- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- B2-459-372/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- R. N.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. N. skundą dėl bankrutavusios R. N. IĮ 2016 m. balandžio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 5 punkto ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Bankrutavusios R. N. IĮ savininkas R. N. pateikė skundą dėl kreditorių susirinkimo ir prašė :1) atnaujinti ir pratęsti terminą įmonės 2016-04-19 kreditorių susirinkimo nutarimo ginčijimui dėl administravimo išlaidų patvirtinimo; 2) panaikinti šio kreditorių susirinkimo nutarimo 5 punktą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo; 3) įpareigoti bankroto administratorių pateikti teismui išsamią veiklos ataskaitą bei atliktų darbų sąrašą; 4) pateikti teismui visas išlaidas pagrindžiančius dokumentus; 5) įvertinti bankroto administratoriaus pateiktus duomenis; 6) sumažinti įmonės administravimo ir bankroto administratoriaus atlyginimo sumas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą bankroto administratorius prašo skundą atmesti. Jis nurodė, kad termino praleidimo priežastis turi įrodyti pareiškėjas, tačiau jis nurodo tik tai, jog administratorius turi pareigą teikti informaciją. Skundas atsirado tuoj pat, kai apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą nutartį dėl išieškojimo į pareiškėjo turtą. Administratorius nurodė, kam buvo naudojamos lėšos bankroto procese. Nepateikdamas jokių dokumentų bankroto administratoriui, o po to be pagrindo skųsdamas jo veiksmus teismui, pareiškėjas dar padidino administravimo išlaidų kiekį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų apskundimas teismui reglamentuotas ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šio termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą ir apskųsti nutarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-825/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.), o esant svarbioms ieškinio senaties termino praleidimo priežastims, gali šį terminą atnaujinti ir ginti asmens pažeistą teisę (CK 1.131 str. 2 d.). Sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę priežasčių svarbumą turi įrodyti ieškinio senatį praleidęs asmuo (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis, 178 straipsnis).
Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti terminą skundo pateikimui. Pareiškėjas ne tik galėjo, bet ir turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą, jei manė, kad pažeidžiamos jo teisės. Kaip matyti iš jo pareiškimo, pareiškėjas yra detaliai susipažinęs su Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, todėl jis neabejotinai suvokė kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo tvarką. Pats pareiškėjas pridėjo dokumentus, kuriais buvo analizuojami bankroto administratoriaus veiksmai, susiję su jo atliekamu darbu, pateikus skundą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b.l.16-25). Tai rodo, kad jau 2016-09-01 pareiškėjas turėjo visą informaciją apie įmonės bankroto procedūras ir galėjo jau tuo metu įstatymo nustatyta tvarka skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus. Tuo tarpu skundas dėl 2016-04-19 kreditorių susirinkimo nutarimo 5 punkto teisme gautas tik 2016-12-09.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ buvo išspręstas klausimas dėl galimų administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui dydžių.
Bankroto administratoriaus minimalus darbo užmokestis tokio pobūdžio byloje, kokia yra nagrinėjama šiuo metu, sudarytų 2100 Eur. Tuo tarpu kreditoriai nustatė tik 1500 Eur sumą. Turint omenyje, kad ši suma skirta nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės pabaigos, 1500 Eur suma yra labai maža, įvertinus ir tai, kad bankroto administratorius turėjo rašyti procesinius dokumentus ( atsiliepimus), susijusius su pareiškėjo atskiraisiais skundais. Bankroto administratoriaus įgaliotinis taip pat dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Bankroto administravimo išlaidoms kreditoriai skyrė 1000 Eur visam bankroto procesui. Minimali rekomendacinė šių lėšų suma gali sudaryti apie 8750 Eur.
Kalbant apie 20 procentų dydžio „sėkmės mokesčio“ skyrimo, pareiškėjas be pagrindo dėl jo reiškia pretenzijas. Šis mokestis skiriamas kaip priemoka už bankroto metu gautas įplaukas, priemoka už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių, priemoka už įmonės turto pardavimą didesne nei kreditorių susirinkimo nustatyta kaina, kai šis turtas parduodamas ne iš varžytynių, taip pat už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas. Nė viena priemoka nėra mokama šioje įmonėje, kadangi bankroto administratoriui nėra perduota nei dokumentų, nei turto, nei debitorių.
Taigi, bendra administravimo išlaidų bei bankroto administratoriaus suma yra tik 2500 Eur. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad iš esmės bankroto administratorius procedūras vykdo savo lėšomis, nes pats pareiškėjas patvirtino, kad jis neturi jokio turto, nedirba. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali sumažinti šias išlaidas dėl jau nurodytų argumentų.
Kiti pareiškėjo skundo argumentai neturi reikšmės, sprendžiant ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo skundas dėl kreditorių susirinkimo yra kilęs ne dėl to, kad jam svarbūs administravimo ar bankroto administratoriaus atlyginimo rodikliai, o tiesiog jis siekia vilkinti bankroto procedūras.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškėjo R. N. skundą dėl bankrutavusios R. N. IĮ 2016-04-19 kreditorių susirinkimo 5 punkto panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.