- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- I-83-279/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00407-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Molėtų rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- B. A.H., Vilniaus teritorijų planavimo
- Advokatai
- Vytautas Kalmatavičius, Arūnas Abraitis
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (pirmininkė ir pranešėja ), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei L. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. skundą atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. A.H., Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, Asvejos regioninio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
pareiškėja G. B. teismo posėdyje nedalyvauja, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėja G. B. skundu kreipėsi į teismą, prašė panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2016m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja skunde (b.l. 2-5) nurodė, kad ji 2016 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administraciją (toliau- ir Administracija ) su prašymu perregistruoti jos, kaip turto paveldėtojos, vardu 2010 m. spalio 15 d. jos tėvui J. P., mirusiam (duomenys neskelbtini), išduotą Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos leidimu, galiojančiu iki 2020-10-05, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Labotiškiuose, Dubingių sen., Molėtų r., buvo leista statyti naujus statinius – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. J. P. su vaikaičiu M. B. ūkio būdu pradėjo statybos darbus (kai kuriuos žemės darbus). 2012 m. spalio 24 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį J.P. dukterys G.B. ir B. A.H. paveldėjo po ½ dalį mirusio asmens turto. Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu nustatė 8,8855 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 24 d. parengtą planą, t. y. nustatė, kad ½ dalimi sklypo „B“ naudosis pareiškėja G.B., ½ dalimi sklypo „ A“ naudosis B. A.H. Pagal Statybos leidimą, žemės sklypo dalyje „B“ yra suprojektuoti pastatai. Administracija 2016m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti jos prašymą, nurodė, jog teisės aktai, reglamentuojantys statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, nenumato statybos leidimo perregistravimo procedūros. Be to nurodė, kad pareiškėja privalo pateikti žemės sklypo bendraturčio sutikimą arba žemės sklypo bendraturčių sudarytą jungtinės veiklos sutartį, kurioje būtų nustatyta, kas iš bendraturčių bus statytojas, kitos sąlygos. Pareiškėja mano, kad šis Administracijos sprendimas (toliau- ir Sprendimas) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.D1-826 „ Dėl Statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „ Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo (toliau- ir STR, Reglamentas) reglamentuoja tvarką, kada galima perregistruoti statybą leidžiančius dokumentus. Reglamento 37 str. numato, kad pagal asmens, įsigijusio nuosavybės teise nebaigtą statyti naują ypatingą ar neypatingą statinį ar nebaigtą rekonstruoti ypatingą ar neypatingą statinį, norinčio tęsti šio statinio statybą ar rekonstravim, prašymą, gali būti šio asmens vardu perregistruojamas leidimas statyti naują ar leidimas rekonstruoti statinį. Pareiškėja atitinka Statybos įstatymo statytojui keliamus reikalavimus: yra LR pilietė, žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise, mirusiajam asmeniui yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas-Statybos leidimas. Mano, kad nėra pažeidžiamos bendraturtės B. A.H. teisės į nuosavybę, suprojektuoti statiniai nepažeidžia teisės aktų reglamentuojamų atstumų nuo bendraturtės naudojamo žemės sklypo, bendraturtės naudojamas žemės sklypas nėra užstatytas statiniais.
Pareiškėjos atstovas advokatas Arūnas Abraitis, prašė tenkinti skundą iš esmės analogiškais motyvais, papildomai nurodė, kad J. P. pagal išduotą Statybos leidimą pradėjo statybos darbus – suvežė akmenis, nuskuto žolę. Šiuo metu gyvenamasis namas pareiškėjos naudojamoje žemės sklypo dalyje yra pastatytas. Nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nebereikia perregistruoti Statybos leidimo, išduoto J. P. 2010 m. spalio 15 d., pareiškėjos vardu. Šio Statybos leidimo pagrindu pareiškėja turi teisę naudojamame žemės sklype toliau tęsti statybos darbus.
Atsiliepimas
Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė skunde nurodė, o jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos prašymo padavimo metu Statybos techninio reglamento 37 p. aktuali redakcija numatė supaprastintą naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, o ne esamo statybą leidžiančio dokumento perrašymo procedūrą. Pareiškėja, teikdama prašymą, nepateikė dokumentų, įrodančių jos, kaip statytojos, teises, kad būtų galima išduoti pareiškėjos vardu Statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėja bei trečiasis suinteresuotas asmuo B. A.H. yra žemės sklypo , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),esančiame Labotiškiuose, Dubingių sen., Molėtų r., bendrasavininkės. Žemės sklypas nėra padalintas. Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu nustatė tiktai 8,8855 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką, kad ½ dalimi sklypo „B“ naudosis pareiškėja G.B., ½ dalimi sklypo „ A“ naudosis B. A.H., tačiau šiuo sprendimu nėra nustatyta, kas iš bendrasavininkų įgyvendins statytojo teises šiame žemės sklype. Todėl pareiškėja, vadovaudamasi Statybos techninio reglamento 33.1 punkto reikalavimais, privalėjo pateikti žemės sklypo bendraturčio- B. A.H. rašytinį sutikimą (susitarimą) dėl statytojo teisių įgyvendinimo. Pareiškėja tokio bendraturčio rašytinio sutikimo (susitarimo) nepateikė. Atsakovas mano, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas jo priėmimo metu galiojančiomis teisės normomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime (b.l. 87-89 ) prašė pareiškėjos G. B. skunde keliamą reikalavimą spęsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė ir jo atstovė L. B. teismo posėdyje paaiškino, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakydama į Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 25 d. elektroniniu paštu gautą paklausimą, nurodė, jog žemės sklypo paveldėtojos, kurios paveldėjo žemės sklypą, kuriam buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, yra žemės sklypo bendrasavininkės. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010‚ „Statybą leidžiantys dokumentai“ X skyriuje numatytas statybą leidžiančių dokumentų išdavimas supaprastinta tvarka. Reglamento 38.2 punkte nustatyta, kad statybą leidžiantį išduodančio subjekto įgaliotas pareigūnas gavęs prašymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos patikrina, ar asmuo, kurio vardu pateiktas prašymas, atitinka statytojui Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 3 punktuose keliamus reikalavimus (išskyrus Reglamento 7 priede nurodytas išimtis). Reglamento 33.1 punkte numatyta, kad rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai privalomi, kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem ( keliems ) bendraturčiams. Inspekcija nurodė, jog minėta konsultacija yra pateikta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje nustatyta statybos valstybinės priežiūros apimtis, Inspekcijai nesuteikta teisė aiškinti teisės aktų nuostatas, todėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 25 d. paklausime pateiktais klausimais, Inspekcija 2016 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė tik savo nuomonę.
Trečiojo suinteresuoto asmens Asvejos regioninio parko direkcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja , apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Asvejos regioninio parko direkcija (toliau- ir Direkcija) atsiliepime (b.l. 85-86) nurodė, kad pareiškėja G. B. ir B. A.H. yra seserys, kurios lygiomis dalimis paveldėjo žemės sklypą, esantį Labotiškių k., Dubingių sen., Molėtų r. Šis žemės sklypas yra Asvejos regioninio parko teritorijoje, Asvejos kraštovaizdžio draustinyje konservacinio prioriteto zonoje. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. nuostatas draustiniuose leidžiama kurti ( atstatyti) buvusias sodybas ( kai yra išlikę buvusių statinių ir ( ar) sodų liekanų arba kai sodybos pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat kai nustatomas juridinis faktas). Šia teise pasinaudojo mirusysis J. P., kuris 2010 m. spalio 15 d. gavo Statybos leidimą kurti sodybą – statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Asvejos regioninio parko direkcijai nėra aktualu kurio bendrasavininko vardu bus vykdomi statybos darbai minėtame žemės sklype. Direkcijai yra svarbu, kad nebūtų pažeisti Asvejos regioninio parko apsaugos reglamento nuostatų 16 p. reikalavimas, jog viename žemės sklype galima formuoti (kurti) vieną sodybą su priklausiniais, nesvarbu, kiek savininkų ar bendraturčių valdo nuosavybės teise žemės sklypą. Pažymėjo, kad tuo atveju, kai žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams, įgyvendinti statytojo