Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A–111–113/2007

Teisėja Regina Bertašienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.4

2007 m. Balandžio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-21 nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. 5000 Lt (40 MGL) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Parko arena“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2006-02-08, neturėdamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduoto leidimo (higienos paso, maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo), pirko įvairių maisto produktų už 645 000 Lt, pardavė už 498 000 Lt, ir tuo pažeidė 2000-04-04 Maisto įstatymo Nr. VIII-I608 (papildyta 2002-06-06 įstatymu Nr. IX-937) 4 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, kad tvarkyti maistą galima tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka patvirtintose įmonėse, turinčiose nustatyta tvarka išduotus leidimus - higienos pasus verstis ūkine komercine veikla (galiojo iki 2005-12-31), bei pažeidė 2005-11-17 Maisto įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo (galioja nuo 2006-01-01) Nr. X-405 4 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, kad tvarkyti maistą galima tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderinta tvarka patvirtintose maisto tvarkymo vietose, turinčiose nustatyta tvarka išduotus maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus ir tokiu būdu neteisėtai, versliškai, stambiu mastu, vertėsi ūkine komercine, veikla.

Apeliantas taip pat tvirtina, kad neįrodyta, jog jis organizuodamas UAB „Parko arena“ veiklą nusikalstamas veikas padarė tyčia. Nurodo, kad jokio tikslo pažeisti įstatymų reikalavimo neturėjo. Mano, kad verslo legalumą įrodo šios aplinkybės: teisėta UAB „Parko arena“ registracija, bendrovės vykdoma veikla, kuri nėra priskiriama prie licencijuojamų veiklų rūšių, kurias nustato atitinkami įstatymai ir vyriausybės nutarimai, sąžiningas mokesčių mokėjimas ir buhalterinės apskaitos vedimas, nepažeidžiant buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, ką patvirtina specialisto išvada ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl atskirų veiksmų. Nurodo, kad bendrovė parduodama ir pirkdama produktus, taisyklingai vedė buhalterinę apskaitą, sąžiningai sumokėjo mokesčius, darbuotojai buvo tinkamai įdarbinti, sandėlis, kuriame buvo laikomos prekės, buvo tinkamai išsinuomotas, sudarant sutartį, kuri buvo užregistruota registre, sandėlis atitiko keliamus reikalavimus prekėms laikyti. Mano, kad tai rodo jo ir bendrovės veiksmuose nebuvimą tyčios, t. y. tikslo pažeisti įstatymus ar kitaip nelegaliai veikti turint tikslą pažeisti nustatytą tvarką. Apeliantas teigia, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl padarytų pažeidimų atsirado koks nors poveikis maistui, turėjęs neigiamos įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei. Mano, kad jo veiksmuose nėra būtino teisės pažeidimo, numatyto BK 202 str. 1 d., subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė R. J. pareikštą kaltinimą laikyti pagrįstu ir pripažino jį kaltu pagal BK 202 str. 1 d. tuo pagrindu, kad R. J. yra verslininkas, įmonės vadovas, turintis aukštesnįjį išsilavinimą ir darbo patirtį, nes dirbo vadybininku UAB „Klemeta“, kuri prekiavo maisto produktais, todėl privalėjo susipažinti su įmonių veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir jų laikytis.

Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas dėl apelianto kaltės, nevisiškai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Parko arena“ viena iš veiklos sričių-prekyba maisto produktais nebuvo susijusi su maisto gaminimu ar ruošimu.

2000 m. balandžio 4 d. Nr. VIII-1608 LR Maisto įstatymas, papildytas 2002-06-06 įstatymu Nr. IX-937) 4 straipsniu 3 dalimi 4 punktu, kuriame nurodyta, kad tvarkyti maistą galima tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka patvirtintose įmonėse, turinčiose nustatyta tvarka išduotus leidimus - higienos pasus verstis ūkine komercine veikla (galiojo iki 2005-12-31).

2005-11-17 Maisto įstatymo (galioja nuo 2006-01-01) Nr. X-405 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte padarytas pakeitimas, kuriame nurodyta, kad tvarkyti maistą galima tik Valstybinės maisto ir veterinarijos, tarnybos nustatyta ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderinta tvarka patvirtintose maisto tvarkymo vietose, turinčiose nustatyta tvarka išduotus maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus, kurio pagrindu pareikštas kaltinimas R. J., nustato, kad „maisto tvarkymas, tai bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudėtinėmis dalimis įskaitant ir jo gaminimą, gabenimą, tiekimą, pardavimą, galintis turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei“.

Apelianto teiginį, kad UAB „Parko arena“ vertėsi tik paruoštų vartojimui ir fasuotų maisto prekių pardavimu patvirtina ir kiti bylos duomenys-verslo operacijos buvo atliekamos sudarius sutartis su kitais verslo partneriais. Bendrovės prekes gabendavo kitų verslo organizacijų subjektai pagal sudarytas pervežimo sutartis, prekės buvo atvežamos ir iškraunamos ir tiesiogiai prekybos tinkluose, t.y. UAB „Parko arena“ bendrovei neturint jokio tiesioginio kontakto su gabenamomis prekėmis.

