Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei R. S., gynėjui advokatui Antanui Danieliui, nuteistajam K. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos ir nuteistojo K. P. apeliacinius skundus dėl 2007m.gegužės 03d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180str. 2d. laisvės atėmimu dvejiems (2) metams. Pritaikius LR BK 63str. 9d., paskirta bausmė subendrinta su 2005-06-17 teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems (2) metams trims (3) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. nuteistas už tai, kad 2005m. lapkričio mėn. 19d. apie 18.00 val. Kaune, prie Būgos gt. 7-o namo, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam grasinant tuoj pat panaudoti peilį nukentėjusiojo M. G. atžvilgiu ir reikalaujant atiduoti pinigus, o jam grasinant švirkštu, pagrobė nukentėjusiajam M. G. priklausančius 77 litus.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmos instancijos teismas nuteisdamas K. P. pagal LR BK 180str. 2d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė neteisingą bausmę. Vadovaujantis LR BK 63str. 9d., teismas paskirtą bausmę subendrino su 2005-06-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 vienerių metų laisvės atėmimo bausme, todėl nuosprendis šioje dalyje turėtų būti keistinas. Apelianto nuomone, teismas, paskirdamas K. P. mažesnę bausmę, motyvavo tuo, kad nuteistasis išlaiko mažametę dukrą, pats turi problemų su sveikata (jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus), kad yra jauno amžiaus ir jo padarytas nusikaltimas nėra priskirtinas prie sunkių. Tačiau K. P. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 180 str. 2d., priskirta sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5d.), nuteistasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį), neišnykus teistumui. K. P. nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino, niekur nedirba, baustas administracine tvarka. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas turėjo įvertinti visas šias aplinkybes ir K. P. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180str. 2d., padarymą skirti bausmę, artimą šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Be to, teismas bendrindamas bausmes turėjo vadovautis LR BK 64str.1d. nustatytomis bausmių subendrinimo taisyklėmis. Teismas neteisingai paskyręs bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180str. 2d., neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę, kuri yra aiškiai per švelni.

Kauno miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-05-03 nuosprendžio dalį ir pagal LR BK 180str. 2d. paskirti K. P. laisvės atėmimą trejiems (3) metams šešiems (6) mėn., o vadovaujantis LR BK 64str. 1, 3d., šią bausmę subendrinti su 2005-06-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 vienerių metų laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą ketveriems (4) metams dviems (2) mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis šios nusikalstamos veikos nepadarė, o nusikaltimą galėjo padaryti jo brolis (dabar miręs), kuris buvo labai panašus į K. P., nes brolis buvo narkomanas ir tokio nusikaltimo padarymas pilnai galimas jo charakteriui. Jis pats tuo metu nenaudojo narkotikų ir jam grasinti žmogui dėl kelių litų būtų nesuvokiamas dalykas. Nuteistojo nuomone, visas tyrimas buvo sukoncentruotas tik į jį. K. P. prašymu, nukentėjusiajam buvo pateikta tarp kitų ir jo brolio R. P. nuotrauka ir jis nurodė, kad ten jo užpuoliko nėra. Tačiau pateikta K. P. brolio nuotrauka buvo sena, nes jis paskutiniu metu visai kitaip atrodė, todėl nuteistasis mano, kad, atliekant šį veiksmą, jo versija taip ir nebuvo paneigta. K. P. nuomone, atliktuose fotonuotraukų aprašymuose nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai labai abstraktūs ir trafaretiniai, todėl, juos paviršutiniškai apklausus, neužfiksuota kaip užpuolikai atrodė.

Apeliantas teigia, kad prokuroras, 2007-02-05 nutarimu atmesdamas apelianto prašymą parodyti nukentėjusiajam M. G. atpažinti L. B., su kuriuo, K. P. nuomone, jo brolis galėjo padaryti šį nusikaltimą, parodo savo subjektyvumą, šališkumą ir grubiai prasilenkė su tiesa, nurodydamas, kad niekas iš mačiusiųjų jo nepažintų, nors 2005-11-19 apklausoje nukentėjęs M. G. nurodė, kad atpažinti galėtų abu jį užpuolusius asmenis.

K. P. nuomone, liudytojų ir nukentėjusiųjų kategoriškas teigimas, kad jie atpažino nuteistąjį, prasilenkia su elementariausia logika. Jie neįsidėmėjo ir painiojosi dėl tokių aplinkybių kaip apelianto apsirengimas, kokie buvo jo rūbai šviesūs ar tamsūs, buvo su kepure ar be jos, stovėjo automobilio kairėje ar dešinėje, nors buvo apklausti tą pačią dieną ir visi įspūdžiai dar buvo švieži, nepasimiršę. Tačiau teismo nuosprendyje tai įvardinta kaip „tam tikri netikslumai“.

