- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-10
- Bylos Nr.
- 2S-796-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Rasa Gudžiūnienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Architectonice et designatio“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 119.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Architectonice et designatio“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Architectonice et designatio“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl neteisėto valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Architectonice et designatio“ 2009-05-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu 1993-05-27 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-03-03 įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“, bei priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-1353-155/10 dėl neteisėto valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagal ieškovo UAB „Architectonice et designatio“ pareikštą ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai paliko nenagrinėta, pripažinęs ieškovo UAB „Architectonice et designatio“, veikiančio per advokatę neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių.
Teismas konstatavo, jog ieškovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį. Teismo šaukimas ieškovo advokatei įteiktas teisme, posėdžio metu. Iki posėdžio pradžios nepraneštos neatvykimo priežastys, nepateikti įrodymai pateisinantys neatvykimo priežastis. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog ieškovas, veikdamas per advokatę, be svarbių priežasčių neatvyko į parengiamąjį posėdį, todėl yra pagrindas remiantis CPK 296 str. 1 d. 12 p., CPK 246 str. 1 d. ieškinį palikti nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Architectonice et designatio“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-02-10 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pagal informacinės teismų sistemos Liteko duomenis, parengiamasis teismo posėdis turėjo prasidėti 10 val., o ne 9 val. kaip buvo nurodyta teismo posėdžių sekretorės surašytame pranešime dėl bylos atidėjimo. Liteko sistemos duomenis dėl teismo posėdžio laiko ieškovo atstovė patikrino 2010-02-01, be to, būtent tokiam laikui- 10 val. buvo išsiųstas teismo šaukimas ir liudytojui. Apelianto nuomone, teismas šioje byloje susiklosčiusią situaciją teismas įvertino formaliai, dėl ko pažeidė kooperacijos principą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo advokatės neatvykimo į teismo posėdį, turėjo išsiaiškinti galimas tokio neatvykimo priežastis, vertindamas byloje esančių įrodymų bei teismų informacinės sistemos duomenų visumą. Bet kokias ieškovo atstovės abejones dėl galimo kito teismo posėdžio laiko pašalino ir tai, kad buvo žinoma, jog į šį teismo posėdį kviestas liudytoju G.K. buvo gavęs teismo šaukimą 2010-02-02 10 val. Esant tokioms aplinkybėms, t.y. ieškovui esant tikram dėl teismo posėdžio laiko (10 val.), negalėjo būti realizuota ir pareiga informuoti apie neatvykimą į teismo posėdį. Be to teismas, , spręsdamas dėl galimos tolimesnės nagrinėtos civilinės bylos eigos turėjo atsižvelgti į bylos nagrinėjimo trukmę, ieškovo elgesį viso proceso metu, t.y. ar ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis, vilkino procesą, neatvykdamas į teismo posėdžius. Tai, kad ieškovo atstovė atvyko į teismo posėdį Liteko duomenų bazėje nurodytu laiku, o ne teismo posėdžių sekretorės surašyto pranešimo, esančio civilinėje byloje, laiku, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas piktnaudžiavo procesu ir dėl to jo ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas. Pažymi, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad byla yra nagrinėjama nuo 2009 m. gegužės mėnesio. Per šį laikotarpį vyko keli teismo posėdžiai, į kuriuos ieškovo atstovė atvykdavo, aktyviai dalyvavo procese. Duomenų, leidžiančių teigti, kad anksčiau ieškovas nesąžiningai naudojosi ir piktnaudžiavo jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, byloje nėra.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pagal CPK nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba atsakovui prašant priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 str. 1 d. nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas (jo atstovas), neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Kitaip tariant, CPK 296 str. 1 d. 5 p. nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymą įstatymų leidėjas tiesiogiai sieja su ieškovo bendrosios pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso – rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. – nevykdymu (CPK 7 str., 42 str. 5 d.).
Teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt.
