- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- 1-129-468/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-40159-16
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Nukentėjusysis
- J. K., I. D.
- Kaltinamasis
- A. D., L. P., D. M.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
gynėjams advokatams Loretai Guižauskienei, Dmitrijui Korsakovui, Mykolui Girdziušui, Viktorui Dovydaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtinis), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, neregistruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, Lietuvos Respublikoje teistas 2 kartus
2004-12-16 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 129 str. 1 d. 8 metams nelaisvės, 2004-12-16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 129 str. 1 d. į BK 130 str., galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo;
2009-02-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 181 str. 1 d. 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, 2009-06-04 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 6 metai laisvės atėmimo (teistumas neišnykęs);
yra informacijos apie nuosprendžius šio asmens atžvilgiu, priimtus Lenkijos Respublikoje ir Vokietijos Federacijoje
kaltinamas pagal BK 258 str. 2 d., BK 180 str. 1 d.;
L. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, teistas:
2004-07-07 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 3 metams laisvės atėmimo,
2005-06-27 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 178 str. 2 d., 306-1 str. 1 d., 294 str. 2 d. - 3 metams ir 6 mėn. laisvės atėmimo,
2009-03-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 245 str. 1 metų ir 1 mėn. laisvės apribojimu (teistumas išnykęs);
kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d., BK 180 str. 1 d.;
D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (nuo 2013-08-19 yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą), paties D. M. nurodyta dabartinė jo gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, teistas:
2005-03-17 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 str. 1 d. - 8 metams laisvės atėmimo;
2005-05-03 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d., 135 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, subendrinus bausmes, galutinė bausmė - 9 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo,
2014-02-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 227 str. 2 d. – 1 300 Lt bauda, bauda dalinai išieškota,
kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. ir D. M. prievartavo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jie, 2016 08 18 d., dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, veikdami kartu atvažiavo pas A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), iš kurio D. M. 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo pasiskolinęs automobilį Mercedes Benz CLS 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 35 000 eurų vertės, nuosavybės teise priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), kurį J. K. 2015-12-11 buvo įsigijęs išperkamosios-nuomos būdu iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip buvo sutarę, iki 2016-08-18 automobilio negrąžino, o jų reikalavimu atvykus J. K., naudodami psichinę prievartą, t. y. D. M. vaikštant su armatūros gabalu rankose, bei grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš J. K., o būtent D. M. pasakius, kad išveš jį į mišką ir uždaužys vamzdžiais, neturėdami teisėto pagrindo pareiškė, kad automobilis nebus grąžinamas, ir atvirai reikalavo J. K. ir toliau mokėti lizingo įmokas po 1600 eurų per mėnesį ir perleisti teises į automobilio valdymą, o išmokėjus lizingą perleisti ir nuosavybės teises į jį, tokiu būdu savo naudai vertė perduoti teises į didelės vertės svetimo turto valdymą, o baigus mokėti įmokas pagal automobilio Mercedes Benz CLS 350 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį ir nuosavybės teises į jį. Šiais veiksmais L. P. ir D. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 3 d.A. D. ir L. P., grasindami panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami kartu, 2016-09-03 apie 17 val, (duomenys neskelbtini), atvyko pas A. P. statybos darbuose padėjusius kaimo gyventojus ir, grasindami panaudoti fizinį smurtą A. V., V. K., A. Z. atžvilgiu, privertė juos nustoti dirbti, o atėjusiam jų ginti I. D., L. P. panaudojo pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą - sugriebė nukentėjusiajam už apykaklės bei smakro ir tokiu būdu atimdami galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą: J. K. priklausantį benzininį generatorių Nupower 2000 Eur vertės, kampinį šlifuoklį 150 Eur vertės, benzininį pjūklą Stihl 500 Eur vertės, bendrai padarant nukentėjusiajam 2650 Eur turtinę žalą, V. S. priklausantį suktuką Dewalt 150 Eur vertės, elektrinį perferatorių Einhell 50 Eur vertės, grąžtą betonui 3 Eur vertės, bendrai padarant 203 Eur turtinę žalą, A. Z. priklausančią rankinę pjaustyklę 3 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą ne mažesnės negu 2856 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais A. D. ir L. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d.A. D. buvo kaltinamas, kad jis neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: kad jis, 2014-04-16 dienos metu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, atlikęs bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolė, neteisėtai įgijo kastetą-savadarbį smogiamojo pobūdžio nešaunamąjį šaltąjį ginklą, kurį nešiojo su savimi, jį parsinešdamas į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2016-09-05, kol buvo rastas ir paimtas kratos metu. Tokiu būdu A. D. buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 str. 2 d.
Kaltinamasis L. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jį su A. P. sieja įvairūs skoliniai santykiai dėl automobilių pardavimo, nuėmimo nuo įskaitos, draudimo išmokų už sudaužytą automobilį, L. P. automobilio „įdarbinimo“ ir pan., todėl 2016-08-18 L. P. su D. M. nuvažiavo pas A. P. į namus pasikalbėti. A. P. pareiškė, jog jis dėl nieko nekaltas, nes viską turėjo padaryti J. K., ir kaip tik tuo metu į kiemą atvažiavo J. K., kuris pažadėjo viską padaryti: įforminti autobusą, gauti draudimą, surasti „AUDI“ savininkus. A. P. minėjo, kad J. K. nemoka įmokų pagal lizingo sutartį, tačiau J. K. parodė čekį, kad moka įmokas, po ko sėdo į automobilį ir išvažiavo. D. M. pradėjo prašyti A. P. leidimo toliau važinėti Mersedesu, tačiau L. P. pasakė, jog jis kurį laiką pavažinės Mersedesu, dėl ko A. P. neprieštaravo, t.y. L. P. su A. P. nusprendė, kad kol kas automobilis liks pas L. P., kaip užstatas vietoj BMW. L. P. negalėjo prašyti J. K. jo vardu perrašyti automobilio, nes jis turi daug skolų ir jis būtų iš karto antstolių areštuotas. Pripažįsta, jog pokalbio tonas nebuvo ramus, tačiau grasinimų ar smurto nei A. P., nei J. K. atžvilgiu L. P. nenaudojo, prievartauti turto jis neturėjo tikslo. D. M., buvęs kartu su juo, į jų pokalbį nesigilino, tai rūkė, tai vaikščiojo, tai klausėsi pokalbio, tačiau jokios armatūros rankose neturėjo ir niekam negrasino. Taigi, šio pokalbio rezultatas buvo toks: kol A. P. neįvykdys savo anksčiau žadėtų pažadų ir neatliks tai ką privalo, jis, L. P., važinėsis automobiliu Mercedes Benz CLS 350. A. P. sutiko su tokiomis sąlygomis ir po to niekas L. P. neskambino ir automobilio grąžinti neprašė. Automobiliu L. P. naudojosi, kol pradūrė padangas, po to, nenorėdamas tvarkyti padangų, automobilį perdavė D.M., kuris už savo pinigus sutvarkė padangas, nes jis neturėjo kuo važinėti.
Kaltinamasis D. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis sudaužė savo automobilį, todėl paskambinęs A. P. paprašė jo duoti jam pasivažinėti savo automobilį Mercedes Benz. Šis jam automobilį paskolino. Skolindamas mašiną A. P. buvo prašęs D. M. pakalbėti su L. P., kad pastarasis tarpininkautų dėl skolos R.
D. M. žinojo, kad oficialiai automobilis yra ne A. P., o registruotas jo pažįstamo J. tėvų vardu ir paimtas lizingu. Todėl D. M. niekada neprašė to automobilio perrašyti jo vardu. Jis ir anksčiau iš A. P. yra skolinęsis tą automobilį (gal 5 kartus) ir jokių problemų nebuvo. A. P. niekada jam nėra draudęs to automobilio ir kitiems skolinti, todėl D. M. tą automobilį buvo paskolinęs L.P. Ši automobilį D. M. skolinosi kelis kartus, niekada neturėjo jokių ketinimų jo jam negrąžinti. Pasiskolinus paskutinį kartą, po kelių dienų paskambino A. P. ir pasakė, kad jam reikia automobilio, nes jis ketina juo važiuoti į (duomenys neskelbtini), ten jį sudaužyti ir gauti už jį draudimą, nes J. K. nemoka įmokų. D. M. buvo gaila, kad jis ruošiasi sudaužyti automobilį, todėl sekmadienį su L. P. jie nuvažiavo pas A. P. pasiaiškinti situacijos. A. P. su L. P. pradėjo kabėti apie savo reikalus (dėl 5000 Eur, draudimo, dėl autobuso „įdarbinimo“, kitų automobilių), kas D. M. buvo neįdomu, todėl jis vaikštinėjo po kiemą, kai pamatė atvažiuojantį J. K. Kokiu tikslu atvažiavo pas A. P. J. K., D. M. nežino, nes jie jam neskambino. Atvažiavęs J. K. pasakė, kad bijo išlipti iš automobilio, bet kai jie jį pakvietė pakalbėti, jis išlipo, ir tuomet D. M. jo paklausė, ar jis moka įmokas už automobilį. Šis atsakė, kad moka ir parodė kvitą. J. K. paklausė, ar gali jis važiuoti, į ką D. M. atsakė, kad aišku, ir pastarasis išvažiavo. J. K. grąžinti Mercedes Benz neprašė. Pokalbio su J. K. metu D. M. rankose neturėjo jokios armatūros, J. K. niekuo negrasino ir nieko nereikalavo. A. P. toliau kalbėjosi savo reikalais su L. P., o pokalbio pabaigoje D. M. paklausė, ar gali toliau važinėtis automobiliu, tačiau jam A. P. atsakė, kad dabar automobiliu važinės L. P., po ko D. M. su L. P. išvažiavo iš A.P. kiemo. D. M. pas A. P. atvažiavo kaip ir grąžinti automobilio, tačiau tuokart A. P. šį automobilį perdavė L., todėl jie kartu ir vėl išvažiavo. Važinėjantis nepataisomai prakiuro padanga, L. P. pareiškė, jog jis jos netvarkys, ir pasakė D. M., kad jei nori gali pakeisti ir važinėtis. Pas pažįstamą D. M. surado padangas už 300 Eur ir pagalvojo, jog už jas A. P. grąžins pinigus, tačiau apie tai pasakius A. P., pastarasis pareiškė, kad tai ne jo automobilis, jie susitarė susitikti antradienį, o pirmadienį D. M. buvo sulaikytas, jam pateikti kaltinimai. Dėl padangų keitimo su A. P. nederino.