Apklausta apeliaciniame teismo posėdyje specialistė J.Mačiulienė paaiškino, jog iki 2006 m. sausio 1 d. ūkio subjektams, prekiaujantiems maisto produktais, buvo reikalingas subjekto prašymas, registracijos pažymėjimas, nuosavybės ar nuomos sutartis, prašymas dėl RVS, visuomeninės sveikatos apsaugos protokolas. Pažymėjimas buvo išduodamas konkrečiai maisto tvarkymo vietai. Didmeninei maisto produktų prekybai pažymėjimas buvo išduodamas ir nenurodžius konkrečios maisto tvarkymo vietos. Gabenant maisto produktus automobiliais, toks pažymėjimas nereikalingas nuo 2006 m. sausio 1 d., nes visos autotransporto priemonės turi atitikti maisto pervežimui keliamus reikalavimus. Kas nustato ir ar tikrinamas automobilių tinkamumas maisto produktų pervežimui, specialistė paaiškinti negalėjo.

Šios nustaytos aplinkybės, specialistės J.Mačiulienės paaiškinimai leidžia teigti, kad verslo subjektams, prekiaujantiems maisto prekėmis, higienos pasas ne visais atvejais buvo reikalingas.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinimas R. J. pateiktas dėl visų maisto produktų prekių, kurios buvo pirktos, parduotos ir rastos nuo 2005 09 01 iki 2006 02 08.

2006 02 09 apžiūros protokolo duomenys (b.l.11-13) patvirtina, kad buvo apžiūrėtas UAB „Parko arena“ maisto prekių sandėlis (duomenys neskelbtini), kur buvo rastos maisto produktų prekės, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jos BPK 207 str. nustatyta tvarka nebuvo apžiūrėtos. Panaudos sutartis (b.l.20 t.1) patvirtina, kad UAB „Parko arena“ direktorius R. J. šį sandėlį išnuomavo 2005 m. lapkričio 2 d., kas patvirtina, jog prekės šiame sandėlyje galėjo būti sandėliuojamos ne anksčiau kaip nurodytu laiku. Tai patvirtina ir liudytojos K. L. parodymai, jog ji pradėjo dirbti sandėlininke šiame sandėlyje nuo 2005 11 16, o liudytojas A. K. darbininku nuo 2006 sausio mėnesio. Tai paneigia kaltinimo pagrįstumą, kad nusikaltimas buvo padarytas nuo 2005 09 01 iki 2006 02 08, nes tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kaltinimas grindžiamas tuo, kad maisto prekės buvo laikomos sandėlyje, kuriam nebuvo išduotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas (higienos pasas). Pagal kaltinamojo akto turinį, kaltinimas galėjo būti pareiškiamas tik realizuotų maisto prekių iš šio sandėlio apimtimi, tačiau nenustačius konkrečios sandėlyje buvusių prekių vertės, kaltinimas R. J. pareikštas dėl visos įgytų ir realizuotų maisto prekių nuo 2005 09 01 iki 2006 02 08 sumos.

Ši aplinkybė patvirtina apeliacinio skundo pagrįstumą, jog apeliantui buvo pateiktas nekonkretus kaltinimas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta koks maisto prekių kiekis buvo sandėliuojamas (duomenys neskelbtini) ir už kokią sumą buvo parduota maisto prekių iš šio sandėlio, kuriame, kaip teigiama kaltinime, UAB „Parko arena“ neturėjo teisės tvarkyti maistą, nes jam nebuvo išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Tai leidžia teigti, kad R. J. buvo pateiktas deklaratyvaus pobūdžio kaltinimas, nes kaltinamajame akte nenurodytas nusikaltimo padarymo būdas, jo padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

BK XXXI skyrius reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai. BK 202 str. 1 d. nustato, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį atsiranda asmeniui, kuris versliškai ar stambiu mastu imasi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas reikalingo leidimo (licencijos) veiklai ar kitokiu neteisėtu būdu.

BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir ji gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.

LR 2003 12 11 Akcinių bendrovių įstatymo Nr.IX – 1889 11 straipsnis, reglamentuojantis akcinės bendrovės įregistravimą nustato, kad bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Bendrovė įregistruojama po to, kai yra įvertinti nepiniginiai įnašai, kuriais iš dalies apmokamos akcijos, sudaryta steigimo sutartis ar steigimo aktas, pasirašyti steigiamos bendrovės įstatai, įmokėti visi pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas, įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta akcinės bendrovės steigimo ataskaita ir išrinkti pagal bendrovės įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkami bendrovės organai, taip pat išrinkta valdyba (jeigu įstatuose nustatyta, kad ji sudaroma) ir bendrovės vadovas ir įvykdytos kituose įstatymuose bei steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytos prievolės, taip pat juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti įstatymų nustatyti dokumentai.