teisę yra reikalingi žemės sklypų valdytojų rašytiniai sutikimai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo B. A.H. atsiliepime (b.l. 72-78) ir teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjos G. B. skundu nesutinka, prašė jo netenkinti, mano, kad Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas , jį naikinti nėra jokio pagrindo. Paaiškino, kad pareiškėja G.B. naudojamoje žemės sklypo dalyje pradėjo statybos darbus pagal mirusiam jų tėvui J.P. išduotą statybos leidimą. J.P. gyvam esant, statybos darbai nebuvo pradėti. Pareiškėja statybos darbus pradėjo be jos, kaip bendraturtės, sutikimo, viena ketina įgyvendinti ir pasinaudoti J.P. išduoto statybos leidimo suteiktomis teisėmis. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. A.H. siūlė pareiškėjai sudaryti susitarimą, kuriame būtų numatyta žemės sklypo užstatymo tvarka, projektuojant statinius abiem bendraturtėms priklausančio žemės sklypo dalyse bei suteikiant atitinkamus sutikimus viena kitai dėl statybos darbų tose žemės sklypo dalyse. Tik esant bendraturčių susitarimui, galimas statybą žemės sklype leidžiančio dokumento išdavimas.
Trečiojo suinteresuoto asmens B. A.H. atstovas advokatas Vytautas Kalmatavičius prašė skundą atmesti. Nurodė, kad J. P. buvo išduotas Statybos leidimas atstatyti sodybą žemės sklype, esančiame Labotiškių k., Dubingių sen., Molėtų r., ir patenkančiame į Asvejos regioninio parko teritoriją. Mirus J.P. , jo dukros G.B. ir B. A. H., paveldėjusios po ½ dalį mirusio asmens turto, turėjo vienodas teises į 2010 m. spalio 15 d. išduoto Statybos leidimo įgyvendinimą. Perrašyti statybos leidimą buvo galima statytojo vardu, esant bendraturčio sutikimui. Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas yra statomi žemės sklypo dalyje „B“, kuria naudojasi pareiškėja G.B. Nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisniam reglamentavimui, J.P. 2010 m. spalio 15 d. išduotas statybos leidimas yra galiojantis, jo pagrindu pareiškėja turi teisę statyti pastatus ant jos naudojamos žemės sklypo dalies, be B. A.H. sutikimo, tuo pažeidžiamos trečiojo suinteresuoto asmens teisės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos G. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens B. A.H. tėvui J. P., mirusiam (duomenys neskelbtini), Molėtų rajono savivaldybės administracija 2010 m. spalio 15 d. išdavė Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos leidimu, galiojančiu iki 2020-10-05, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),esančiame Labotiškių k., Dubingių sen., Molėtų r., buvo leista atstatyti sodybą – statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą (b.l. 10-12 ). G.B. ir B. A.H. po tėvo J.P. mirties paveldėjo lygiomis dalimis po ½ dalį mirusiojo turtą, tame tarpe žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Labotiškiuose, Dubingių sen. Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu nustatė 8,8855 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 24 d. parengtą planą, t. y. nustatė, kad ½ dalimi sklypo „B“ naudosis pareiškėja G.B., ½ dalimi sklypo „ A“ naudosis B. A.H. (b.l. 27, 55-60 ). Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje „B“, yra suprojektuoti pastatai pagal Administracijos 2010 m. spalio 15 d. išduotą Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja G.B. 2016 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybę su prašymu perregistruoti jos, kaip turto paveldėtojos, vardu 2010 m. spalio 15 d. jos tėvui J. P., mirusiam (duomenys neskelbtini), išduotą Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 39-41). Molėtų rajono savivaldybės administracija 2016m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti pareiškėjos G. B. prašymą, nurodė, jog teisės aktai, reglamentuojantys statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, nenumato statybos leidimo perregistravimo procedūros, o numato supaprastintą naujo statybą leidžiančio dokumento statytojo vardu išdavimo procedūrą. Be to pareiškėja kartu su prašymu privalėjo pateikti žemės sklypo bendraturčio sutikimą arba žemės sklypo bendraturčių sudarytą jungtinės veiklos sutartį, kurioje būtų nustatyta kas iš bendraturčių įgyvendins statytojo teises ( b.l. 8-9).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2016m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčijamo sprendimo priėmimo metu Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo sąlygas ir tvarką reguliavo Statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. D1-826 „ Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010“ Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ ( netekusio galios nuo 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtintos teisės normos.