Apeliantas klausia, kaip paaiškinti, kad nebuvo patikrintos visos jo nurodytos versijos, kad atmesti kai kurie jo prašymai, kurie galėjo, jo nuomone, turėti esminės reikšmės bylos eigai? K. P. teigia, kad tai šališkumas, subjektyvumas, išankstinis nusistatymas, nenoras dirbti. Tuo pačiu nepagrįstai priteistas jam nukentėjusiojo naudai civilinis ieškinys.

K. P. prie šio apeliacinio skundo pridėjo papildomą 2007-05-30 skundą-prašymą, tačiau, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį skundą, konstatuoja, kad jame apeliantas tik skundžiasi ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, o nenurodo svarių ir pagrįstų apeliacinio skundo motyvų.

Nuteistasis K. P. prašo panaikinti 2007-05-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Prokurorė prašo prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo prokuratūros apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.

Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo K. P. teiginys, kad nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas, galėjo padaryti jo brolis (dabar jau miręs), kad brolio nuotraukos, kurios buvo pateiktos tyrimo metu neturėjo naudos tik todėl, kad buvo senos, o tikrovėje paskutiniu metu R. P. atrodė visai kitaip, paneigtas tvirtais ir nekintančiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais rašytiniais ir daiktiniais įrodymais, iš kurių aišku, kad šią nusikalstamą veiką padarė K. P., o ne jo brolis R. P..

Nukentėjusysis M. G. parodė, kad nuteistojo asmeniškai nepažinojo, jį atpažino po įvykio. 2005-11-19 su žmona bei jos motina atvyko prie Kauno autobusų stoties turgaus. Pats liko sėdėti automobilyje su vaiku, o žmona su uošviene išėjo į turgų. Buvo 18 val., dar buvo šviesu, kai prie jo priėjo du čigonai ir pradėjo siūlyti automagnetolą. Vėliau vienas iš jų sėdo į jo automobilį, prašė pinigų, o kitas stovėjo lauke, prie jo pusės lango. Atsisėdęs šalia pasakė “duok pinigus, tuo ir pasibaigs”. Išsigandęs dėl mašinoje esančios mažametės dukters sveikatos, davė berods 27 litus. Kai vienas išlipo, kitas, kuris stovėjo prie durelių, pradėjo grasinti švirkštu, reikalavo pinigų, o išlipusysis iš mašinos pasakė jam, kad “geriau duok, nes jis nesveikas, gali padaryti bet ką“. Jis išsigando ir atidavė likusius 50 litų, tada jie nubėgo, o po kelių minučių atėjo žmona su uošviene. Jis pasakė kas atsitiko ir jos pamatė nubėgančius čigonus. Tada iškvietė policiją. Kaltinamąjį atpažino, tai tas, kuris stovėjo prie durelių iš vairuotojo pusės. Žmona pažinojo kaltinamąjį, žinojo jo vardą, pavardę ir pravardę. Policijoje rodė ir kaltinamojo brolio nuotraukas, bet jo neatpažino, o kaltinamąjį atpažino.

Liudytoja E. G. parodė, kad su nuteistuoju vaikystėje kartu augo. Puikiai žino jį ir jo brolį. Brolis aukštesnis stambesnis, ilgesniais plaukais. Nuteistojo tikrojo vardo nežino, bet visada jį vadino (duomenys neskelbiami), jis buvo simpatiškiausias iš visų čigoniukų. 2005m. lapkričio mėn., dienos tikslai neprisimena, atvyko kartu su vyru į autobusų stoties turgų apsipirkti. Su mama išėjo į turgų, o vyras su dukra liko. Grįžtant iš turgaus, pamatė du žmones atsitraukinėjant nuo jų mašinos, vienas iš jų atsisuko ir ji iš karto atpažino kaltinamąjį, dar norėjo vytis. Vyras visas išbalęs jai nupasakojo kas atsitiko, kad jam du čigonai siūlė pirkti magnetolą. Vyras nesutiko pirkti, pasakė, kad neturi pinigų, tuomet jie pasakė, kad atims telefoną, kad automagnetolą išlups, liepė pačiam atiduoti pinigus, grasino peiliu, švirkštu. Liudytoja prisimena kaip vyras sakė, kad vienas iš tų sakė jam, kad tu “geriau atiduok, nes jis durnas, gali padaryti bet ką.”

Liudytoja R. G. parodė, jog grįžtant joms iš turgaus, prie savo automobilio pamatė du nepažįstamus vyriškius, vaikinai pradėjo bėgti. Vienas iš jų atsisuko ir ji atpažinusi kaltinamąjį, kuris stovėjo iš mašinos vairuotojo pusės. Kaltinamąjį atpažįsta kaip buvusį jų kaimyną. Brolį jo taip pat pažinojo. Seniai jį matė, bet sumaišyti jų negalėjo. Nuo mažens pažįsta kaltinamąjį. Iš karto abi su dukra atpažino kaltinamąjį, kurio pravardė (duomenys neskelbiami).