Išklausę byloje esančius garso įrašus ( b.l. 158-1731 t.), L. P. ir D. M. patvirtino, kad tarpusavio pokalbiuose yra užfiksuoti jų balsai, kad šiuose pokalbiuose jie tarpusavyje kalbasi apie automobilio Mercedes Benz CLS 350, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), padangas. Kituose pokalbiuose D. M. kalbasi su A. P., tačiau jie jokio turto neprievartauja, o aiškinasi tolimesnį automobilio panaudojimą ir sąlygas. Ginčų dėl garso įrašų darymo teisėtumo ir autentiškumo – nėra.
Kaltinamieji D. M. ir L. P. kaltais neprisipažino, tačiau tai, jog jie įvykdė jiems inkriminuojamą nusikaltimą, teismo nuomone, patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusysis J. K. parodė, kad jis su A.P. J.K. vardu išperkamosios nuomos būdu iš bendrovės (duomenys neskelbtini) už 35 000 Eur įsigijo automobilį Mercedes Benz CLS 350, valst. (duomenys neskelbtini). Už automobilį pradinį įnašą mokėjo A. P., įmokas mokėjo J. K., automobiliu taip pat naudojosi abu. Įvykio dieną (2016 08 18) ryte paskambino sunerimęs A. P. ir pakvietė atvažiuoti pasikalbėti. J. K. žinojo, kad A. P. kelios dienos prieš tai Mersedesą paskolino D. M. ir dieną prieš tai paprašė grąžinti, nes ketino tuo automobiliu važiuoti į Šventąją. Anksčiau, kalbantis telefonu su A. P., pastarasis buvo minėjęs, kad jaučia, kad kažkas negerai su tuo automobiliu. Kai nuvažiavo pas A. P. į namus, kieme pamatė D. M. su L.P. J.K. atsidaręs langą paklausė kas atsitiko. Priėjęs prie J. K., L. P. liepė išlipti iš automobilio, agresyviu balsu šaukė, kodėl jis nemoka įmokų už „Mersą“. J. K. jam atsakė, kad viskas tvarkingai mokama ir parodė kvitą. Tuomet L. P. pasakė, kad jis ir toliau mokėtų už automobilį, D. M. sakė, jog, jei nebus mokama, išveš jį į mišką ir (už)daužys vamzdžiais. L. P. liepė pamiršti tą automobilį, sakydamas, kad kai išmokės lizingą už automobilį, tą automobilį turės perrašyti jam. Tuo metu D. M. vaikščiojo rankose su armatūros gabalu, ir tai dar daugiau gasdino, nes manė, kad gali juo pulti, tačiau kai J. K. parodė kvitą, jis tą armatūrą numetė ant žemės. Iš A. P. elgesio ir judesių matėsi, kad taip pat labai susinervinęs, stovėjo trijų metrų atstumu, galvą padėjęs ant automobilio. L. P., priėjęs šalia ir žiūrėdamas J. K. į veidą, agresyviu balsu pasakė, kad jis nesupranta, kad jie kažką dirba, o „bachūram“ pinigų nemoka. Iš to J. K. suprato, kad neva jis kaltina juos, kad jie iš „Merso“ nuomos gauna pelno, o jiems nemoka „atkato“, kaip „stogui“. J. K. bijojo jiems kažką sakyti, o A. P. ėmė ginti, jiems sakydamas, kad baigtų jį „grūzinti“, sakė atstoti, tačiau kaltinamieji ėmė ant jo šaukti, kad jis iš viso tylėtų, kad jis jiems nemoka už statybas. A. P. jiems pasakė, kad šiuo metu jis neturi pinigų. Dar L. P. pasakė, kad jei nors dieną pavėluos sumokėti už Mersą ar jei kas nors juo pradės domėtis, tuomet J. K. "bachūrai iš zonos ... (necenzūrinis žodis) į šikną", ką jis suprato kaip realų grasinimą susidoroti. J. K. sėdo į automobilį ir išvažiavo, nes suprato, kad geruoju tai nesibaigs. Kuo baigėsi pokalbis, jis nežino. Kiek vėliau jam vėl paskambino A. P. ir pasakė, kad L. P. ir D. M. pasiėmė automobilį Mercedes Benz CLS 350. Kadangi, vėliau, jau sulaikius kaltinamuosius, jam automobilis grąžintas, turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia.
Tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu, J. K. atpažino D. M. bei L. P., buvusius kartu pas A. P. atimant automobilį 2016-08-18 (b.1. 40-42 1 t.).
Iš liudytojo A. P. parodymų matyti, kad jis kartu su J. K. išperkamosios nuomos būdu iš bendrovės (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį Mercedes Benz CLS350, 35 000 EUR vertės. Automobilis buvo bendras, bet formintas J. K. vardu, vėliau, 2016 m. pavasarį-vasarą, sutarė, jog už A. P. automobilio dalį J. K. perduos žemės sklypą, o jis atsisakys teisių į Mercedesą, ir kai išpirks, automobilis liks J. K..
A. P. pažinojo L. P. bei D. M., su pastaraisiais jokių konfliktų neturėjo, palaikė draugiškus santykius. A. P. asmeniškai nei D. M., nei L. P. nieko neskolingas, su jais niekada nėra turėjęs jokių bendrų reikalų. D. M. kelis kartus (gal 3) iš jo skolinosi ir minėtą automobilį, tačiau jį visuomet grąžindavo. Paskutinį kartą 2016 metų rugpjūčio mėn. pas jį atvažiavo D. M. ir vėl paprašė jam paskolinti automobilį Mercedes Benz iki to laiko, kol jis susitvarkys savo automobilį, kurį sudaužė, ar gaus iš ko nors kitą automobilį. Jis sutiko ir automobilį jam paskolino. 2016-08-18 jis paskambino D. M. ir pasakė, kad jam reikia automobilio. Tuoj pat telefoną perėmė L. P., kuris paklausė, kur jis yra, o šiam atsakius, kad namuose, netrukus jie abu atvažiavo pas jį į namus tuo pačiu automobiliu Mercedes Benz CLS 350. L. P. iškart pakeltu tonu ėmė sakyti, kad jam ką - gaila automobilio draugams? A. P. atsakius, kad automobilis yra ne jo, o J. K., L. P. liepė paskambinti J. K. (duomenys neskelbtini), kad pastarasis atvažiuotų, sakė, kad J. K. nieko jiems nemoka, už jo parduotus automobilius, kad jis "obnagliel". Atvažiavęs J. K. nenorėjo/bijojo išlipti iš automobilio. Kažkuriuo metu D. M. rankose vaikščiojo su armatūros gabalu. D. M. su L.P. grasino susidorojimu, klausinėjo J. K., ar jis moka įnašus už Mersą, tonas jų buvo paaukštintas, jie buvo pikti. Kas vyko toliau, jis nežino, nes pas jį atvažiavo žmogus ir jis išėjo į kitą kiemą, o kai grįžo jie visi išvažiavo. Vėliau bendraudamas su J. K. tame tarpe ir žinutėmis per (duomenys neskelbtini), rašė, kad negerai, kad taip atima automobilį, sakė, kad L. P. jam liepė mokėti įmokas ir toliau už automobilį, o, kai jis bus išpirktas, automobilį privalės perrašyti jam. Žino, kad automobilis buvo surastas ir grąžintas savininkui. Kadangi dėl jam žadėtos perduoti žemės jau tvarkomi dokumentai, tai automobilis liko J. K., todėl dėl to automobilio jis jokių pretenzijų niekam nebeturi, jam jokia žala nepadaryta.
Liudytojas N. I. teisme parodė, kad D. M. ir L. P. nepažįsta. Jis direktorius įmonės, kuri užsiima automobilių nuoma ir prekyba, tame tarpe ir išperkamąja nuoma. 2015-12-11 jų bendrovė sudarė sutartį su J. K. Jis pirko išsimokėtinai 2 metų laikotarpiui automobilį Mercedes Benz CLS 350, valst. (duomenys neskelbtini) už 35 000 EUR. 2016-08-29 su juo susisiekė J. K., kuris pasakė, kad turi bėdų, ir prašė jo nurodyti, kurioje vietoje pagal GPS signalą yra jo automobilis. N. I. tai daryti atsisakė, tačiau vėliau su juo susisiekė policijos pareigūnai, kuriems N. I. nurodė automobilio koordinates. Suradus automobilį, jis buvo grąžintas bendrovei, o bendrovė šį automobilį perdavė klientui. Dėl lizingo sutarties vykdymo kelis kartus buvo nežymūs sutarties pažeidimai, šiuo metu dar yra likusios kelios (gal 2) pagal sutarties grafiką nebaigtos mokėti įmokos. Pretenzijų bendrovė dėl automobilio niekam neturi.
Turto prievartavimas pasireiškia alternatyviais veiksmais, kai kaltininkas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai verčia kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidaujamas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą (BK 181 str. 1 d.)
Kaltinamieji, neigdami savo kaltę dėl turto prievartavimo, iš esmės nurodė, jog automobilis buvo jiems duotas/paliktas kaip užstatas ir/ar garantas, kol A. P. ir/ar J. K. įvykdys savo įsipareigojimus. Gi iš J. K. bei A. P. parodymų matyti, jog kaltinamieji pas A. P. atvyko, ne norėdami aptarti vienam iš jų priklaususio automobilio nuomos klausimų ar priversti A. P. grąžinti skolą, kaip nurodo kaltinamieji, o siekdami įbauginti, kad šie daugiau nebandytų reikalauti grąžinti jau ir taip jų valdyme buvusį automobilį. Tuo pačiu tikslu buvo pareikalauta, kad J. K. ir toliau sistemingai mokėtų įmokas už pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigytą automobilį, kad jie galėtų netrukdomai jį valdyti, o išmokėjus visas įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį, automobilį atiduotų kaltinamiesiems. Aplinkybės, kad J. K. atvykus pas A. P. kaltinamieji teiravosi pastarojo dėl mokamų automobilio lizingo įmokų, neneigė ir patys kaltinamieji, priešingai - nurodė, kad nors, kaip nurodė, manydami, kad automobilis priklauso A. P., nukentėjusiojo J. K. teiravosi apie automobilį, patikrino įmokų už automobilį mokėjimo kvitus ir tikrai įsitikino, jog automobilis yra J. K., tačiau vis viena šio automobilio negrąžino bei su juo išvyko iš susitikimo vietos.
Nukentėjusysis J. K. nurodė, jog L. P. reikalaujant toliau nevėluojant mokėti įmokas už automobilį, D. M. grasinant, kad to nepadarius bus išvežtas į mišką ir daužomas vamzdžiais, nurodant jog sumokėjus visas įmokas, automobilį privalės perrašyti L. P., D. M. demonstratyviai vaikščiojo rankose laikydamas armatūros gabalą. Tokius pat parodymus J. K. buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu. J. K. su D. M. ir L. P. jokie skoliniai/turtiniai santykiai nesiejo, iš esmės jie nebuvo pažįstami. Minėtą grėsmingą situaciją teismo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis L. P., nurodęs, kad susitikimo metu jis rėkė ir barėsi. Tiek D. M., tiek L. P. pripažino, kad į įvykio vietą atvažiavęs J. K. bijojo lipti iš mašinos. Teismo posėdžio metu šios baimės priežastį paaiškino pats nukentėjusysis, nurodęs, kad nors ir kelis kartus buvo matęs kaltinamuosius, tačiau tai negerino situacijos, kadangi kaltinamieji turėjo autoritetą, jų visi bijojo, nes pastarieji buvo vienos Vilniaus nusikalstamų grupuočių nariai.
Žemesnės instancijos teismas
Iš esmės analogiškus J. K. parodymams parodymus apie kaltinamųjų veiksmus davė ir A. P. Nors teisme pastarasis nurodė, jog kai kurių aplinkybių negirdėjo, nes buvo toliau ar tuo metu pas jį kažkas atvažiavo, tačiau teismas tiki A. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie sutampa su J. K. parodymais, o teisme duotus laiko tam tikru prisitaikymu prie aplinkybių iš baimės tiesiogiai bijant duoti kaltinamiesiems nepalankius parodymus. Netikėti A. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas neturi pagrindo, nes jie visose kitose detalėse iš esmė sutampa su J. K. parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Taigi, iš nukentėjusiojo J. K., liudytojo A. P. parodymų matyti, jog 2016-08-18 pas A. P. atvykus kaltinamiesiems, o vėliau, kaltinamųjų reikalavimu, - J. K., pastarieji J. K. atžvilgiu naudojo psichinę prievartą, kuri pasireiškė ne tik grasinančiais žodžiais - „išveš į mišką ir uždaužys vamzdžiais“, bet ir konkliudentiniais veiksmais - D. M. rankose laikyta armatūra.
Šalies argumentai
A. P. nurodė, jog automobilį jis su J. K. bendrai valdė, jokių ginčų ar nesutarimų dėl automobilio priklausomybės tarp jų nebuvo, A. P. buvo pažįstamas su kaltinamaisiais, A. P. ne kartą skolino automobilį D. M., tačiau, A. P. prireikus automobilio, kaltinamieji atsisakė automobilį grąžinti, be to, jei ne nuo pat pradžių (skolinant pirmus kartus), tačiau vėliau kaltinamieji tikrai žinojo, jog automobilis realiai priklausė ne A. P., o J. K..
Žemesnės instancijos teismas
Iš nukentėjusiojo J. K., liudytojo A. P. parodymų matyti, jog atsisakant grąžinti automobilį, J. K. buvo grasinama fiziniu susidorojimu, būtent, jo atžvilgiu D. M. vaikštant su armatūros gabalu rankose buvo naudojama psichinė prievarta, buvo reikalaujama atsiskaityti apie lizingo įmokų mokėjimą, o pastarajam parodžius įmokos sumokėjimą patvirtinantį kvitą, buvo pareikalauta toliau nevėluojant mokėti įmokas bei nurodyta, jog baigus išmokėti visą lizingo sumą – automobilis liks kaltinamiesiems ir nebus grąžinamas. Jokio teisinio pagrindo reikalauti palikti automobilį kaltinamųjų valdymui, tikrinti lizingo įmokų mokėjimą, o vėliau J. K. perduoti nuosavybės teises kaltinamieji neturėjo.
Teismas neturi pagrindo netikėti J. K. parodymais, nes tiek jis pats -J. K., tiek ir liudytojas A. P., o taip pat ir kaltinamieji, patvirtino, jog 2016 08 18 A. P. kieme susitikimas vyko dėl D. M. duoto naudotis automobilio, kurį paprašius grąžinti kaltinamieji pareiškė pretenzijas į jį, jo negrąžino ir tuo pačiu automobiliu pasišalino iš A. P. kiemo. Nors L. P. nurodė, jog susitikimas pas A. P. kieme vyko dėl kitų klausimų, o A. P. neprieštaraudamas sutiko, kad toliau Mercedes automobiliu naudosis L. P. (ne D. M., kuris naudojosi iki tol), tačiau šios aplinkybės laikytinos paneigtos J. K., A .P. parodymais bei rašytiniais įrodymais.
Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, jog 2016-09-05 D. M. skambino bei rašė SMS A. P. 11 kartų, kvietė susitikti ir pasikalbėti, įtarė, kad jis juos išdavė policijos pareigūnams ir aiškinosi, kam to reikėjo (b.1. 162-173 1 t.).
Nors pilnutinai susidaryti tarp J. K. ir A. P. vykstančių pokalbių turinio nėra galimybės, nes dalis žinučių yra pašalintos, tačiau iš J. K. susirašinėjimo (b.l. 38 1 t.) su Alfa 2 (A. P.) matyti, jog nuo 2016 08 22 J. K. ir A. P. sprendė klausimus susijusius ir su automobiliais.
Faktinių aplinkybių konstatavimo 2016 12 29 protokole (b.l. 142-170 189-204 6 t.) nurodytų D. M. (duomenys neskelbtini) programoje esantis 2016 09 05 laikotarpiu nuo 13:12 iki 13:21 val., nuo 14:14 iki 15:57 susirašinėjimas patvirtina, kad J. K. prašė grąžinti automobilį, tvirtino, jog automobilis priklauso jam, o ne A., kad iš J. K. buvo reikalaujami pinigai už padangas, kurių jis neprašė pakeisti, ir nurodė grąžinti senas, o D. M. pasiimti tas, kurias jis pakeitė.
Teismas tiki A. P. ir J. K. parodymais, kad kaltinamųjų buvo prašoma grąžinti automobilį, šios aplinkybės nepaneigia ir kaltinamieji, iš esmės patvirtindami, jog jie pas A. P. atvyko tikslu pasikalbėti apie automobilį, jog juos su A. P. siejo įvairūs turtiniai klausimai, dėl anksčiau pirktų/parduotų/nuomotų automobilių, L. P. autobuso „įdarbinimo“ ir kt. Kaltinamųjų nurodymas į L. P. ir A. P. siejančius turtinius santykius bei pastarajam atsiradusią būtinybę grąžinti automobilį kaltinamiesiems iš esmės yra deklaratyvus ir vertintinas kaip gynybinė versija. Kaltinamasis L. P. parodė, kad dokumentų, patvirtinančių teisę reikalauti iš A. P. turtinės teisės ar pinigų sumos dėl kokio nors sandorio, neturi. Teismo nuomone, L. P. nurodytų jo ir A. P. skolinių santykių gynimas, esant reikalui, turėjo/galėjo būti ginamas kitomis civilizuotomis (civilinėmis) teisinėmis priemonėmis.
Tai, jog paprašius grąžinti automobilį, jis nebuvo grąžintas, o kaltinamųjų toliau naudojamas jų nuožiūra, matyti ne tik iš A. P., J. K. parodymų, susirašinėjimo žinučių, bet ir iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, kuriame užfiksuota, jog 2016-08-31 09:26 L. P. skambina D. M. ir kalbasi apie paimtą automobilį Mercedesą, apie jo padangų keitimą, apie susitikimą, kurio metu būtina, kad „S.“ nepamatytų prie (duomenys neskelbtini) to automobilio, nes paskui reikės mašiną iš jo dar kartą atimti (b.1. 158-161 1 t.).
Iš 2016-09-08 slapto sekimo protokolų matyti, jog 2016-08-31, 2016 09 01 automobiliu MB CLS350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi D. M. ir L. P. (b.1. 19-22, 26-27 2 t.).
Iš 2016-09-08 slapto sekimo protokolo matyti, kad 2016-09-05 automobiliu MB CLS350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi D. M., o taip pat užfiksuotas pastarojo ir L. P. bei A.D. sulaikymas (b.1. 23-25 2 t.).
Apžiūrėjus automobilį MB CLS350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo bagažinėje kartu su kitais daiktais buvo rastas ir paimtas D. M. vardu išduotas pasas (b.1. 50-52 2 t.).
Teismas atmeta, kaip kaltinamuosius teisinantį įrodymą pateiktą 2017 01 16 faktinių aplinkybių protokolą (b.l. 173-188 6 t.), kuriame nurodyta P. B. programėlėje „V.“ esantis susirašinėjimas su A. P. (A.), nes šiame protokole nurodyti pokalbiai nuo nagrinėjamo įvykio nutolę laiko atžvilgiu (po 2,5 mėn.), be to, teismo nuomone, šiuose susirašinėjimuose esanti informacija negali būti vertinama kaip patikima, nes iš pokalbio turinio matyti, jog šio pokalbio iniciatorius P.B. Be to, teismui nėra aišku, kas, kada, kokiu tikslu inspiravo šį susirašinėjimą, be to, šiuose pokalbiuose yra kalbama ir apie kitus automobilius, nesusijusius su nagrinėjama byla, todėl atrinkti ir įvertinti šių pokalbių sąsajas su nagrinėjamu įvykiu nėra galimybės.
Iš 2015 12 11 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties (b.l. 128-131 1 t.) matyti jog automobilis Mercedes Benz CLS350 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsimokėtinai 24 mėn. laikotarpiui buvo pirktas J. K. vardu. Tai, kad šio automobilio įgijėjas ir valdytojas pagal išperkamosios nuomos sutartį yra tik J. K., patvirtino ir liudytoju ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas N. I.
Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamieji atvažiavo pas jį su tikslu pamatyti nukentėjusįjį, jie paprašė iškviesti J. K. kaip automobilio savininką aptarti su automobiliu susijusius klausimus. Tai reiškia, kad jie suvokė, jog automobilį realiai teisiškai valdo J. K.. D. M. patvirtino, kad automobilio Mercedes sulaikymo metu buvo paimti automobilio pirkimo-pardavimo dokumentai, kuriuose jo valdytoju buvo įvardintas J. K. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir L. P., nurodydamas, kad pas D. M. buvo su anksčiau minėtu automobiliu susiję dokumentai. Tai reiškia, kad kaltinamasis D. M., vairuodamas šį automobilį, negalėjo nežinoti, kam jis priklauso. Priešingai - disponavo dokumentais, kuriuose automobilio valdytojas nurodytas J. K..
Kita vertus, teismo nuomone, kam konkrečiai (J. K., A. P. ir/ar bendrovei - duomenys neskelbtini) nusikaltimo padarymo metu teisiškai priklausė automobilis, šios bylos kontekste nėra reikšminga. J. K. ir A. P. šiuo automobiliu naudojosi bei jį valdė teisėtai. Kaip matyti iš teisme duotų J.K., A. P. bei N. I. parodymų, nesutarimų dėl J. K. teisių į šį automobilį tarp jų nėra ir nebuvo. Iš J. K. ir A. P. parodymų matyti, jog jie kartu išperkamosios nuomos būdu iš bendrovės (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį Mercedes Benz CLS350, 35 000 EUR vertės. Pradinę įmoką sumokėjo A. P., vėliau kasmėnesines įmokas jų bendru susitarimu mokėjo J. K. Automobilis buvo bendras, bet formintas J. K. vardu, vėliau, 2016 m. pavasarį-vasarą, sutarė, jog už A. P. automobilio dalį J. K. perduos žemės sklypą, o jis atsisakys teisių į Mercedesą, ir kai išpirks, automobilis liks J. K. Jų abiejų faktinio susitarimo pagrindu tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme iš esmės buvo laikoma, jog automobilis yra J. K. Tarp šių asmenų susiklostę civilinio pobūdžio teisiniai santykiai laikytini neturinčiais ryšio su šioje byloje nagrinėjamais D. M. ir L. P. veiksmais, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma, nes iš byloje nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, jog J. K. buvo teisėtas šio automobilio naudotojas ir valdytojas.
2016 08 24 (b.l. 1 1 t.) J. K. kreipėsi į policiją, pranešdamas, kad L. P. su dar vienu (jam nežinomu asmeniu) pasiskolino Mercedes Benz CLS350 bei 2016 08 18, grasindami susidorojimu, pareikalavo toliau mokėti įmokas už automobilį ir pareiškė, kad jo negrąžins.
Apžiūrėjus D. M. planšetinį kompiuterį "Samsung", jo "V." programos kontaktuose rastas nurodytas Jonas, kuris identifikuotas kaip J. K., su kuriuo 2016-09-05 fiksuotas susirašinėjimas, kurio metu D. M. prieštarauja J. K. dėl automobilio (b.1. 74-83 2 t.).
Nors D. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 rugpjūčio mėnesį kartu su L. P. buvo atvažiavęs pas A. P. aptarti automobilių klausimų, vėliau atvyko J. K., kurio kaltinamasis teiravosi apie automobilio apmokėjimo tvarką, jam negrasino ir jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo, o L. P. nurodė, kad 2016 rugpjūčio mėnesį kartu su D. M. buvo atvažiavęs pas A. P. - pastarasis nevykdė kaltinamajam duotų pažadų, todėl atvykęs A. P. nurodė, kad kol pastarasis neįvykdys anksčiau duotų pažadų ir neatliks tai, ką privalo, jis, L. P., važinėsis automobiliu Mercedes Benz. D. M. neigė naudojęs smurtą, grasinęs. Anot L. P., tokių veiksmų neatliko ir D. M., iš bylos medžiagos akivaizdu, kad kaltinamieji L. P. ir D. M. nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu veikė, neturėdami jokio teisinio pagrindo. Nors kaltinamieji teigia, kad, nenaudodami jokių neteisėtų priemonių, skolos grąžinimo siekė tik iš A. P. (kurio atžvilgiu taip pat neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių jo prievolės kaltinamųjų atžvilgiu), pačių kaltinamųjų, liudytojo A. P. bei nukentėjusiojo J. K. parodymais nustatyta, kad kaltinamųjų neteisėti veiksmai, o būtent psichinės prievartos panaudojimas tikslu neteisėtai užvaldyti jų disponuojamą automobilį ir įgyti nuosavybės teisę į jį, buvo nukreipti išimtinai į J. K. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamuosius su J. K. siejo teisiniai santykiai ar kadpastarojo atžvilgiu jie turėjo teisėtų, pagrįstų pretenzijų. Priešingai, neturėdami jokio teisinio pagrindo disponuoti automobiliu bei neturėdami jokio teisėto suinteresuotumo J. K. skatinti operatyviau apmokėti automobilio išperkamosios nuomos mokesčius, pastarajam reiškė pretenzijas dėl neva netinkamai vykdomų sutarties sąlygų ir nepagrįstos būtinybės jiems už automobilį mokėti. Šių duomenų pagrindu akivaizdu, kad kaltinamųjų veiksmai pasižymėjo objektyviąja turto prievartavimo nusikaltimo sudėtimi — kaltinamieji panaudodami psichinę prievartą bei grasindami panaudoti fizinę prievartą atvirai vertė J. K. perduoti didelės vertės turtą: teises į didelės vertės svetimo turto valdymą, o vėliau ir nuosavybės teises į jį.
Pagrindo kaltinamųjų veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą – nėra. Nors išoriškai objektyvieji ir turto prievartavimo, ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs, šias veikas skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi, vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo. Šiuo atveju atskiriant subjektyviąją turto prievartavimo ir savavaldžiavimo puses būtina nustatyti, kad asmenys suvokė savo veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą. Tai reiškia, kad savavaldžiavimo atveju kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis turi reikalavimo teisę į kito asmens turtą, o turto prievartavimo atveju - kad jokios pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Šioje byloje akivaizdu, kad kaltinamieji žinojo apie jų J. K. atžvilgiu pareikštų reikalavimų neteisėtumą, juo labiau jokios klaidos jų suvokime nebuvo. Kaip buvo ankščiau aptarta ir paneigta jų iškelta versija dėl automobilio priklausymo A. P., kaltinamieji kryptingai savo veiksmus nukreipė J. K. atžvilgiu, žinojo, kad jų reikalaujamas perduoti turtas jiems nepriklauso, yra didelės vertės, bei norėjo taip veikti. Nuo faktinio automobilio pasisavinimo, pirmojo susitikimo pas A. P. kaltinamieji iki sulaikymo. Bendravo būtent su J. K., jam reiškė reikalavimus, neteisėtas pretenzijas dėl automobilio perdavimo.
Iš nukentėjusiojo J. K., liudytojo A. P. parodymų matyti, jog reikalavimai perduoti automobilį buvo išsakyti ne vieną kartą. D. M., L. P. savo agresyviu elgesiu tiesiogiai dalyvavo naudodami tiek psichinį smurtą ir grasindami panaudoti fizinį, taigi, akivaizdu, jog kaltinamieji suvokė, jog naudodami smurtą jie elgiasi nusikalstamai ir to siekė.
Byloje nustatyti kaltinamųjų D. M. ir L. P. veiksmai iš esmės reiškė susitarimą bendrai prievartauti turtą ir šioje konkrečioje situacijoje susitarimas pasireiškė sutartinais veiksmais, t.y., veiksmais, rodančiais, kad jie visi pritaria vieni kitų veiksmams, sutinka su jų neteisėtais veiksmais, taip išreikšdami savo tikrąją valią – prievartauti turtą. Kaltinamieji suprato ne tik savo, bet ir kito bendrininko veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Tokiu būdu jie, būdami nusikalstamos veikos bendrininkais, buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ir veikė tiesiogine tyčia.
Pagal BK 181 str. 3 d. atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtą << ...>>. Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda. Turto prievartavimo sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis supažindinamas su neteisėtos turtinės pretenzijos ir grasinimo turiniu. Faktinis nukentėjusiojo turto ir/ar turtinės teisės perdavimas kaltininkui ar kitoks turtinės pretenzijos patenkinimas nėra būtinas ir atskirai nuo turto prievartavimo nekvalifikuojamas. Tai, jog nukentėjusiajam buvo išsakyti turtiniai reikalavimai, matyti ne tik iš nukentėjusiojo, bet ir iš liudytojo A. P. parodymų, aukščiau išdėstytų rašytinių įrodymų.
Subjektyvioji turto prievartavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją ir nori taip veikti. Automobilio Mercedes Benz CLS 350 kaina 35 000 Eur kelis kartus viršija BK 190 str. numatytos didelės vertės (250 MGL – 9415 Eur) sumą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas laiko, kad kaltinamųjų D. M. ir L. P. kaltė yra pilnai įrodyta, o jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 3 d., kaip didelės vertės turto prievartavimas.
Motyvuojamoji dalis
2. Dėl plėšimo (BK 180 str. 1 d.)
Kaltinamasis L. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kadangi A. P. vengė L.P., o pastarajam reikėjo savo (L.P.) autobusiuko, susitikęs su A. D., L. P. paprašė jo pradėti surasti A.P. Kadangi namuose A. P. nerado, A. D pasiūlė nuvažiuoti į statybvietę. Nuvykus į statybvietę ten rado dirbančius 5-6 darbininkus, Alfredo nebuvo, todėl L. P. paprašė, kad jie jam paskambintų, nes jiems (L. P.) A. P. nekelia telefono. Pastarieji atsisakė. Statybvietėje L. P. pamatė savo generatorių, pjūklą, todėl jis paprašė darbininkų instrumentus pakrauti į automobilį, jie tą ir padarė. I. D. paėmė plaktuką ir pradėjo eiti link L. P., pastarasis padėjo ranką I. D. ant peties ir pasakė, kad „nereikia, seni, niekam grasinti, padėk plaktuką“. Jokių svetimų daiktų negrobė, o tiesiog pasiėmė savo. Kraudami L. P. daiktus darbininkai įdėjo ir „V.“ suktuką ir perforatorių, taip pat įdėjo pjaustyklę, nors niekas jų neprašė. Niekam nebuvo nei už niekur sugriebęs ir niekam negrasino. Išvažiavus darbininkai galėjo su savo instrumentais tęsti darbus, nei jis (L. P.), nei A.D. jiems negrasino.