Pareiškėja G. B. 2016 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybę su prašymu perregistruoti jos, kaip turto paveldėtojos, vardu 2010 m. spalio 15 d. J. P., mirusiam (duomenys neskelbtini), išduotą Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ 37 p. redakcija, kuri numatė statybos leidimo perregistravimo procedūrą, nustojo galioti 2014 m. sausio 1 d. Atsakovas pagrįstai vadovavosi pareiškėjos prašymo padavimo metu- 2016 m. rugpjūčio 5 d. galiojusia minėto Reglamento 37 p. redakcija, kuri numatė, kad „ Asmuo, įsigijęs nuosavybės teise ar patikėjimo teise statinį, kuriame nebuvo užbaigti statybos darbai ir kuriems vykdyti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas , ar įsigijęs nuosavybės teise arba valdydamas ir naudodamas kitais teisės aktų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statyba dar nepradėta , norėdamas tęsti ar pradėti statybą, statybą leidžiantį dokumentą išduodančiam subjektui tiesiogiai ar pasinaudodamas IS“ Infostatyba“ turi pateikti prašymą išduoti jo ( šio asmens) vardu statybą leidžiantį dokumentą. Taigi pareiškėjos pateikto prašymo metu nei minėto Statybos techninio reglamento 37 p., nei kitų teisės aktų nuostatos nenumatė statybą leidžiančio dokumento perrašymo ar perregistravimo procedūros. Pareiškėjos prašymo pateikimo metu galiojanti Statybos reglamento aktuali redakcija numatė supaprastintą naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, tiek norint tęsti pradėtus statybos darbus, tiek ir norint pradėti statybą, nuosavybės teise arba kitais teisės aktų nustatytais pagrindais įsigytame žemės sklype, kuriame pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statyba dar nepradėta.
Reglamento 38.2 punktas numatė, kad statybą leidžiantį dokumentą išduodančio subjekto įgaliotas pareigūnas, gavęs prašymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos patikrinti , ar asmuo, kurio vardu pateiktas prašymas, atitinka statytojui Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 3 punktuose keliamus reikalavimus Išskyrus Reglamento 7 priede nurodytas išimtis).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja G.B. 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymu siekė įgyvendinti teisės aktais nustatytą subjektinę teisę, t.y. gauti statybos leidimą.
Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nurodyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija)statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.
Taigi tam, kad asmeniui, pateikusiam Statybos reglamento 37 p. numatytą prašymą, būtų jo vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, toks asmuo turi turėti žemės sklypo, kuriame norima pradėti statybos darbus, valdymo teisę.
Statybos įstatymo 3 straipsnio 1–2 dalyse įvardytos esminės sąlygos, lemiančios teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje. Tai teisiniai, o kartu ir faktiniai pagrindai, nuo kurių buvimo prasideda statybos procesas. Vienos iš šių aplinkybių nebuvimas arba daugiau nei vienos iš jų nebuvimas eliminuoja teisę būti statytoju ir užkerta kelią statybos procesui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja prašė išduoti statybą leidžiantį dokumentą statyti statinius žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),esančiame Labotiškiuose, Dubingių sen., Molėtų r. Šis žemės sklypas yra Asvejos regioninio parko teritorijoje, Asvejos kraštovaizdžio draustinyje konservacinio prioriteto zonoje. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. nuostatas, draustiniuose leidžiama kurti (atstatyti) buvusias sodybas (kai yra išlikę buvusių statinių ir ( ar) sodų liekanų arba kai sodybos pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat kai nustatomas juridinis faktas). Asvejos regioninio parko apsaugos reglamento nuostatų 16 p. numato, jog viename žemės sklype galima formuoti (kurti) vieną sodybą su priklausiniais , nesvarbu kiek savininkų ar bendraturčių valdo nuosavybės teise žemės sklypą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 29-31 ) minėtas žemės sklypas nuosavybės teise po ½ dalį priklauso pareiškėjai G.B. ir B. A.H.