Bylos duomenys patvirtina (b.l. 129 t.1), kad UAB „Parko arena“ įregistruota 2005 08 26. Šios bendrovės įstatuose, tarp kitų veiklos sričių, nurodyta ir veiklos sritis - prekyba maisto produktais. Šios bendrovės savininkė I.V. apklausta teismo posėdyje, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, paaiškino, kad registruojant įmonę Valstybinės įmonės Registrų centrui buvo pateikti visi reikalaujami dokumentai ir įmonė buvo įregistruota. Taigi akivaizdu, kad uždaroji akcinė bendrovė įregistruota verslo plėtojimui nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymui UAB „Parko arena“ direktorius R. J. sudarė sutartį su UAB „Vakarų auditas ir apskaita“, kuri vykdė apelianto vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą, vidinę įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė E. V. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama nepažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtina ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą R. J. atžvilgiu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 222 str. 1 d. (b.l.40-41 t.4).

Vykdant bendrovės komercinę veiklą, buvo išnuomotas sandėlys, nuomos sutartis užregistruota registre, sandėlio darbuotojai įdarbinti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. UAB „Parko arena“, vykdydama savo komercinę veiklą, ją deklaravo ir sąžiningai mokėjo mokesčius valstybei. Šie duomenys leidžia teigti, kad nuteistasis R. J. vykdė akcinės bendrovės įstatuose numatytą veiklą vadovaudamasis Lietuvos respublikos įstatymais ir jų nepažeidė.

Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas remiasi 2006 03 21 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistės išvada Nr.1 (b.l. 90-91 t.1), kurioje teigiama, kad UAB „Parko arena“ pažeidė 2004 04 29 Europos parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 852/2004 Dėl maisto higienos 19 p., 2002 01 28 Europos parlamento ir Tarybos Reglamento EB 178/2002 nustatančius maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus bei 2005 12 29 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr.B1-727 „Dėl maisto tvarkymo subjektų reikalavimų patvirtinimo 2 p. reikalavimus, nes neužtikrino maisto produktų saugos sandėlyje (duomenys neskelbtini). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia išvada padaryta tik tuo pagrindu, jog sandėliui nebuvo išduotas higienos pasas. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, ar UAB „Parko arena“ nuomojamas sandėlis atitinka reikalavimus, leidžiančius jame sandėliuoti maisto produktus. Manytina, kad tokia specialisto išvada remtis, kaip vienu iš R. J. kaltės įrodymu, teismas negalėjo.

Komercinės veiklos sritis-prekyba maisto produktais, kurią vykdė UAB „Parko arena“ įstatymu ar vyriausybės norminiais aktais nėra licenzijuojama, todėl teisėjų kolegijos nuomone, higienos pasas negali būti prilyginamas licencijai, kurios nebuvimas daro bendrovės veiklą neteisėta dėl kurios bendrovės vadovui iškyla baudžiamoji atsakomybė. Bendrovė „Parko arena“ yra komercinės veiklos subjektas, kuris be kitų veiklos sričių vykdo ir didmeninę maisto produktų prekybą. BK 202 str. 1 d. dispozicijoje nurodytas būtinas nusikalstamos veikos požymis - versliškumas. Akivaizdu, kad UAB „Parko arena“, įgyvendindama savo tikslus, didmeninę maisto produktų prekybą vykdė versliškai, tačiau tai negali būti tapatinama su veikla tų asmenų, kurie nėra verslo subjektai ir neturi teisės vykdyti tokią veiklą.

2000-04-04 Maisto įstatymo Nr. VIII-I608 tikslas reglamentuojamas 1 str. 2 p., kuriame konstatuojama, kad į rinką būtų tiekiamas maistas, atitinkantis šio įstaymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus. Šio įstatymo 2 str. 4p. nustato, kad maisto higiena-sąlygos ir priemonės, užtikrinančios maisto saugą bei tvarkant maistą padedančios išsaugoti jo tinkamumą žmonių mitybai. Akivaizdu, kad šis įstatymas reguliuoja teisinius santykius, susijusius su žmonių sveikata. 2000-04-04 Maisto įstatymo Nr. VIII-I608 11 str. nustato, kad Valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija-Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Byloje nepaneigtas apelianto teiginys, jog jis nežinojo apie higienos paso būtinumą sandėliui, kaip maisto tvarkymo vietai, kuriame buvo laikoma dalis pardavimui atvežtų maisto produktų. Higienos paso neturėjimas konkrečiai maisto tvarkymo vietai (sandėliui (duomenys neskelbtini)) yra pažeidimas, tačiau juo nebuvo siekiama nusižengti ekonomikai ar verslo tvarkai, todėl šis pažeidimas vertintinas kaip administracinis teisės pažeidimas, padarytas gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Atsakomybę už šiuos pažeidimus reglamentuoja LR ATPK II dalies penktojo skyriaus 41 str. 2 d., kuri numato administracinę atsakomybę už darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus. Teisėjų kolegijos nuomone, ši įstatymo norma ir turėjo būti taikoma už R. J. padarytą administracinės teisės pažeidimą.

Visuma nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad R. J. veiksmuose nėra tyčios nusikalsti ekonomikai ar verslo tvarkai, todėl nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės R. J. dėl nusikaltimo pagal BK 202 str. 1 d. nusikaltimo išteisintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 329 str. l d. l p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendį panaikinti.

R. J. pagal LR BK 202 str. 1 d. išteisinti nesant įrodymų, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką.