- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 1-184-311/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00043-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- J. Š.
- Advokatai
- Tomas Liutauras Petkauskas, Angelė Fominienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J.Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Trakuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, bedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krautuvo vairuotoju, administracine tvarka nebaustas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis J. Š. 2011-01-19 apie 13.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau tris kartus su basliu sudavė nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį, taip padarydamas odos nubrozdinimą dešiniajame žande, muštinę žaizdą dešinio smilkinkaulio speninėje srityje, dešinėje ausyje, trauminės kilmės dešinio klausos nervo uždegimą, galvos smegenų sukrėtimą. Dėl šių savo veiksmų padarė nukentėjusiajam A. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Kaltinamasis J. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje krautuvo vairuotoju.
20121-01-19 jis dirbo sandėlyje, tvarkė rites, dėliojo pagalius, kad jos nenusiridentų. Su krautuvu atvažiavo A. K., be jokio leidimo pasiėmė rites ir pradėjo jas vežti. Tai pamatęs, J. Š. jį sustabdė. Sandėlininkė taip pat jam liepė padėti rites į vietą. A. K. pasakė, kad ką jis nori, tą jis daro ir kad jam niekas nenurodinės. Tarp jo ir A. K. kilo ginčas. A. K. nušoko nuo krautuvo ir puolė prie jo, liepė neaiškinti. Kadangi J. Š. išsigando agresyvių nukentėjusiojo veiksmų ir tuo metu rankose laikė pagalį, tai su tuo pagaliu A. K. nustūmė nuo savęs. Stūmė pagaliu, įremdamas į A. K. krūtinę. Krisdamas A. K. paslydo ant slidaus grindinio ir nukrito kažkur tarp ričių. Tuo metu už kokių 20 m. sandėlyje buvo sandėlininkė. Ar ji matė tą konfliktą, nežino. Ritės yra didelės, geležinės, apie metrą ilgio, aštrios, su kilpomis. Jos buvo sudėtos mašinoms pakrauti. Nukritęs A. K. atsistojo pats, sėdo į savo krautuvą ir pasiėmęs tris rites, kurias jam parodė sandėlininkė, išvažiavo. Ant jo veido jokių sužalojimų nematė. A. K. turėjo gauti savo sandėlio meistro leidimą ir atvažiavęs į sandėlį, to sandėlio sandėlininkės leidimu paimti rites. Jie kaip darbuotojai buvo lygūs. Pats J. Š. buvo atsakingas už sandėlyje esančias rites, nes jis ten dirba. Jei A. K. būtų išvežęs rites, jį įmonės vadovų būtų nubaudęs. Ankščiau jis nukentėjusiojo nepažinojo, tik žinojo, kad jis yra įmonės darbuotojas, jokių konfliktų tarp jų nėra buvę. Tikslo sužaloti nukentėjusįjį nebuvo. Jis siekė tik apsaugoti save nuo agresyvaus nukentėjusiojo. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Gailisi dėl to, kas įvyko.