Reglamento 33.1 punkte numatyta, kad naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus ) žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 str. 1d. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisinis režimas sąlygoja tai, kad bendrosios nuosavybės objektu esančio daikto ( konkrečiu atveju žemės sklypo) savininkai bendraturčiai, vadovaujantis CK 4,75 str. 1 d. jį valdo, juo naudojasi bei disponuoja bendru sutarimu. Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Labotiškiuose, Dubingių sen., Molėtų r. Tarp G.B. ir B. A. H. nėra padalintas. Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu nustatė tiktai 8,8855 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką, kad ½ dalimi sklypo „B“ naudosis pareiškėja G.B., ½ dalimi sklypo „ A“ naudosis B. A.H., tačiau šiuo sprendimu nėra nustatyta kas iš bendrasavininkų įgyvendins statytojo teises šiame žemės sklype pagal išduotą statybos leidimą.
Todėl aiškinant sistemiškai Civilinio kodekso, Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „ Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010“ Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ normas, jų reglamentavimą, su bendrosios dalinės nuosavybės objektu valdymu, naudojimu bei disponavimu, susiję klausimai, kurie nėra aptarti daikto naudojimo tvarkoje , tame tarpe ir bendraturčio teisė statyti statinius jam pagal daikto naudojimo tvarką priskirtoje žemės sklypo dalyje , privalo būti sprendžiami bendru bendraturčiu sutarimu. Todėl pareiškėja , norėdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu ji įgytų teisę statyti statinius jos naudojamoje žemės sklypo dalyje, privalėjo gauti bendraturtės B. A.H. sutikimą. Pareiškėja tokio bendraturtės B. A.H. rašytinio sutikimo ( susitarimo), kurį vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų normomis privalėjo pateikti atsakovui kartu su prašymu, nepateikė. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, Sprendimo priėmimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad Administracijos priimtas Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Nustačius, kad skundžiamas administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagrindo jį naikinti nėra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo B. A. H. prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias grindžia 2016 m. spalio 4 d. Atstovavimo sutartimi, 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra (Serija VK Nr. 2016222), kurioje pateikiami B. A. H. suteiktų teisinių paslaugų, susijusių su atsiliepimo parengimu, aprašymai, konkretūs atitinkamų teisinių paslaugų įkainiai, jų teikimo trukmė (val.), bendra suma; bei sumokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtinančiu dokumentu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis).
Vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, atmetus pareiškėjos G. B. skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo B. A. H. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nagrinėjamai bylai aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija; toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 8 punktas įtvirtina rekomenduojamus priteistinus užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už atsiliepimo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus koeficiento dydis yra 2,5. Teisinių paslaugų suteikimo metu, t. y. pagal PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą informaciją – 2016 m. rugsėjo 26 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. atsiliepimo parengimo metu, apskaičiuojant trečiajam suinteresuotajam asmeniui priteistiną sumą dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taikytinas 2016 m. I ketv. Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 748,0 Eur.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad B. A. H. prašoma priteisti 1210,00 Eur suma už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio.
Nors trečiojo suinteresuotojo asmens prašoma priteisti suma už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2. punkte nustatyto dydžio, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte išvardintus kriterijus, nustatant priteistino darbo užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad trečiojo suinteresuotojo asmens prašoma patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 900 Eur. Tokia suma, teisėjų kolegijos nuomone, yra racionali, protinga ir sąžininga, atitinkanti šalių lygiateisiškumo principą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos G. B. skundą atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. A.H., Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, Asvejos regioninio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti B. A.H. iš G. B.900 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.