- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-291-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07157-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- R. S. M.
- Kategorijos
- 3.2.6.10.3Sprendimo išaiškinimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. S. M. atstovo advokato L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12014-475/2015 pagal pareiškėjo R. S. M. skundą dėl notaro Mindaugo Statkevičiaus veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas skundu prašė įpareigoti notarą M. S. išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal L. G. 2007 m. kovo 5 d. sudarytą testamentą „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems pinigams. Nurodė, kad notaras nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo liudijimą motyvuodamas tuo, kad visi pinigai, likę sąskaitoje po L. G. mirties yra bendroji jungtinė L. G. ir J. G. nuosavybė, nes banko sąskaita buvo atidaryta palikėjai L. G. esant santuokoje su J. G. ir kad notaras yra gavęs J. B. pareiškimą, kuriame prašoma neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo L. G. įpėdiniams iki bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kokia priklausanti L. G. ar J. G. turto dalis yra nurodytame turte. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. G. pasibaigė J. G. ir palikėjos L. G. jungtinė nuosavybė, bei atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. J. G. įpėdiniai L. G. ir J. B. paveldėjo visą J. G. priklausantį asmeninį turtą ir jam priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su L. G.. J. G. mirties dieną sąskaitoje buvo 7,89 JAV dolerių likutis. Pareiškėjo nuomone, ši pinigų suma teoriškai galėjo būti pripažinta jungtine nuosavybe, padalinta per pusę, o J. G. priklausanti dalis paveldėta įpėdinių. Tačiau, tas faktas, kad šie pinigai nebuvo įtraukti į paveldimą turtą, galėjo reikšti paveldėjimo bylą vedusios notarės ir suinteresuotų asmenų - įpėdinių pripažinimą ją esant asmeniniu L. G. turtu. Sutuoktinį pergyvenusi L. G. neprivalėjo po jo mirties uždaryti banko sąskaitos ir savo reikmėms atsidaryti naują vien dėl to, kad ateityje visi į sąskaitą patekę pinigai nesukeltų jai ar jos įpėdiniams prievolės įrodinėti, kad tai nėra jungtinė nuosavybė su kažkada mirusiu sutuoktiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino ir įpareigojo notarą M. S. išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal L. G. 2007 m. kovo 5 d. sudarytą testamentą „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems pinigams. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, nes labiau tikėtina, jog L. G. „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esanti pinigų suma įgyta po sutuoktinio mirties, todėl banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos laikytinos L. G. asmenine nuosavybe.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties išaiškinimo, kuriame prašė teismo išaiškinti, kaip turėtų būti vykdoma minėta nutartis ir kokiai sumai sąskaitoje esančių pinigų turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nurodė, kad notaras atsisako vykdyti 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį, motyvuodamas tuo, jog šios nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kokiai sumai nurodytoje sąskaitoje esantiems pinigams notaras privalo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjo nuomone, paveldėjimo teisės liudijimas turi būti išduotas visiems sąskaitoje esantiems pinigams, tačiau notaras nutartį supranta kitaip ir žada išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik pusei sąskaitoje esančių pinigų.
Notaras M. S. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui visai pinigų sumai, esančiai ginčo sąskaitoje. Nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjui gali būti išduotas tik į ½ dalį joje esančių pinigų, kadangi palikėja L. G. vėliau 2008 m. birželio 3 d. sudarytu testamentu ½ dalį visų piniginių indėlių, esančių bet kurioje jai priklausančioje banko sąskaitoje, paliko A. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini) . Abu testamentai yra galiojantys ir vėliau sudarytas testamentas panaikino pareiškėjo teisę į ½ dalį ginčo sąskaitoje esančių piniginių lėšų. 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartyje teismas nesprendė abiejų testamentų santykio klausimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė išaiškinti 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjo prašomas teismo nutarties išaiškinimas – kokiai sumai sąskaitoje esančių pinigų indėlių turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų. Teismo vertinimu, nutarties rezoliucinė dalis suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, joje nurodyta teismo išvada dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų, kuri atitinka teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje teismo išsakytus argumentus ir motyvus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas gali skųsti įstatymo nustatyta tvarka notaro veiksmą atsisakyti išduoti teisės liudijimą visoms piniginėms lėšoms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjo atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties išaiškinimo. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:
1. 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties rezoliucinė dalis suformuluota taip, kad nėra aišku, kokie notaro veiksmai reikštų tinkamą jos įvykdymą. Notaras gali išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą tiek 1 Eur, tiek ir visiems 17 959,97 Eur, esantiems ginčo banko sąskaitoje;
2. Nagrinėjant skundą buvo išsiaiškinta, kad L. G. banko sąskaitoje yra konkreti pinigų suma, į kurią pareiškėjas, kaip vienintelis testamentinis įpėdinis, siekė gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Nėra jokių kliūčių išaiškinti, kad notaras yra įpareigojamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą visiems banko sąskaitoje esantiems pinigams;
3. Konkretizavimas, kokiai pinigų sumai notaras turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nelaikytinas išėjimu už bylos nagrinėjimo ribų. Nes bylose dėl notaro veiksmų, teismą turi būti aktyvus ir imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės;
4. Notaras nuslėpė tik jam vienam žinomus papildomus, naujus ir dar jo nepanaudotus argumentus, kuriais remdamasis priimtą teismo nutartį vėliau ėmė interpretuoti savaip.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą notaras prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Notaras iš esmės pritarė skundžiamos nutarties argumentams, papildomai nurodė, kad teismui buvo pateikta visa paveldėjimo byla, todėl visos faktinės aplinkybės turėjo būti žinomos tiek teismui, tiek pareiškėjui bei jo atstovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.
