Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-27 · Administracinė byla Nr. I-2101-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
I-2101-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00359-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vita Valeckaitė, Jolita Rasiukevičienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos bankui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko
Trečiasis asmuo
AB „duomenys neskelbtini“
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2101-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00359-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.;33.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjui V. S.,atsakovo atstovėms J. S. ir L. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos bankui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „duomenys neskelbtini“ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašo: 1) panaikinti Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. S2019/(21.14-2101)-12-965; 2) panaikinti Lietuvos banko 2019 m. sausio 16 d. raštą Nr. 242-28; 3) įpareigoti atsakovą peržiūrėti pareiškėjo 2018 m. spalio 9 d. ir 2018 m. spalio 25 d. ikiteisminį kreipimąsi pagal įstatymo reikalavimus ir priimti atitinkamą sprendimą; 4) priteisti iš atsakovo padarytą žalą – 100,00 Eur (b. l. 29-33).

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su ikiteisminiu kreipimusi, prašydamas pagal jo kompetenciją įpareigoti (duomenys neskelbtini) uždaryti jo dvi sąskaitas, neveikiančias nuo 1990 metų. Atsakovas nenagrinėjo jo kreipimosi visumos ir 2019-01-16 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame pateisino (duomenys neskelbtini) neveikimą pareiškėjo atžvilgiu. 2019-02-18 atsakovas priėmė skundžiamą neveikimo aktą, kuriuo atsisakė įvykdyti jo teisėtus reikalavimus, bet nurodė apskundimo tvarką. Atsakovas nepaisė fakto, kad su tokiu pačiu prašymu pareiškėjas kreipėsi ir į AB (duomenys neskelbtini), kuris palankiai išsprendė ginčą, t. y. uždarė jo neveikiančią sąskaitą. Skundžiamame sprendime atsakovas visiškai nepaisė šio fakto, niekaip apie jį nepasisakė ir tokiu būdu pareiškė akivaizdų šališkumą ir nusiteikimą veikti prieš žmogaus teises. Atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės už savo neveikimą, skundžiamame sprendime nurodo kad jis yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra skųstinas teisme. Atsakovas turėdamas kompetenciją vykdyti Lietuvoje veikiančių bankų priežiūros ir kontrolės funkcijas, privalo priimti būtinus sprendimus pagal piliečių skundus.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos bankas (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 65-70).

Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos bankas gavo pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti „(duomenys neskelbtini) ", AB, banką (toliau - bankas) uždaryti pareiškėjo banko sąskaitas, esančias banke, panaikinti pareiškėjo asmens duomenis, saugomus banke, bei grąžinti 169,28 Eur sumą (toliau - skundas). Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde pateikto reikalavimo, kylančio iš sutartinių santykių, susiklosčiusių tarp banko ir pareiškėjo, turinį, įvertino, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas bankui yra susijęs su ginčo tarp pareiškėjo ir banko nagrinėjimu. Lietuvos bankas priimdamas ginčo sprendimą išsamiai įvertino pareiškėjo skunduose išdėstytas aplinkybes, bankui pateiktų reikalavimų pagrįstumą, kartu įvertino ir banko pateiktus paaiškinimus dėl pareiškėjo skunduose pateiktų reikalavimų ir nusprendė, kad bankas pagrįstai atsisakė uždaryti pareiškėjo sąskaitas banke ir išmokėti jose esančias pinigines lėšas, todėl pareiškėjo reikalavimas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Taigi, Lietuvos bankas teisės aktų nėra įgaliotas priimti privalomo pobūdžio sprendimą dėl ginčo esmės, be to, kaip jau buvo minėta, nebuvo nustatyta, kad bankas savo veiksmais būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, kurių laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos bankas. Papildomai atkreipia dėmesį, kad rekomendacinio pobūdžio Lietuvos banko sprendimai dėl ginčo esmės negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes jie nesukelia jokių teisinių pasekmių, o vartotojas nepraranda teisės dėl to paties ginčo išsprendimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. 2019 m. vasario 18 d. Lietuvos banko raštas Nr. S 2019/(21.14-2101)-12-965 buvo parengtas atsakant į pareiškėjo 2019 m. vasario 5 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas išreiškė nesutikimą su 2019 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 242-28. Pažymi, kad 2019 m. vasario 18 d. Lietuvos banko rašte pareiškėjui buvo paaiškinta, kad išnagrinėdamas pareiškėjo ir banko ginčą bei priimdamas 2019 m. sausio 16 d sprendimą Nr. 242-28 Lietuvos bankas suteikė pareiškėjui teisę pasinaudoti Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnyje nustatyta ikiteismine vartojimo ginčo procedūra. Taip pat buvo paaiškinta, kad 2019 m. sausio 16 d. Lietuvos banko sprendimas buvo priimtas 2018 m. spalio 9 d. ir 2018 m. spalio 25 d. pareiškėjo kreipimosi pagrindu, taigi yra pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimo rezultatas. Pažymi, kad Lietuvos bankas pareiškėjo kreipimųsi pagrindu atliko aktyvius veiksmus - priėmė sprendimą, kuriuo išsamiai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Mano, kad pagrindo spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą nėra.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos banko sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui pagrįstumo.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos bylos išsprendimui.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. spalio 9 d. Lietuvos bankas gavo 2018 m. spalio 9 d. pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas prašė išnagrinėti tarp pareiškėjo ir „(duomenys neskelbtini) ", AB, (toliau - bankas) kilusį ginčą, bei nustatė, kad pareiškėjo Lietuvos bankui pateiktas skundas neatitiko Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintų Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių (toliau - Taisyklės) reikalavimų, nes skundas buvo nepasirašytas ir pateiktas nevalstybine (rusų) kalba, Lietuvos bankas 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. S2018/(21.14-2101)-12-5343 pareiškėjui nustatė 14 dienų terminą nustatytiems kreipimosi trūkumams pašalinti (b.l. 15).