Kaltinamasis A. D. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016-09-03 jis su L. P. atvažiavo prie A. P. statomos pirties, tikslu jį ten surasti, nes A. P. jo pastaruoju metu vengė, neatsiliepdavo į jo skambučius. Statybose A. P. nerado, o ten dirbo tik 4-5 jaunuoliai. Pastariesiems jis tik pasakė, kad A. P. jį susirastų, o norėdamas, kad A. P. jį kuo greičiau susirastų, paėmė savo instrumentus ir įrankius, kurie manė esą L. P. Įrankius į automobilį padėjo sukrauti statybvietėje buvę darbininkai. Jiems niekas negrasino ir prieš juos nesmurtavo. Kai po kelių dienų A. D. paskambino V. S., A. D. pastarajam pasakė, kad jam problemų atsiimti įrankius nėra, kad jie buvo paimti per klaidą, kad gali atvažiuoti ir pasiimti pats ar po kelių dienų jis jam užveš. Paimtus įrankius jis nuvežė į savo naudojamus garažus, jie buvo paimti kratos metu.
Kaltinamieji L. P. ir A. D. kaltais neprisipažino, tačiau, teismo nuomone, jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.
Nukentėjusysis J. K. parodė, kad po kelių savaičių po įvykio, gali būti, kad 2016-09-03 apie 17 val., jam paskambinęs A. P. pranešė, kad jį darbininkai informavo, jog atvažiavę į statybas L. P. su A. D., sumušė ten buvusį senuką, grasino darbininkams ir susikrovė bei pasiėmė iš statomo objekto statybinius įrankius, tarp kurių buvo ir J. K. priklausančių. Buvo nustatyta, jog buvo pagrobtas kampinis šlifuoklis "Einhell", generatorius "Nupower evolution" ir benzininis pjūklas "Stihl". Bendrai padaryta 2650 eurų turtinė žala. Jis, pamatęs visus šiuos daiktus pas tyrėją, juos pagal jų nusidėvėjimo požymius atpažino kaip savo. Kadangi daiktai grąžinti, turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia.
2016 09 03 J. K. per Bendrosios pagalbos centrą pranešė apie darbo įrankių pagrobimą (b.l. 24 1 t.). 2016-09-03 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b.1. 27-33 1 t.).
Dėl šio įvykio 2016 09 03 ir 2016 09 05 J. K. (b.l. 4, 25 1 t.) ir 2016 09 05 A. V. (b.l. 7 1 t.) kreipėsi į teisėsaugos institucijas, pranešdami apie jiems priklausančių įrankių pagrobimą.
Iš liudytojo A. P. parodymų matyti, kad jo motina statėsi pirtį, kurioje darbus koordinavo, o nesant A. P. tiekė medžiagas J. K. Statybose padėjo šalia gyvenantys žmonės. Kelios dienos po to, kai buvo paimtas automobilis (galimai 2016-09-03) vakare, statomoje pirtyje dirbę darbininkai paskambinę pranešė, kad jie nebegali toliau dirbti, nes kažkokie du vyrai atvažiavę susirinko statybos įrankius. Jie pasakė, kad dėl to įvykio pranešė Trakų policijai. Iš apibūdinimo A. P. suprato, kad įrankius išsivežė A. D. ir L. P. Apie tai jis telefonu informavo J. K. Asmeniškai A. P. priklausančių jokių įrankių nebuvo paimta. Žino, kad buvo paimti J. K. ar jo motinai, A. Z. ir V. S. priklausantys įrankiai. Įvykio aplinkybių jis nematė, kažkas minėjo, kad vienas iš statybose dirbusių asmenų – „senukas“ buvo supurtytas. Kiek žino, vėliau visi įrankiai policijos pareigūnų buvo grąžinti jų savininkams. A. P. dėl šio įvykio jokios turtinės žalos nepatyrė.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. V. (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-09-03 apie 15:30 val., į statybų objektą, kuris yra (duomenys neskelbtini), kur jis su V., A. ir seneliu I. D. remontavo stogą. Atvažiavo du nepažįstami vyrai, kurie dirbusiems ant stogo liepė nulipti, o seneliui I. D. liepė padėti įrankius. Jie pasakė, kad yra ekologiniai inspektoriai ir atvažiavo pasiimti įrankių. Šie asmenys jiems pagrasino, kad jei jie bandys priešintis, nuraus visiems galvas ir užkas jų kūnus miške. Jie visi labai išsigando, po ko minėti vyrai jiems liepė visus darbo įrankius krauti į jų automobilį. Jie labai išsigandę susidorojimo, jiems pakluso ir atidavė visus įrankius, su kuriais dirbo: perforatorių, metalo pjūklą, grąžtą, benzininį generatorių, benzininį pjūklą, suktukus bei kt. Vienas iš tų vyrų dar ranka sugriebė jo seneliui už smakro ir ėmė jį spausti, o kai senelis ėmė rėkti jį paleisti, tas vyras jam liepė eiti namo. Tuomet vyrai pagrasinę, kad jie atvažiuos patikrinti ir jei ras juos dirbančius toliau, nuraus galvas, uždraudė tęsti darbus. Jiems grasino abu vyrai. Vyrai buvo agresyviai nusiteikę ir matėsi, kad jei jie nepaklus jų reikalavimams, tai jie savo grasinimus įgyvendins (b.1. 67 1 t.).
Asmens atpažinimo pagal jo nuotraukas metu nukentėjusysis A. V. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino L. P. ir A. D., kaip asmenis, kurie jiems grasindami paėmė darbo įrankius (b.1. 70-72, 73-75 1 t.).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo V. K. parodymų (pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka) matyti, jog A. P. 2016 metų rugpjūčio mėn. paprašė padėti jo draugui statybose. 2016-09-03 jam dirbant dar su vienu vaikinu ir senuku, apie 14-15 val., prie statomo namo privažiavo automobilis "Subaru" juodos spalvos, iš kurio išlipo du jam nepažįstami vyrai, prisistatę darbo inspekcijos atstovais, bet jie nepatikėję pradėjo juoktis. Tuomet vienas vyras tą senuką čiupo už gerklės, o jam (V. K.) liepė nulipti. Tuomet senukui liepė eiti namo, o patys ėmė krauti į savo automobilį statybinius įrankius: generatorių, kampinį šlifuoklį, du grąžtus, benzininį pjūklą, perforatorių. Visi šie įrankiai buvo A. P. ir statomo namo šeimininko. Vyriškiai liepė niekam nesakyti, kad jie paėmė įrankius, priešingu atveju grasindami užmušti darbininkus. Taip pat pagrasino, kad jei dar kartą juos pamatys dirbančius tose statybose, tai galvas nuraus, ir tai jis (V. K.) suprato kaip grasinimą užmušti ar kitaip sužaloti. Vyrams išvažiavus, jis iškart paskambino A. P. ir informavo apie tai, kas nutiko. Jie labai tų vyrų išsigando, ypač to vieno, kuris buvo labai agresyvus, keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais, jis net kelis kartus senukui buvo sugriebęs už gerklės ir užsimojęs jam trenkti į veidą, tačiau nesudavė, nes senukas pasakė, „ką tu čia, muši senuką“ (b.1. 78-79 1 t.).
Asmens atpažinimo pagal jo nuotraukas metu liudytojas V. K. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. D., kaip asmenį, kuris jiems grasindamas paėmė darbo įrankius, bei L. P., kaip asmenį, kuris jiems grasindamas paėmė darbo įrankius ir senukui buvo paėmęs už gerklės (b.1. 80-82, 83- 85 1 t.).
Nukentėjusysis I. D. teismui parodė, kad įvykio dieną (datos nepamena) jis kartu su anūku, „V.“ ir dar vienu žmogum, kurių pavardžių nežino, buvo prie statomo namo. Anūkas ir tas žmogus užlipo ant stogo, o jis iš apačios padavinėjo lentas, kai atvažiavo tamsus automobilis, iš kurio išlipo du vyrai: A. D. ir L. P., kuris ėmė iškart šaukti, liepė nulipti nuo stogo ir grasino. Kaltinamieji sakė, kad jie inspektoriai, liepė jiems atiduoti visus statybinius įrankius ir dingti iš čia. Grasino, kad jie grįš patikrinti, ar jie negrįžo dirbti, ir visus užmuš, jei jie ką nors darys, sakė, kad įrankius išveža todėl, kad jie čia dirba nelegaliai. Jie dar bandė jų prašyti, sakydami, kad nebedirbs, o įrankius sudės į sandėliuką, tačiau tie du vyrai atsakė, kad visus įrankius išveš, visus įrankius susidėjo į automobilį ir išvažiavo. Iš esmės palaikydamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad L. P. buvo sugriebęs jį už apykaklės ir užsimojęs suduoti.
Ikiteisminiame tyrime asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu nukentėjusysis I. D. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino L. P., kaip vyrą tamsiai plaukais, kuris jiems grasindamas užmušti, buvo jį sugriebęs ir ketino jam suduoti bei kito vyro padedamas sukrovė visus įrankius ir juos išsivežė (b.1. 91-92 1 t.); L. P. nukentėjusysis, kaip vieną iš įrankius išvežusių vyrų, atpažino ir teisme.
Ikiteisminiame tyrime asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu nukentėjusysis I. D. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. D., kaip vyrą ryžais plaukais, kuris buvo mažiau agresyvus, bet padėjo kitam vyrui sukrauti visus įrankius ir juos išsivežė (b.1. 93-94 1 t.). Parodžius tas pačias nuotraukas, nuotraukoje Nr. 4 (kurioje yra A. D. nuotrauka), I. D. vėl parodė, jog tai tas pats vyras, kuris buvo atvažiavęs su L. P., tačiau gyvai teisme jam A. D. neatrodė pažįstamas.