Nagrinėjamu atveju aktualus klausimas, ar ieškovui (jo atstovei) pirmosios instancijos teismas tinkamai pranešė apie parengiamojo teismo posėdžio laiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009 m. gruodžio 9 d. vykusiame parengiamajame posėdyje buvo atidėtas civilinės bylos nagrinėjimas ir paskirtas papildomas parengiamasis posėdis 2010 m. vasario 2 d. 9.00 val. (b.l. 95). Tai įforminta protokoline teismo nutartimi, be to, apie abiems ginčo šalims žinomą parengiamojo teismo posėdžio datą šalių atstovai pasirašė po protokolu (b.l. 96). Toks ginčo šalių informavimas apie teismo posėdžio laiką atitinka Civilinio proceso kodekso 133 1 d., 117, 119, 123 str. nuostatas. Tačiau nagrinėjamoje byloje reikšminga laikytina aplinkybė, jog teismas, atidėdamas parengiamąjį teismo posėdį, nustatydamas kitą jo datą bei apie ją informuodamas bylos dalyvius, viešai skelbiamoje informacijoje nurodė kitokį teismo posėdžio laiką- 10 val, vietoje nustatytosios 9 val., būtent, kad parengiamasis teismo posėdis šioje civilinėje byloje vyks 2010 m. vasario 2 d. 10 val. buvo paskelbta LITEKO duomenų bazėje (b.l. 107-110). Toks viešas kitokio, negu buvo pranešta teismo posėdžio metu, posėdžio laiko paskelbimas galėjo suklaidinti ieškovą bei jo atstovę ir, kaip nurodoma atskirajame skunde, būtent taip ir įvyko: advokatė, siekdama pasitikslinti posėdžio laiką, viešai skelbiamoje Liteko informacijoje rado nuorodą į posėdžio laiką 10 val.. Pagrįstos abejonė dėl posėdžio datos galėjo apeliantui kilti ir dėl to, kad į posėdį kviesto liudytoju G.K. šaukime (b.l. 97) taip pat buvo nurodytas posėdžio laikas 10 val. Taigi, ne vien ieškovo atstovės neatidumas, bet ir teismo darbuotojų klaidos, duomenų bazėje neteisingai pažymint posėdžio laiką bei išrašant teismo šaukimą, galėjo įtakoti ieškovo atstovės neteisingą įsitikinimą dėl posėdžio laiko, o tokiu negalima pripažinti, jog neatvykimas į posėdį teismo protokolinėje nutartyje nurodytu laiku laikytinas neatvykimu be svarbios priežasties.
Pagal Lietuvos Teismų tarybos 2006-02-11 nutarimu Nr. 13P-435 patvirtintų Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų 6 punktą LITEKO pagrindinės funkcijos – teismų gautų procesinių dokumentų registravimas ir apskaita, bylų nagrinėjimo eigos registravimas, teismo procesui reikalingų dokumentų ir duomenų paieška, rinkimas, sisteminimas, procesinių dokumentų rengimas ir teikimas byloje dalyvaujantiems asmenims, teismų sprendimų, teismų veiklos statistinių rodiklių kaupimas, apdorojimas, teikimas ir kt. LITEKO duomenų bazėje yra sudaryta teismo tvarkaraščių modulis, kuris skirtas teismo posėdžių tvarkaraščių formavimui ir jų pateikimui vidiniam ir išoriniam naudojimui.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civilinio proceso įstatymas orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą materialiuoju atžvilgiu sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tačiau civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 straipsnis), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui. Taip pat pažymėtina, kad neatvykimas į teismo posėdį be svarbių priežasčių ne visada gali reikšti piktnaudžiavimą procesu.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinė instancijos teismas daro išvadą, jog tai, kad ieškovo atstovė atvyko į teismo posėdį LITEKO duomenų bazėje nurodytu laiku, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas piktnaudžiavo procesu ir dėl to jo ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2009 m. gegužės 27 d. ( b. l. 3). Taigi byla nagrinėjama jau daugiau nei 1 metus. Per šį laikotarpį ieškovo atstovė dalyvavo net 3 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose (b.l. 79-80, 85, 95), kuriuose aktyviai dalyvavo, vykdė visus teismo nurodymus. Duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas (jo atstovė) nesąžiningai naudojosi ir piktnaudžiavo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, byloje nėra. Todėl negalima teigti, kad ieškovas (jo atstovė) nesirūpino bylos eiga, vilkino bylos nagrinėjimą ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Kadangi ši civilinė byla yra nagrinėjama ilgą laiko tarpą, ieškinio palikimas nenagrinėto pažeistų tiek paties ieškovo teises ir interesus, tiek ir atsakovo, patyrusio daug laiko ir kitokių sąnaudų šioje byloje, interesus ir teisę į ginčo išnagrinėjimą iš esmės, baigiant bylą galutiniu procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Tad atsižvelgiant į protingumo, proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus, taip pat į tai, kad LITEKO duomenų bazėje buvo paskelbta, jog parengiamasis teismo posėdis šioje civilinėje byloje vyks 2010 m. vasario 2 d. 10 val., bei, nenustačius ieškovo piktnaudžiavimo proceso teisėmis fakto, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas į teismo posėdį šioje byloje neatvyko dėl svarbių priežasčių.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 137 str. 1 d., 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.