašymas patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį tenkintinas ir civilinė byla nutrauktina.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nėra susituokę, tačiau turi nepilnametį sūnų A. C., gimusį (duomenys neskelbtini) ( e. b.l. 6). Iš byloje esančios išvados nustatyta, kad šalių sūnus gyvena kartu su tėvu, o atsakovė jau apie metus laiko gyvena atskirai (e. b.l. 17-18). Ieškovas yra dirbantis, gauna nuolatines pajamas, atsakovė šiuo metu Lietuvoje niekur nedirba, gauna šalpos neįgalumo pensiją, kuri yra 156,00 Eur per mėnesį (e.b.l. 52-53).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas.

Šalių 2019 m. sausio 8 d. sudarytos rašytinės taikos sutarties turinys atitinka taikos sutarčiai keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.983 -6.986 straipsniuose, sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis ir 293 straipsnio 5 punktas).

Taikos sutarties sudarymo ir jos nutraukimo teisinės pasekmės šalims yra žinomos ir suprantamos (CK 6.983, 6.985 straipsniai, CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

Šalims išaiškinti, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vaiko liga, šalių turtinė padėtis ir pan.) šalys turi teisę bendra tvarka kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Ieškovas paskirtinas nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju (CK 3.185 straipsnis - 3.186 straipsnis).

Išaiškinti ieškovui, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Tiek ieškovas, tiek atsakovas buvo atstovaujami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atstovų ir yra atleisti nuo visų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 294 straipsniu, teismas

nutaria:

patvirtinti tarp ieškovo T. C. ir atsakovės S. K. 2019 m. sausio 8 d. sudarytą rašytinę taikos sutartį:

1. Šalių susitarimu, nepilnamečio vaiko A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2. Atsakovė S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) kas mėnesį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

3. Ieškovas T. C. nuo likusios ieškinio reikalavimo dalies atsakovės S. K. atžvilgiu atsisako.

Nepilnamečiui A. C. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju paskirti ieškovą T. C..

Civilinę bylą nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vaiko liga, šalių turtinė padėtis ir pan.) kreiptis į teismą bendra tvarka dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Šalims išaiškinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalyje numatyta vykdomojo rašto išdavimo tvarka, kad jei atsakovė nevykdys taikos sutarties ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo ir šis prašymas bus sprendžiamas teismo posėdyje, pranešus šalims, tačiau jų nedalyvavimas netrukdo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.