Liudytoja V. D. teisme parodė, jog įvykio dieną buvo namuose, matė, kad į statybvietę, kurioje dirbo jos vyras I. D. ir dar keli vaikinai, buvo atvažiavę du vyriškiai, kurie nieko blogo nedarė tik pakalbėjo, tačiau apie ką buvo pokalbis, ji negirdėjo. Niekas prieš jos vyrą smurto nenaudojo, tokius parodymus buvo priversta duoti.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų V. D. parodymų matyti, jog ji su vyru I. D. gyvena (duomenys neskelbtini), 2016 metų pavasarį jie dalį šalia esančios žemės pardavė A. P., kur jis pradėjo statytis namą su pirtimi, o jos vyras jam padėjo statybose. 2016-09-03 apie 16- 17 val. ji buvo namuose, o vyras su dviem jaunuoliais kažką darė statybose. Ji su anūke buvo namuose, kai prie statomo namo pamatė atvažiuojantį automobilį, bet pamaniusi, kad tai A. P., nekreipė dėmesio iki tol, kol anūkė pradėjo šaukti, kad senelį muša. Ji priėjusi prie lango pažiūrėti, pamatė, kad vyras tamsiais plaukais, aukštesnis už kitą vyrą, atletiško kūno sudėjimo, laiko sugriebęs jos vyrą viena ranka už marškinių apykaklės, o kita ranka - už smakro. Ji šaukdama išbėgo į lauką, liepdama paleisti jos vyrą, tuomet tas vyras, paleidęs jos vyrą, sugniaužtais kumščiais pasileido link jos, buvo agresyvus, ji išsigandusi ėmė eiti atgal link namų. Tie abu vyrai ėmė krautis iš statybų kažkokius įrankius į savo automobilį ir dar grasino, kad atvažiuos patikrinti po pusvalandžio, o jei ras čia ir toliau dirbančius, užmuš (b.1. 96-97 1 t.).
Asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu V. D. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino:
A. D., kaip vyrą, kuris buvo mažiau agresyvus, bet taip pat grasino visus užmušti ir kuris padėjo kitam vyrui sukrauti visus įrankius ir juos išsivežė (b.1. 98-99 1 t.);L. P. kaip vyrą tamsiais plaukais, kuris grasindamas užmušti, jos vyrą buvo sugriebęs bei sukrovė visus įrankius į automobilį ir juos išsivežė (b.1. 100-101 1 t.).
Liudytojas A. Z. teisme parodė, jog jis kartu su I. D. ir dar keliais vaikinais įvykio dieną dirbo pas A. P. statybose, kai į statybvietę atvažiavo A. D. ir L. P., kurie susirinko įrankius ir išvyko. Kadangi įrankiai buvo skolinti iš viso kaimo, todėl A. Z. galvojo, jog jie pasiėmė būtent savo įrankius, Nei jam, nei kitiems darbininkams kaltinamieji negrasino, prieš nieką smurto nenaudojo, apie tai, kad atvykę jie prisistatė mokesčių inspektoriais, pasakyti nurodė pareigūnas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. parodė, kad norėdamas užsidirbti, nuėjo pakalbėti su kaime statomo namo savininku Alfredu. Jis sutiko jį laikinai priimti į darbą. Su juo dar dirbo du jaunuoliai. Darbe jis dirba su savininko duotais įrankiais, bet, kiek žino, jis tų įrankių dalį yra paskolinęs iš draugų, o vieną įrankį (rankinę pjaustyklę) į darbą jis buvo atsinešęs savo. Jis mėlynos spalvos plastmasiniu korpusu, metaliniu disku PRoFFI firmos. Tiksliai datos neprisimena, bet tai buvo rugsėjo mėn. pradžioje, jis dirbo prie statomo namo, dengė stogą. Dienos metu, bet kelinta valanda buvo nežino, automobiliu Škoda, numerių nežino, tamsios spalvos, atvažiavo kartą pas namo savininką matytas asmuo. Jis buvo su draugu. Tas aukštas vyriškis pasakė, kad Mokesčių inspekcija ir liepė nustoti dirbti, bet jis pamanė, kad juokauja, nes atpažino vieną iš tų asmenų. Jis ėmė šypsotis, bet tas aukštas asmuo priėjęs pasakė nustoti juoktis, liepė stabdyti darbus ir pasakė, kad daugiau nebedirbtų šitame objekte. Jie sustojo dirbti, ir tuomet abu tie vyrai pradėjo rinkti visus darbo įrankius, esančius statybų aikštelėje statome objekte bei aplink jį. Kaip tik tame statome name buvo kaimynas senukas, kuris kažką ėmė jiems sakyti, bet tuomet tas aukštesnis vyras sugriebė jam už gerklės ir pasakė, kad šis nelįstų. Taigi, minėti vyrai susirinko tuos įrankius, tame tarpe ir jo tą rankinę pjaustyklę, susikrovė į automobilio bagažinę ir išvažiavo. Kaip suprato, vyrai paėmė įrankius, nes kažko nepasidalijo. Po dviejų dienų savininkas į statomą objektą grąžino paimtus įrankius, pasakė, kad kreipėsi į policiją. Paėmus jo įrankį, jam jokia žala nepadaryta, todėl niekam pretenzijų neturi. 2016-09-14 jis atėjęs apklausai pas tyrėją, kabinete, kampe pamatė padėtą rankinę pjaustyklę ir iškart pagal bendrą formą, nusidėvėjimą ir firmą atpažino kaip savo. Tuo metu, kai minėti vyrai paėmė įrankius, tas žemas vyras kalbėjo gražiai, agresyvesnis buvo aukštas vyras (b.1. 111-113 1 t.).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu liudytojas A. Z. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino:
A. D., kaip asmenį vardu A., kuris su savo draugu iš jų statomo objekto išsivežė statybinius įrankius (b.1. 114- 117 1 t.);L. P., kurį apibūdino kaip vyrą, kuris buvo agresyvus ir buvo senuką sugriebęs už gerklės, sakydamas nelįsti (b.1. 118-121 1 t.).
Liudytojas V. S. parodė, kad jis savo įrankius: akumuliatorinį suktuką "Dewalt", geltonos spalvos, ir mėlyną elektrinį perforatorių "EinheH", į kurį buvo įstatytas grąžtas betonui, diskinį pjūklą buvo paskolinęs A. P., nes jis prašė pirties statyboms. Kai jam pačiam prireikė vieno iš paskolintų įrankių, jis atvyko į statybų objektą (pirtį), ir ten buvę darbininkai pasakė, kad buvo atvažiavęs A. su draugu ir paėmę įrankius išsivežė. A., prieš išsiveždamas jo įrankius, jam neskambino. A. D. pretenzijų, kad pasiėmė jo įrankius, neturi, įrankius grąžino tyrėja, nes jis savo daiktus atpažino pagal jų nusidėvėjimo požymius. Įrankiai grąžinti tokios pačios būklės kaip ir buvo, ir jam dėl to jokia žala nepadaryta.
Liudytojas P. B. teismui parodė, jog, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose, susipažino su L. P. ir A. D. Atlikęs bausmę ir išėjęs iš įkalinimo įstaigos palaikė santykius su L.P. D. M. taip pat pažįsta. A. P. pažįsta, santykiai draugiški. J. K. pažįsta iš matymo. Žino, kad L. P. statė/įrenginėjo kažkokias patalpas, turėjo nusipirkęs įrankių, turėjo savo maišyklę, kitokių įvairių instrumentų. Jie (P. B., A. P., L. P.) vienas iš kito skolindavosi įrankius. Įvykio metu kai L. P. ir A.D. paėmė iš A. P. statomos prities įrankius, kartu nebuvo, apie šio įvykio aplinkybes nieko pasakyti negali. Žino, kad A. P. skolindavo automobilius, tame tarpe ir jis pats buvo kuriam laikui/progai pasiskolinęs „Mercedes Benz CLS350“, taip pat žino, kad A. P. šį automobilį buvo skolinęs ir kitiems, juo važinėjo ir D. M., ir L. P.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmeta I. D. ir V. D. teisme duotus parodymus, kad prieš I. D. nebuvo vartojamas smurtas: jis nebuvo paimtas už smakro, marškinių, kad jam ir kitiems asmenims nebuvo grasinama, ir vadovaujasi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie sutampa su kitų šiame epizode ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklaustų liudytojų apie grasinimus ir smurtavimą parodymais. Teisme apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad nukentėjusieji ir liudytojai šioje byloje buvo labai įsigąsdinę, parodymus davė nenoriai ir atsargiai, ir nors byla, iškelta pagal faktą, dėl poveikio liudytojams buvo nutraukta, tačiau pagrindo manymui, kad liudytojų parodymai buvo įtakojami – buvo, ką patvirtina ir tarnybinis pranešimas (b.l. 16-17 1 t.).
Iš liudytoju apklausto A. N. parodymų matyti, jog jis šioje byloje, kaip pareigūnas, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, rašė protokolus, dalyvavo kratose, sulaikymuose. Liudytojas A. Z., pagal iškvietimą atvykęs į komisariatą, nenorėjo duoti parodymų, sakė, kad nieko nematė, kad nenori turėti reikalų su kaltinamaisiais, jų prisibijo. Nenoriai parodymus davė ir liudytoja V. D. Po įvykio jam, kaip pareigūnui, į darbinį telefoną skambino J. K., teiravosi ar pradėtas tyrimas. A. N. buvo davęs J. K. telefoną, nes kaltininkai dar nebuvo sulaikyti, o tiek jis, tiek ir liudytojai A.Z., V. D. ir jos anūkas, A. P. buvo nurodę, kad bijo kaltinamųjų. Jie nieko nevertė duoti jokių parodymų, liudytojai, nukentėjusieji yra tik padrąsinami sakyti viską, kas jiems yra žinoma.
Iš liudytojų J. B., O. D., N. L., šios bylos tyrėjų, paaiškinimų matyti, jog atliekant proceso veiksmus (priimant pareikšimą dėl įvykio, apklausiant) asmenis buvo laikomasi numatytų veiksmų atlikimo tvarkos, apklausus liudytojus, nukentėjusiuosius, kaltinamuosius (įtariamaisiais) pastariesiems, buvo pateikiama surašytas protokolas perskaitymui, kuriuos jie perskaitę turėjo galimybę koreguoti, patikslinti, ir tik tai padarius, pasirašyti. Niekam joks poveikis dėl parodymų nebuvo daromas, visiems buvo išaiškinamos jų teisės bei paraginami teisingai papasakoti jiems žinomas aplinkybes.
N. L. nurodė, jog procese kaltinamieji elgėsi įžūliai ir agresyviai, matėsi, kad liudytojai, nukentėjusieji yra bauginami, todėl buvo pasiūlyta apsauga. Po kiek laiko liudytojai ėmė keisti parodymus, nes, jos nuomone, jie turėjo pagrindo bijoti. Pagal faktą buvo iškelta byla dėl poveikio liudytojams, tačiau ji nutraukta, nenustačius subjekto.
A. D. ir L. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016-09-06. siekiant susitikti su A. P., atvyko priėjo statomos pirties. Tam, kad A. P. jį (L. P.) kuo greičiau susirastų, paėmė statybinius įrankius.