Liudytojas A. G. parodė, jog jis dirba kriminalinėje policijoje. K. P. pažįsta kaip teisės pažeidėją. Tokie asmenys fotografuojami ir įdedami į albumus. Žino ir kaltinamąjį, ir jo brolį. Prisimena, kaip nukentėjusysis pranešė apie plėšimą, liudytojos nurodė, jog anksčiau su kaltinamuoju kartu gyveno kaimynystėje, nurodė kaltinamojo pravardę (duomenys neskelbiami). Pats sprendžia, jog kaltinamasis panašus su broliu. Rodė nukentėjusiajam bei liudytojoms nuteistojo brolio nuotrauką, bet jos atpažino kaltinamąjį.

Liudytoja A. J. parodė, jog kaltinamasis buvo jos įtariamasis, t.y. ji vedė jo bylą. Kiek prisimena, tai nukentėjusysis bei liudytojos atpažino nuteistąjį. Lyg buvo rodytos ir nuotraukos kitų čigonų, bet jos atpažino gyvai. Liudytojos nurodė, jog kažkada su nuteistuoju kartu augo viename kieme. Pažinojo ir jį, ir brolį. Jos neabejoja, kad nusikaltimą padarė kaltinamasis.

Liudytojas G. R. parodė, jog dirba Žaliakalnio PK tyrėju. Tyrė K. P. plėšimo bylą. Kiek prisimena, tai nukentėjusysis bei liudytojos tvirtai laikėsi savo parodymų, kad nusikaltimą padarė kaltinamasis.

Visi šie nuoseklūs ir kryptingi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai aiškiai įrodo K. P., o ne jo brolio R. P., kaltę.

Tai, kad K. P. paskutiniu metu nevartojo narkotikų ir šis nusikaltimas jam atrodo nesuvokiamas dalykas, neįrodo ir nepaneigia fakto, kad šį nusikaltimą padarė ne jis. Apelianto nuomonė tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nukreiptas prieš jį, yra tik jo asmeninė ir nepagrįstai susiformavusi nuomonė, kadangi teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė jokių procesinių pažeidimų, kurių padarymas galėto nepakankamai atskleisti ir įrodyti K. P. dalyvavimą nusikaltime ir jo kaltę.

Nuteistojo teiginys, kad liudytojų parodymai prasilenkia su logika, nes jie painiojasi dėl tokių įvykio aplinkybių, kaip K. P. apranga, kurioje automobilio pusėje jis stovėjo nusikaltimo padarymo metu, yra nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas nurodė tai, kaip „tam tikrus netikslumus“, nes tai yra papildomi- fakultatyviniai nusikaltimo sudėties-subjekto požymiai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir nekito viso ikiteisminio tyrimo metu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus aukščiau išdėstytus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus bei kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, konstatuoja, kad K. P. yra kaltas šio nusikaltimo padarymu. Nėra pagrindo manyti, kad ikiteisminio tyrimo organai ir pareigūnai neatliko visų reikiamų procesinių veiksmų nusikaltimui ištirti ir identifikuoti asmenį, kaltą nusikaltimo padarymu. K. P. teiginiai, kad bylos tyrimas buvo šališkas ir subjektyvus, rodo tik jo nusistatymą prieš ikiteisminio tyrimo organus ir jį atlikusius pareigūnus, kas, beje, sudaro ir jo papildomo (pridėto) skundo turinį. Kadangi K. P. ir jo bendrininkas, reikalaudamas pinigų, nukentėjusiajam grasino peiliu ir švirkštu, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180str.2d. Civilinis ieškinys priteistas pagrįstai.

Teisėjų kolegija teigia, kad pirmos instancijos teismas, paskirdamas mažesnę bausmę nei LR BK 180str. 2d. sankcijos vidurkis, atsižvelgė į nuteistojo šeimyninę padėtį (išlaiko mažametę dukrą), jo pačio sveikatos būklę ir į tai, kad K. P. padaryta nusikalstama veika nėra priskirtina prie sunkių nusikaltimų. Toks teismo teiginys yra klaidingas, nes pagal LR BK 11str. 5d. nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, priskirtas sunkiems nusikaltimams, o LR BK 180str. 2d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, be to, nuteistasis šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, anksčiau ne kartą teistas, teistumai neišnykę, neprisipažino padaręs nusikaltimą, žalos nukentėjusiajam neatlygino, nepadėjo ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams operatyviau ištirti šį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o tai rodo, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam K. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ryškiai per švelni.

Taip pat akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2005-06-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pritaikė netinkamą įstatymą. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl pirmos instancijos teismas turėjo vadovautis ne LR BK 63str. 9d., o LR BK 64str. 1d.

Tokiu būdu 2007-05-03 Kauno miesto apylinkė teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326str.1d.1p., 326str.2d. 2p. ir 328str. 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.

2007m.gegužės 03d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: K. P., pripažintą kaltu pagal LR BK 180str. 2d., nuteisti laisvės atėmimu trejiems (3) metams šešiems (6) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64str. 1, 3d. šią bausmę subendrinti su 2005-06-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 vienerių metų laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą ketveriems (4) metams dviems (2) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.