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos, ekspertų parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad jam prieš darbo pabaigą vyr. meistras liepė nuvažiuoti atvežti rites, kad kiti darbininkai turėtų darbo. Jis paklausė, ar viskas suderinta, pastarasis atsakė, kad taip. Jis nuvažiavo į sandėlį paimti ričių. Ten buvo kaltinamasis J. Š., kuris pradėjo rėkauti, ko jam čia reikia. A. K. jam atsakė, kad atvažiavo vielos. Kaltinamasis tada dar labiau pradėjo keiktis rusiškais keiksmažodžiais. Jis nekreipė dėmesio į keiksmus ir toliau ieškojo reikiamų ričių. Tuo metu prie jo priėjo sandėlininkė, kuriai A. K. viską paaiškino. J. Š. ir toliau ant jo koliojosi. Sandėlininkė liepė imti rites iš kairės pusės, o kaltinamasis ir toliau stovėdamas keikėsi, bumbėjo, po to pasilenkė, pasiėmė baslį ir su tuo basliu jam užsimojo ir kirto per galvą. Baslys buvo kvadratinės formos. A. K. prarado sąmonę. Atsipeikėjęs pamatė, kad J. Š. lekia su krautuvu. Sandėlininkė išsigandusi liepė imti jam tą ritę ir važiuoti iš ten. Tada A. K. atsikėlė ir parvežė tas rites į sandėlį. A. K. teigimu, praėjimas buvo, ant praėjimo ričių nebuvo. Jis policijai rodė, kur buvo nukritęs. A. K. jį vijo iš sandėlio, tačiau, kadangi jis ramaus būdo, paprasčiausiai nekreipė dėmesio į A. K.. Kai jis A. K. pasakė, kad yra sandėlininkė, kuri parodys, kur ritės, A. K. pasiėmė baslį, priėjo arčiau ir kirto jam dviem rankom. Tuo metu jis kalbėjo su sandėlininke. Kiek buvo suduota smūgių, jis nežino, nes buvo praradęs sąmonę. Važiuojant per kiemą iš to sandėlio, jam bendradarbiai pasakė, kad jis kraujuoja. Tada jis pamatė, kad jam prakirsta ausis. Buvo iškviesta greitoji. Jam liepė rašyti paaiškinimą. Prieš tai jokių negalavimų, susijusių su ausimi, niekada neturėjo. Dabar ta ausimi girdi blogiau. Palaiko savo civilinį ieškinį. Prašo priteisti ir turtinę, ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro išlaidos važinėjant visuomeniniu transportu pas gydytojus, vaistai. Neturtinę žalą sudaro tai, kad kaltinamasis sugadino ausies estetinę išvaizdą, sugadino klausą, prastai pradėjo girdėti, miegoti, dabar nuolat skauda stuburą. Po įvykio nuolat vartoja raminančius vaistus, sutriko miegas, nervinė sistema, kartais svaigsta galva. Be to, tarp atlyginimo ir nedarbingumo pašalpos susidarė skirtumas.
Liudytoja A. P. parodė, kad ji dirba kartu su J. Š.. Tą dieną atvažiavo į sandėlį A. K.. Ji tuo metu buvo sandėlio kabinete ir pamatė, kad jis ima ne tą vielą. Išėjusi iš kabineto girdėjo kažkokius garsus, tačiau gerai nesigirdėjo, nes buvo įjungtas krautuvas. Ji priėjo prie A. K., kuris jai paaiškino, kad jam buvo liepta atvežti tam tikros vielos. Ji liepė jam palaukti, o pati pradėjo ieškoti reikiamos vielos. O kaltinamasis su nukentėjusiuoju tuo tarpu ginčijosi. Suradusi reikiamos vielos, ji atėjo prie A. K.. Šis sėdėjo ant krautuvo ir buvo susiėmęs už galvos. Kaip buvo suduotas smūgis, ji nežino. Sandėlyje buvo tvarka, todėl atvažiuoti ir paimti bet kurios vielos nebuvo galima, t.y. atvažiavus reikia nueiti pas sandėlininką ir pasakyti, ko reikia. Dėl to ir įvyko tas ginčas. Kiek A. P. žino, čia buvo vadovo pavedimas. Jos prieš tai niekas nebuvo įspėjęs. Nukentėjusysis A. K. atvažiavo su krautuvu. Jis stovėjo viduryje sandėlio. Ten pravažiavimas yra gana platus. Vielos ritės guli šonuose, tačiau ji nežino, koks atstumas buvo nuo jų iki ričių. Be jos yra ir daugiau sandėlininkų. Sandėlyje vaizdo kamerų nėra. Tiksliai pasakyti, ar viela buvo ant krautuvo, negali. Su A. K. ankščiau nebuvo susidūrusi, bet jai sakė, kad jis savotiško charakterio žmogus. Paties smūgio nematė. Kai ji grįžo, nukentėjusysis A. K. buvo jau ant krautuvo, jo viena ausis buvo kruvina, jis valėsi kraują.