Bylos ir prijungtos apžiūrai L. G. paveldėjimo bylos Nr. 28/2014 duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pateikė prašymą notarui M. S. išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal L. G. 2007 m. kovo 5 d. sudarytą testamentą „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems pinigams. 2015 m. kovo 20 d. nutarimu notaras atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, jog nurodytoje banko sąskaitoje esantys pinigai gali būti bendroji jungtinė L. G. ir jos sutuoktinio J. G. nuosavybė (b. l. 22-23). Pareiškėjas, nesutikdamas su 2015 m. kovo 20 d. notaro nutarimu, skundu prašė Kauno apylinkės teismą įpareigoti notarą M. S. išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal L. G. 2007 m. kovo 5 d. sudarytą testamentą „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems pinigams (b. l. 3-5). Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino, nustatęs, jog banko sąskaitoje esančio piniginės lėšos yra L. G. asmeninė nuosavybė. 2015 m. spalio 29 d. nutarimu notaras atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą visoms L. G. banko „Swedbank“, AB sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, motyvuodamas tuo, jog vėliau sudarytu 2008 m. birželio 3 d. sudarytu testamentu L. G. ½ dalį visų piniginių indėlių, esančių bet kuriose Lietuvos Respublikos bankų sąskaitose paliko A. V., todėl pareiškėjui gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį L. G. banko „Swedbank“, AB sąskaitoje esančių piniginių lėšų (b. l. 64-66). 2015 m. spalio 29 d. nutarimą pareiškėjas apskundė Kauno apylinkės teismui (paveld. b. 95-97). 2016 m. sausio 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas (c. b. Nr. 2-2745-638/2016) pareiškėjo skundą, kuriame buvo prašoma įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal L. G. 2007 m. kovo 5 d. sudarytą testamentą visiems banko „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems pinigams, atmetė (paveld. b. 122-124). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartis yra neįsiteisėjusi, pareiškėjo atskirasis skundas dėl šios nutarties nėra išnagrinėtas.
Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimas (dalykas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas). Aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, įpareigojęs notarą išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2007 m. kovo 5 d. L. G. sudarytą testamentą banko „Swedbank“, AB sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms, nustatė, kad banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra L. G. asmeninė nuosavybė. Minėtoje nutartyje teismas nenagrinėjo 2007 m. kovo 5 d. ir 2008 m. birželio 3 d. testamentų santykio klausimo, nesprendė klausimo kokiai piniginių lėšų sumai esančiai sąskaitoje turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes pareiškėjas savo skundo šioje byloje minėtomis aplinkybėmis negrindė. Šios aplinkybės sudaro pareiškėjo skundo, išnagrinėto Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2745-638/2016 faktinį pagrindą, todėl akivaizdu, kad būtent šioje byloje ir turi būti nuspręsta dėl pareiškėjo paveldėtinų piniginių lėšų sumos. Palikėjai priklausančios jos sąskaitoje esančios piniginių lėšų sumos, kuriai turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nustatymo klausimas nelaikytinas šios bylos nagrinėjimo dalyku. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo prašomas 2015 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismo nutarties išaiškinimas – kokiai sumai sąskaitoje esančių pinigų indėlių turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas - išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties rezoliucinė dalis suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, joje nurodyta teismo išvada dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų atitinka nutarties motyvuojamojoje dalyje teismo išsakytus argumentus ir motyvus.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas aiškinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
L. G. paveldėjimo byla Nr. 28/2014 grąžintina Kauno miesto 24-ajam notaro biurui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti L. G. paveldėjimo bylą Nr. 28/2014 Kauno miesto 24-ajam notaro biurui.