2018 m. spalio 29 d. Lietuvos bankas gavo pareiškėjo 2018 m. spalio 25 d. patikslintą Ikiteisminį kreipimąsi pagal kurį Lietuvos bankas pradėjo ginčo tarp pareiškėjo ir banko nagrinėjimo procedūrą bei apie tai informavo pareiškėją (b.l. 13-14).

2018 m. spalio 25 d. Ikiteisminiu kreipimusi pareiškėjas prašė išnagrinėti jo 2018 m. spalio 9 d. skundą ir pavesti bankui uždaryti jo sąskaitas „(duomenys neskelbtini)“ AB, pašalinti jo asmeninius duomenis iš apyvartos ir saugojimo sistemos, taip pat priversti banką grąžinti 169,28 Eur, kurie yra jo sąskaitoje (b.l. 78-80).

Lietuvos bankas 2019 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 242-28 „Dėl V. S. ir banko „(duomenys neskelbtini)“ AB, ginčo nagrinėjimo“ (toliau - ir sprendimas), kuriuo nusprendė atmesti pareiškėjo reikalavimus bankui kaip nepagrįstus (b.l. 8-11). Sprendime nurodyta, kad Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas, o vartotojui ir finansų rinkos dalyviui išlieka teisė dėl ginčo sprendimo kreiptis į teismą arba kitą ginčų nagrinėjimo instituciją įstatymų nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą po Lietuvos banko sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu.

2019 m. vasario 6 d. Lietuvos bankas gavo pareiškėjo 2019 m. vasario 5 d. Motyvuotą prašymą, kuriuo pareiškėjas išreiškė nesutikimą su sprendimu, prašydamas priimti privalomą sprendimą, kuriuo bankas būtų įpareigotas patenkinti pareiškėjo reikalavimus: uždaryti banko sąskaitas ir grąžinti jam 169,28 Eur sumą. 2018 m. vasario 18 d. raštu Nr. S 2019/(21.14-2101)-12-965 Lietuvos bankas atsakė į pareiškėjo prašymą paaiškindamas, kad išnagrinėdamas pareiškėjo ir banko ginčą bei priimdamas 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 242-28 Lietuvos bankas suteikė pareiškėjui teisę pasinaudoti Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnyje nustatyta ikiteismine vartojimo ginčo procedūra. Pareiškėjui buvo pakartotinai nurodyta, kad Lietuvos bankas teisės aktų nėra įgaliotas priimti privalomojo pobūdžio sprendimą dėl ginčo esmės, o tuo atveju, jeigu pareiškėjas nesutinka su Lietuvos banko sprendimu dėl ginčo esmės, jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo išnagrinėjimo (b. l. 75-76).

Lietuvos banko veikla pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą (toliau - ir Lietuvos banko įstatymas) finansų rinkos dalyvių atžvilgiu yra organizuota per finansų rinkos priežiūrą ir ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių nagrinėjimą ne teismo tvarka. Šios Lietuvos banko funkcijos yra atskiros ir įtvirtintos Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose. Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, įskaitant bankus, laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atlieka bankų, užsienio valstybių bankų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitas pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Lietuvos bankui suteikta teisė atlikti priežiūrinius veiksmus tik vertinant, kaip finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o ne kitais tikslais. Lietuvos bankas turi teisę pradėti finansų rinkos dalyvio galimai padaryto pažeidimo tyrimą ir tokio finansų rinkos dalyvio atžvilgiu taikyti poveikio priemones tik dėl Lietuvos banko kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Įstatymų leidėjo Lietuvos bankui perduota finansų rinkos priežiūros funkcija yra atskira, taigi nesusijusi su individualaus ginčo nagrinėjimu ir sprendimo dėl jo priėmimu.