Ekspertė L. K. patvirtino 2011-01-21 specialisto išvadoje išdėstytus argumentus ir išvadas. Papildomai parodė, kad buvo užfiksuotas ūmus trauminis klausos uždegimas, kuris laikui bėgant turėjo praeiti. Jos pateiktos išvados padarytos nenaudojant klausos decibelų. Kadangi A. K. teigia, kad jis negirdo viena ausimi, todėl reiktų padaryti papildomą ekspertizę pagal audiogramą. Ji medicininį tyrimą atliko jį apžiūrėjus ir vadovaudamasi medicininiais dokumentais. Patvirtino, kad nukentėjusiajam buvo sužalota dešinė pusė. Buvo du smūgiai, ne vienas. Tokie sužalojimai kritimui nebūdingi, jie atsiradę ne vieno smūgio pasėkoje.
Ekspertė J. G. – D. parodė, kad ekspertizės akto trečioje išvadoje yra kalbama apie nukentėjusiojo atsitrenkimą ne į lygų paviršių. Šiuo atveju veikė bukas, briauną turintis paviršius. Ausis yra žemiau momeninės galvos dalies, tai žmogus krisdamas iš pradžių atsitrenkia momenine sritimi. Mažai tikėtina, kad žmogus atsitrenktų ausimi. Pirmiausiai kontaktuoja daugiausiai išgaubta galvos dalis. Pagal pateiktus medicininius duomenis A. K. turėjo klausos problemų iki įvykio, tačiau tie pakitimai buvo susiję su jo amžiumi. Iš ekspertizės akto 6 lapo matyti, kad A. K. buvo kreipęsis dėl ausų skausmo į medikus, tačiau tada jam buvo nustatytas gerklės uždegimas. Audiogramos duomenys buvo normos ribose. Jis buvo konsultuotas Kauno klinikose. Jie audiogramos neatlieka, tačiau atliekant ekspertizę rėmėsi audiogramos duomenimis. Sunkus sveikatos sutrikdymas buvo perkvalifikuotas dėl traumos pasekmių, t.y. dėl abiejų ausų susilpnėjimo jis prarado 40 proc. darbingumo.
Iš 2011-01-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta adresu R. Kalantos g. 83, Kaune, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio patalpose (1 t., b.l. 7-11).
Iš 2011-01-21 specialisto išvados Nr. G 289/11 (02) matyti, kad A. K. konstatuota odos nubrozdinimai dešiniajame žande, muštinės žaizdos dešinio smilkinkaulio speninėje srityje, dešinėje ausyje, trauminės kilmės dešinio klausos nervo uždegimas, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo gautis trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011-01-19 ir prie nurodomų aplinkybių, suduodant tiesioginius smūgius. (1 t., b.l. 22-23)
Iš 2012-05-07 ekspertizės akto Nr. EKG 5(91/236)/13 (01) matyti, kad A. K. nustatytas ūmus dešinės ausies klausos nervo uždegimas yra susijęs su klausos pablogėjimu dešinėje ausyje. Dėl dešinės ausies klausos susilpnėjimo jis prarado 25 proc. bendro darbingumo, o dėl klausos susilpnėjimo abiem ausimis – 40 proc. bendro darbingumo, kas atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymą. A. K. nustatyti odos nubrozdinimai veido dešinėje pusėje (apatinio žandikaulio dešinės pusės srityje) galėjo atsirasti griūnant bei apatinio žandikaulio dešine puse atsitrenkiant į metalo vielos rites, tačiau mažai tikėtina atsitrenkiant dešinės ausies kaušelio sritimi, nes trenkiantis galvos dešine puse pirmiausia kontaktuoja galvos labiau išgaubtoji dalis, t.y. dešinės pusės smilkininė – momeninė sritis, kuri apsaugo nuo ausies kaušelio traumavimo. Neįtikėtina, kad A. K. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti griūnant bei dešine veido puse atsitrenkiant į įvykio vietos metu užfiksuotose foto nuotraukose metalo rites. Iki įvykio A. K. klausa atitiko amžiaus normos ribas ir jo darbas autokrautuvo vairuotoju vinių ceche įtakos klausos sutrikimui neturėjo (2 t., b.l. 62-76).
LR BK 135 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamojo J. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d., nes kaltinamasis ne mažiau tris kartus su basliu sudavė nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį, taip padarydamas odos nubrozdinimą dešiniajame žande, muštinę žaizdą dešinio smilkinkaulio speninėje srityje, dešinėje ausyje, trauminės kilmės dešinio klausos nervo uždegimą, galvos smegenų sukrėtimą. Dėl šių savo veiksmų padarė nukentėjusiajam A. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo J. Š. parodymus, kad jis nesudavė nukentėjusiajam A. K., o jį tik pastūmė gindamasis, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs kaltinamojo J. Š. parodymus dėl įvykio aplinkybių visų įrodymų viseto kontekste. Dėl tarp kaltinamojo J. Š. ir nukentėjusiojo A. K. įvykusio žodinio konflikto, kuris pasireiškė aštriais žodžiais, šis konfliktas peraugo į smurto panaudojimą iš asmeninių paskatų.
Specialisto išvadoje nurodyta ir ekspertizės aktu patvirtinta, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti kietu buku daiktu suduodant tiesioginius smūgius. Nukentėjusiajam nustatyta dešinės ausies trauma, pasireiškusi muštine kiaurine žaizda dešinės ausies kaušelyje, muštine žaizda dešinio užausio srityje, trauminiu abipusiu klausos nervo uždegimu nėra būdinga griuvimui. Smūgis basliu į dešinės ausies kaušelio sritį galėjo sukelti dešinės ausies traumą ir tuo pačiu traumuoti dešinį žandą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. Š. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam A. K. padarytu sužalojimu.
Be to, kaip matyti iš liudytojos A. P. parodymų, nors ji buvo nusisukusi nuo J. Š. ir A. K., girdėjo tik jų ginčą, tačiau suradusi reikiamos vielos, ji atėjo prie A. K. ir pamatė jį, sėdintį ant krautuvo ir susiėmusį už galvos.
Pagal LR BK 135 str. atsako tas, kas padarė sunkų sveikatos sutrikdymą tyčia. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir pan. LR BK 135 str. nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitą žmogų sunkiai sužaloti, ir, nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus sunkiam sveikatos sutrikdymui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į krūtinę, galvą ar kitas gyvybiškai svarbias kūno vietas daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis J. Š. veikė netiesiogine tyčia.
Kaltinamasis J. Š. yra kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.
Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d., 15 str.), į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 52), nėra registruotas UAB „Garliavos šeimos klinika“ psichiatro kabineto įskaitoje (1 t., b.l. 54), dirbantis (1 t., b.l. 55), neteistas (1 t., b.l. 57), administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b.l. 56).
Teismas, skirdamas bausmę J. Š., atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, todėl jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, visiškai atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalą, tačiau nukentėjusiajam žalos neatlygino, jo neatsiprašė, taip pat į kaltės formą – kaltinamasis veiką įvykdė netiesiogine tyčia dėl tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju, į nukentėjusiojo poziciją dėl bausmės, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: raudonos spalvos skysčio pavyzdys, paimtas nuo cecho grindų ant vatos tampono ir supakuotas į baltos spalvos voką, saugomą Kauno apsk. VPK Kauno m. Panemunės PK (1 t., b.l. 8) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (1 t., b.l. 49, 50) (LR BPK 307 str. 1 d. 6 p.).
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Byloje nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1139,54 Lt turtinės ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 94-95). Kaltinamasis su pareikštu ieškiniu nesutiko.