Lietuvos banko funkcija nagrinėti vartojimo ginčus yra įtvirtinta Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų ginčus su šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytais finansų rinkos dalyviais ir kitais juridiniais asmenimis, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė, taip pat vartotojų ginčus su kitais ūkio subjektais, kylančius dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi, kai ginčo nagrinėjimas Lietuvos bankui priskirtas pagal finansų rinką reglamentuojančius įstatymus.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjo bei banko susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, atsakovas pagrįstai pareiškėjo Ikiteisminį kreipimąsi vertino kaip prašymą nagrinėti civilinio pobūdžio ginčą, kadangi pareiškėjas reikalavo įpareigoti banką uždaryti jo asmenines sąskaitas ir grąžinti iš sąskaitų 169,28 Eus sumą. Ikiteisminis kreipimasis pagrįstai išnagrinėtas vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu ir Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintomis Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklėmis. Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Lietuvos bankas teisės aktų nėra įgaliotas priimti privalomo pobūdžio sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad jis yra rekomendacinio pobūdžio. Pažymėtina, kad atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjo kreipimąsi ir atlikęs tyrimą nenustatė, kad Swedbank, AB, savo veiksmais būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, kurių laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos bankas. Rekomendacinio pobūdžio Lietuvos banko sprendimai dėl ginčo esmės negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes jie nesukelia jokių teisinių pasekmių, o vartotojas nepraranda teisės dėl to paties ginčo išsprendimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Analogiška nuostata nustatyta ir Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra teismui neskundžiamas. Lietuvos banko priimtas sprendimas dėl ginčo esmės neužkerta kelio tą patį ginčą su banku pareiškėjui spręsti bendrosios kompetencijos teisme. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl to paties ginčo su banku išsprendimo.

Ginčijamu 2019 m. vasario 18 d. Lietuvos banko raštu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad išnagrinėdamas pareiškėjo ir banko ginčą bei priimdamas 2019 m. sausio 16 d sprendimą Nr. 242-28 Lietuvos bankas suteikė pareiškėjui teisę pasinaudoti Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnyje nustatyta ikiteismine vartojimo ginčo procedūra. Taip pat buvo paaiškinta, kad 2019 m. sausio 16 d. Lietuvos banko sprendimas buvo priimtas 2018 m. spalio 9 d. ir 2018 m. spalio 25 d. pareiškėjo kreipimųsi pagrindu, taigi yra pareiškėjo kreipimųsi nagrinėjimo rezultatas. Pareiškėjui buvo pakartotinai nurodyta, kad Lietuvos bankas teisės aktų nėra įgaliotas priimti privalomo pobūdžio sprendimo dėl ginčo esmės, o tuo atveju, jeigu pareiškėjas nesutinka su Lietuvos banko sprendimu dėl ginčo esmės, jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo išnagrinėjimo. 2019 m. vasario 18 d. Lietuvos banko raštas Nr. S 2019/(21.14- 2101)-12-965, kurį pareiškėjas prašo panaikinti, yra teisėtas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taigi atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Taigi, dėl pirmiau nurodytų priežasčių nėra pagrindo panaikinti 2019 m. vasario 18 d. Lietuvos banko raštą.

Dėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad AB (duomenys neskelbtini) uždarė pareiškėjo neaktyvią sąskaitą, o Lietuvos bankas nurodytos aplinkybės neįvertino, pažymėtina, kad atsakovas galėjo vertinti tik reikalavimus, kurie buvo reiškiami „(duomenys neskelbtini) ", AB, atžvilgiu ir šių reikalavimų pagrįstumui ar nepagrįstumui negalėjo turėti įtakos pareiškėjo su AB (duomenys neskelbtini) egzistuojantys santykiai. Tarp banko ir pareiškėjo kilusio ginčo atveju buvo vertintas tik banko veiksmų teisėtumas pareiškėjo atžvilgiu bei nustatyta, kad nėra pagrindo teigti, jog bankas, teikdamas pareiškėjui finansines paslaugas, pažeidė kurio nors finansų rinką reglamentuojančio teisės akto reikalavimus. Lietuvos bankas vykdo neteisminio ginčų nagrinėjimo procedūrą, kuri yra individualus pobūdžio, t. y. vyksta tarp vartotojo ir konkretaus finansų rinkos dalyvio.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą teismas pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas šiame sprendime konstatavo, kad Lietuvos bankas jam įstatymo pavestas funkcijas įvykdė tinkamai. Teismas nenustatė pagrindų sprendimų panaikinimui. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nebuvo nustatyti Lietuyvos banko neteisėti veiksmai, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėLiudmila Zabarovska