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad neturtinę žalą sudaro jo patirtas fizinis skausmas. Jam buvo prakirsta dešinė akis, kurią teko siūti, dėl ko teko kentėti operacijos skausmus. Be to, skaudėjo sumuštą galvą, teko vartoti nuskausminamuosius vaistus. Dėl galvos sumušimo išsivystė ūmus trauminės kilmės klausos nervo uždegimas. Po sumušimo apie 2 mėn. negalėjo gulėti lovoje ant dešinio šono dėl susiūtos ausies skausmo. Apie pusantro mėnesio negalėjo plauti galvos ir šlapinti vandeniu ausies, nes buvo sutvarstyta galva. Visą laiką jautė didelius nepatogumus Be to, dėl klausos nervo uždegimo jis visai blogai girdėjo dešine ausimi, po galvos sumušimo pasidarė didelis kraujo spaudimas, kurio ankščiau neturėjo. Turi ištisai vartoti vaistus, matuotis kraujospūdį. Be to, patyrė emocinę depresiją, nes buvo sužalotas bendradarbio be jokio reikalo, netikėtai, savo jokiais veiksmais neįtakojo kaltinamojo veiksmų. Atsirado nerimo jausmas, dėl ko gėrė gydytojų paskirtus raminančius vaistus. Dėl patirto streso ir atsiradusios baimės išėjo iš darbo. Jo šeima taip pat patyrė didelį stresą, nes tokių dalykų jų šeimoje nėra buvę, jaučiasi dvasiškai sukrėstas ir pažemintas. Be to, kaltinamasis jo neatsiprašė, meluoja apie sužeidimą.
Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą laiko, kad dominuojantis kriterijus yra nukentėjusiojo sveikatos būklė, t.y. patirtas fizinis skausmas ir stresas. Šiuo atveju nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį vertinamas ne vien įvykęs faktas, bet ir ateities požiūriu. Kaip matyti iš bylos medžiagos nusikaltimo pasekmės yra susijusios su dideliais sveikatos pakenkimais, rimtu sužalojimu, 40 proc. darbingumo netekimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje. Dėl nusikalstamos veikos kilę sunkūs padariniai išliks visam nukentėjusiojo gyvenimui. Sužalojimai iš esmės sukėlė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą, ilgalaikį gydymosi procesą ir tai turės įtakos nukentėjusiojo tolesniam gyvenimui. Sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė jo bendradarbis, sužalojimo būdas pasižymi agresyvumu. Šios aplinkybės parodo, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat ir galiojančia teismine praktika, iš kaltinamojo priteistina 15 000 Lt neturtinės žalos atlygimas nukentėjusiojo naudai.
Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos medikamentams ir medicininėms priemonėms, susidarė pinigų skirtumas pagal nedarbingumo pažymėjimą ir atlyginimą, įvykio metu susitepė ir tapo netinkami naudoti jo marškiniai, be to, per ikiteisminio tyrimo laiką susidarė kelionės išlaidos: nuolat turėjo važinėti į policiją, pas teismo medicinos specialistus, tris mėnesius nuolat lankytis pas gydytojus. Teismas mano, kad nukentėjusysis A. K. kaltinamojo nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Nagrinėjamoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis aiškiai išdėstė, išskirstė pinigų sumas, argumentavo, kodėl būtent tokios sumos yra nurodomos, kiek galėjo, pateikė turimus kvitus, patvirtinančius nurodomas išlaidas. Esant išdėstytoms aplinkybėms iš kaltinamojo J. Š. priteistina 1139,54 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,
nusprendžia:
J.Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. parinktą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo, t.y. nuo jo sulaikymo dienos.
Daiktinius įrodymus - raudonos spalvos skysčio pavyzdį, paimtą nuo cecho grindų ant vatos tampono ir supakuotą į baltos spalvos voką, saugomą Kauno apsk. VPK Kauno m. Panemunės PK - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš J. Š. 1139,54 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt devynis litus ir 54 cnt) turtinės žalos ir 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioj A. K. naudai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.