Pasak A. D., dauguma įrankių priklausė V. Vėliau įrankiai buvo nuvežti į A. D. garažus. Jokio smurto ar grasinimų ten buvusių darbininkų atžvilgiu nenaudojo.
L. P. parodė, kad visi A. D. paimti daiktai priklauso jam, kadangi jis minėtus daiktus atidavė saugoti A. P.. 2016-09-06 atvykę su A. D. prie A. P. statomos pirties, darbininkams statybos daiktus liepė sukrauti į automobilį. Tokiu būdu pasiėmė sau priklausančius įrankius. Jokio smurto ir grasinimų statybininkų atžvilgiu nenaudojo.
Teisme liudytojas A. P. bei nukentėjusysis J. K. parodė, kad darbininkai juos informavo, jog į A. P. pirties statybvietę atvykę L. P. ir A. D. ten dirbusių darbininkų atžvilgiu naudojo psichinę prievartą, paėmė statybos įrankius ir senuko (I. D.) atžvilgiu naudojo smurtą. Iš esmės šias aplinkybes patvirtino statybų objekte įvykio metu buvę darbininkai. Anot ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. V., į statybų objektą atvykę du vyrai, o būtent – L. P. ir A. D., grasino ten dirbusiems darbininkams, liepė nutraukti darbą ir visus įrankius sukrauti į atvykusiųjų automobilį, o jiems pasipriešinusio I. D. atžvilgiu L. P. naudojo fizinį smurtą - jį sugrėbė ir purtė. Teismo posėdžio metu šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats nukentėjusysis I. D., nurodydamas, kad į įvykio vietą atvykę kaltinamieji buvo jį sugriebę bei grasino, jei darbininkai neišeis, jų atžvilgiu panaudoti smurtą. Kaltinamieji L. P. ir A. D. nurodė švelnesnį savo veiksmų pobūdį, jie teismo posėdžio metu neneigė tos aplinkybės, kad atvyko į statybų vietą, nurodė darbininkams statybos įrankius sukrauti į automobilį, o į I. D. asmeniškai kreipėsi dėl vykdomų darbų nutraukimo. Kaltinamieji, neigdami jiems pareikšto kaltinimo plėšimo epizode pagrįstumą (smurto naudojimą), akcentuoja teismo posėdžio metu pateiktų liudytojų V. D. bei A. Z. parodymus, kuriais jie atsargiai įvardijo kaltinamųjų veiksmus, tačiau I. D. teisme visgi patvirtino savo parodymų ikiteisminio tyrimo metu teisingumą, o iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų parodymų matyti, jog visi šie asmenys pripažino, kad I. D. atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, I. D. buvo sugriebtas už apykaklės bei smakro (pasak A. Z. – gerklės). Netikėti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais dėl smurto naudojimo ir įrankių pagrobimo teismas neturi pagrindo, nes nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai papildo, patikslina vienas kitą, vienareikšmiškai nurodo į fizinio smurto naudojimą pagrobiant svetimus įrankius ir sudaro vieningą įrodomų grandinę.
Teismo nuomone, liudytojai teisme, švelnindami savo parodymus kaltinamųjų naudai, keitė savo ikiteisminio tyrimo metu pateiktus parodymus, tokiu būdu siekdami padėti kaltinamiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis I. D. parodė, kad po minėto įvykio buvo atvykę kažkokie asmenys, teiravosi apie A. P. ir siūlė pagalbą maistu. Iš A. P. parodymų matyti, jog po įvykio statybose buvę asmenys buvo įspėti apie būtinybę nesakyti dėl neteisėto statybos įrankių pasisavinimo ir naudoto smurto.
Kaltinamieji teismui pateiktais internetiniais skelbimais (b.l. 7 t.) ginčija pavogtų daiktų modelius, vertes, iš esmės nurodydami, jog tokių daiktų nukentėjusieji, liudytojai neturėjo ir/ar negalėjo turėti, tačiau iš J. K. parodymų matyti, jog buvo pagrobtas kampinis šlifuoklis "Einhell", generatorius "Nupower evolution" ir benzininis pjūklas "Stihl". Bendrai padaryta 2650 eurų turtinė žala. Jis, pamatęs visus šiuos daiktus pas tyrėją, juos pagal jų nusidėvėjimo požymius atpažino kaip savo.
Iš liudytojo V. S. parodymų matyti, jog jis savo įrankius: akumuliatorinį suktuką "Dewalt", geltonos spalvos, ir mėlyną elektrinį perforatorių "EinheH", į kurį buvo įstatytas grąžtas betonui, diskinį pjūklą buvo paskolinęs A. P. Jam įrankius grąžino tyrėja, nes jis savo daiktus atpažino pagal jų nusidėvėjimo požymius.
Iš A. Z. parodymų taip pat matyti, jog 2016-09-14 jis įėjęs apklausai pas tyrėją, kabinete, kampe, pamatė padėtą rankinę pjaustyklę ir iškart pagal bendrą formą, nusidėvėjimą ir firmą atpažino kaip savo.
Iš 2016-09-05 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. D. savanoriškai pateikė: benzininį generatorių „Nupower evolution“, benzininį pjūklą „Stihe“ MS441, suktuką „Dewalt“ geltonos spalvos, perferatorių „Einhell“ 8261 žalios spalvos, diskinį pjūklą „Proffi“ mėlynos spalvos, kampinį šlifuoklį „Einhell“ geltonos spalvos, metalinį grąžtą, kurie 2016-09-09 apžiūros protokolu apžiūrėti (b.1.51-54 3 t.).
2016-09-09 pagal pakvitavimą: akumuliatorinis suktukas Dewalt, elektrinis perferatorius Enhel ir grąžtas betonui, grąžinti V. S. (b.l. 55 3 t.), 2016-09-14 pagal pakvitavimą rankinė pjaustyklė grąžinta A. Z. (b.l. 56 3 t.), 2016-09-09 pagal pakvitavimą kampinis šlifuoklis „Einhell“, generatorius „Nupower“ ir benzininis pjūklas „Still“ grąžinti J. K. (b.l. 57 3 t.). Netikėti, jog šie daiktai buvo būtent tokių pavadinimų ir priklausė būtent šiems asmenims teismas neturi pagrindo, o tai, kad dėl techninių kliūčių – kas pažymėta apžiūros protokole, nepavyko šių daiktų nuotraukos, nei procesinio veiksmo nedaro niekiniu, nei nepaneigia šių daiktų priklausomybės, nei niekaip nešalina kaltinamųjų atsakomybės. Kaip paaiškino nukentėjusieji, daiktų vertės buvo nurodytos vidutinės, apytikslės, jie vienas pas kitą teiravosi ir tikslinosi pagrobtų įrankių vertes, todėl teismui netikėti parodymais apie pagrobtų įrankių kiekius, rūšis, modelio ar vertes taip pat nėra pagrindo.
Teismo nuomone, laikytina, jog byloje surinktų įrodymų visuma yra paneigti kaltinamųjų aiškinimai, kad jie į A. P. pirties statybvietę atvyko pasiimti jiems priklausančius įrankius, ir nustatyta, kad pastarieji pasisavino kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius daiktus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek vėliau teismo posėdžiuose nukentėjusysis J. K., liudytojai A. P., V.S. parodė, kad neteisėtai kaltinamųjų paimti daiktai priklausė J. K., jo motinai, V.S. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad iš statybos vietos paimti daiktai priklausė išimtinai kaltinamiesiems. Priešingai, teismo posėdžių metu liudytojai patvirtino, kad statybos įrankiai priklausė tiek J. K., tiek V. S., bet ne kaltinamiesiems. Šių duomenų pagrindu galima vienareikšmiškai pripažinti, kad kaltinamieji, 2016-09-06 atvykę į statybos vietą, naudodami psichinę ir fizinę prievartą, pasisavino jiems nepriklausančius daiktus. Kaltinamieji ginčija J. K. reikalavimus į jo motinai priklausančius įrankius, tačiau akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje J. K. jam ir jo motinai priklausančius įrankius vertina kaip priklausančius jo šeimai, byloje nėra duomenų, kad jo motina tokiam įrankių nuosavybės traktavimui prieštarautų, todėl teismo nuomone, pagrįstai tokie įrankiai yra įvardijami, kaip priklausantys nukentėjusiajam J. K.
Teisme kaltinamieji, išsakydami savo gynybines pozicijas, nebuvo nuoseklūs, jie nepripažindami jiems inkriminuotų veiksmų neteisėtumo nurodė, jog statybinius įrankius paėmė tam, kad A. P. juos kuo greičiau susirastų, vėliau nurodė, kad jie pasiėmė sau priklausančius įrankius, iš esmės ką sukrovė (suprasti reikia geranoriškai neprieštaraudami), darbininkai nesigilino. Jokio smurto ir grasinimų statybininkų atžvilgiu nenaudojo. Tokie kaltinamųjų parodymai laikytini išimtinai jų gynybos pozicija, nes, teismo nuomone, yra paneigti aukščiau išdėstytais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamųjų A. D. ir L. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 dalį. Grasinimai darbininkų atžvilgiu, fizinės prievartos naudojimas I. D. atžvilgiu bei statybinių įrankių pasisavinimas vyko vienu metu. Tiek liudytojas I. D., tiek jo parodymų pagrįstumą patvirtinantys liudytojų A.V., V. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikti parodymai atskleidžia kaltinamųjų darbininkų atžvilgiu nukreiptus grasinimus naudoti fizinį smurtą, jei pastarieji tęs darbą, I. D. atžvilgiu naudotą fizinę prievartą. Neteisėti veiksmai buvo naudojami siekiant pašalinti ar neutralizuoti asmenis kaip kliūtį, trukdančią pagrobti svetimą turtą, tai yra kaltinamiesiems nepriklausančius statybos darbų įrankius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad kaltinamiesiems inkriminuojant BK 180 str. 1 dalį, nebūtina nustatyti, kad dėl jų neteisėtų veiksmų, o būtent dėl L. P. I. D. sugriebimo ir papurtimo pastarasis patyrė konkrečius kūno sužalojimus. Šiuo atveju pakanka nustatyti, kad pagrobiant daiktus buvo naudotas fizinis smurtas. Kadangi kaltinamiesiems pagrobti daiktai nepriklausė, todėl nėra jokių abejonių, kad kaltinamieji suvokė savo veiksmų neteisėtumą, taip veikė ir norėjo veikti tyčia, tokiems veiksmams neturėdami teisėto pagrindo, suvokdami, kad smurtiniais veiksmais pasisavina jiems nepriklausantį turtą. Taigi, iš aukščiau išdėstyto teismo nuomone, galima daryti išvadą, kad kaltinamųjų L. P. ir A. D. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 180 str. 1 dalį buvo kvalifikuoti teisingai.
3. Dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu (BK 258 str. 2 d.)
Kaltinamasis A. D. parodė, kad, atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, iš kalinių dovanų gavo kastetą, kurį 2016-04-16 atlikęs bausmę pasiėmė su savimi ir atsivežęs į namus jį ten laikė kaip prisiminimą, iki to laiko, kol buvo rastas ir paimtas kratos metu. Jo niekur nesinešiojo, tiesiog buvo atminimas, kurį planavo pasikabinti ant sienos.
Iš 2016-09-05 kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas A. D. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti metaliniai antrankiai bei kastetas (b.1. 24-25 3 t.).
Iš specialisto išvados Nr. 11-1931 (16) matyti, kad tirti pateiktas kastetas yra savadarbis smogiamojo pobūdžio nešaunamasis šaltasis ginklas (b.1. 40-46 3 t.).
BK 258 str. 2 d. dispozicijoje numatyta atsakomybė už neteisėtą įgijimą ar nešiojimą ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyti daikto. Vadinasi, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas ginklu ar kitokiu žmonėms žaloti pritaikytu daiktu, gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 258 str. 2 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 258 str. 2 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 258 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.
Taigi, teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad pas A. D. namuose buvo rastas kastetas (savadarbis, smogiamojo pobūdžio nešaunamasis šaltasis ginklas), t. y. kaltinamasis savo namuose laikė jam inkriminuotą nešaunamąjį ginklą. Kaltinamasis nurodo, jog būtent jis šį ginklą gavo dovanų pataisos namuose ir šį nešaunamąjį ginklą parsinešė/pasigabeno namo, tačiau, išskyrus kaltinamojo paaiškinimus, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kada, iš ko, kokiomis aplinkybėmis ir kur šis nešaunamasis ginklas buvo įgytas. Ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka pateikta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, kur išaiškinta, kad ginklo (taip pat ir nešaunamojo) nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kas, kaip, kokiu būdu ir kur konkrečiai laikant šį kastetą atsigabeno (atsinešė) iki kaltinamojo namų.
BK 258 str. 2 d. numatyta atsakomybė tik už neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą ar nešiojimą. Ginklo laikymas namuose atsakomybės neužtraukia. Taigi, byloje nesant jokių objektyvių duomenų/įrodymų apie nešaunamojo ginklo įgijimo, nešiojimo aplinkybes, konstatuotina, jog vien A. D. paaiškinimų jo kaltei pagrįsti nepakanka, todėl A. D. pagal BK 258 str. 2 d. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. D. teismas atsižvelgia į tai, jog A. D., veikdamas bendrininkų grupėje su L. P, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, nusikalstama veika yra baigta. A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Jis yra baustas administracine tvarka, teistas už nusikaltimus nuosavybei bei smurtinius nusikaltimus, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, įvykio metu nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, nuo 2016 12 19 įsidarbino (b.l. 76-100, 103-106, 108-110 5 t.; b.l. 117 6 t.).
L. P., veikdamas bendrininkų grupe su A. D., padarė vieną apysunkį nusikaltimą, o, veikdamas bendrininkų grupėje su D. M. padarė sunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo daromų pavojingų nusikaltimų pobūdį ir norėjo taip veikti, abu nusikaltimai yra baigti. L. P. baustas administracine tvarka, praeityje yra 5 kartus teistas - daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, tačiau teistumai išnykę. L. P. psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b.l. 3-53 4 t.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad abu nusikaltimus padare veikdamas bendrininkų grupėje.
D. M., veikdamas bendrininkų grupėje su L. P., padarė vieną sunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo daromo pavojingo nusikaltimo pobūdį ir norėjo taip veikti, nusikaltimas yra baigtas. D. M. baustas administracine tvarka, 4 kartus teistas, tame tarpe už smurtinius nusikaltimus ir nusikaltimus nuosavybei, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau 2003-11-24 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo medž. apžiūros kabinetą: išvada - narkotinis apsvaigimas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b.l. 149-170, 173-183, 186 4 t.). D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padare veikdamas bendrininkų grupėje.
L. P. ir A. D. inkriminuotas BK 180 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. L. P. ir D. M. inkriminuotas BK 181 str. 3 d. numatytas nusikaltimas yra sunkus (BK 11 str.).
Byloje nustatytos ir nuosprendyje teismo nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems D. M. ir L. P. skiriant BK 181 str. 3 d., o L. P. ir A. D. BK 180 str. 1 d. sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą, kurių dydis kiekvienam iš kaltinamųjų skirtinas artimas bausmės vidurkiui.
Nei vienam iš kaltinamųjų nenustatyta jokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė, visiems nustatyta jų atsakomybes sunkinanti aplinkybė. Nors kaltinamieji D. M. ir L. P. fiziškai nesmurtavo prie nukentėjusįjį J. K., tačiau nukentėjusiajam buvo daromas psichologinis poveikis.
Plėšimo epizode taip pat buvo grasinama nukentėjusiesiems, naudojama fizinė jėga. Skiriant bausmes taip pat atsižvelgiama į kiekvieno kaltinamojo aktyvumo laipsnį darant nusikaltimus. Visi kaltinamieji, vykdydami atitinkamai jiems inkriminuojamus BK 180 str. 1 d. ir BK 181 str. 3 d. numatytus nusikaltimus, buvo aktyvūs dalyviai. Teismas sutinka, kad kaltinamųjų L. P., D. M. nurodomos šeimyninės aplinkybės, vaikai, yra svarbios, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos parenkant bausmės rūšį ar nustatant jos dydį, nes jie faktines šeimas turėjo jau ir nusikaltimo darymo metu, tačiau tai jų nesulaikė nuo nusikalstamų veiksmų atlikimo.
Kaltinamieji D. M., A. D. teisti, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, jų daromi nusikaltimai sunkėja, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pagrindų taikyti kaltinamiesiems D.M., L.P., A. D. BK 64¹ str., BK 62 str. nėra.
D. M. ir L. P. BK 75 str. taikymas negalimas. A. D., atsižvelgiant į skirtinos bausmės dydį, į tai, jog jis betarpiškai fizinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, bausmės vykdymo terminas nustatytinas maksimalaus dydžio - 3 metų laikotarpiui, nustatant įpareigojimus bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.
A. D. į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2016 09 05 iki 2016 11 14 (b.l. 188 4 t., b.l. 53 5 t.). A. D. paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, užstatas 5000 Eur (sumokėta 2016 10 05 – 3 000 Eur ir 2016 10 21 – 2 000 Eur į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (54-55, 57-66 5 t.), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
D. M. į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2016-09-05 (b.l. 47 4 t.) iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
L. P. į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2016-09-05 (b.l. 103 3 t.) iki nuosprendžio paskelbimo dienos. 2016 11 02 nurodymu pervesti įmokėti grynieji pinigai į LR Generalinės prokuratūros sąskaitą (b.l. 171 3 t.) – 5 000 Eur kaip užstatas už L. P., grąžintinas J. P.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
2016-09-09 automobilis MB CLS 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintas N.I. (b.l. 60 2 t.).
2016-10-13 pagal pakvitavimą D. M. pasas Nr. 23610232, planšetinis kompiuteris „Samsung“ grąžinti jo sugyventinei M. Z. (b.l. 64 4 t.).
CD kompaktai su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotini prie bylos (voke).
2016-10-18 nutarimu iš automobilio MB CLS 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti daiktai: striukė, 2 atsuktuvai, rankinė, kirtiklis, perduoti saugojimui į Vilniaus AVPK Logistikos skyrių (b.l. 58-59 2 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Kastetas, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK pagal 2016 10 18 kvitą Nr.OVS002098 (b.l. 47-48 3 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Laikinojo nuosavybės teisių apribojimo – nėra.
Civilinių ieškinių – nepareikšta.
Proceso išlaidų nėra.
Kaltinamiesiems L. P. ir D. M. bylos nagrinėjimo metu buvo taikomos kardomosios priemonės – suėmimas, todėl gynėjų dalyvavimas pirmosios instancijos bylos procese yra privalomas (BK 51 str. 7 p.). Esant aukščiau nurodytomis aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 01 20 prašymas (b.l. 87 6 t.) dėl 555,84 Eur išlaidų gynėjui adv. Mykolui Girdiušui teikiant teisinę pagalbą D. M. atlyginimo negali būti tenkinamas.
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. P. pripažinti kaltu pagal BK 181 str. 3 d. ir paskirti laisvės atėmimą 7 metams;
pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams.
Paskirtas bausmes BK str. 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 metams ir 3 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Iki įsiteisės nuosprendis palikti kardomąją priemonę – suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 06 08. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2016-09-05 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
2016 11 02 nurodymu pervestus grynuosius pinigus į LR Generalinės prokuratūros sąskaitą (b.l. 171 3 t.) – 5000 Eur kaip užstatą už L.P., grąžinti J. P.
D. M. pripažinti kaltu pagal BK 181 str. 3 d. ir paskirti laisvės atėmimą 7 metams, ją atliekant pataisos namuose.
Iki įsiteisės nuosprendis palikti kardomąją priemonę – suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 06 08. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2016-09-05 (b.l. 47 4 t.) iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. D. pagal BK 258 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme (BPK 303 str. 2 d. 2 p.).
A. D. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams
Vadovaujantis BK 75 str., A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, nustatant įpareigojimus ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones :
įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip 7 paroms;paskiriant 10 MGL dydžio (376,60 EUR) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir nustatant, jog ši įmoka privalo būti sumokėta per metus laiko nuo nuosprendžio paskelbimo dienos;įpareigojant per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iki įsiteisės nuosprendis, A. D. palikti kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, užstatą (5 000 Eur) ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti ir vykdyti nuosprendį.
Nuosprendžiui įsiteisėjus 5000 Eur užstatą (sumokėtą 2016 10 05 – 3 000 Eur ir 2016 10 21 – 2 000 Eur į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą - b.l. 54-55, 57-66 5 t.), grąžinti užstato davėjui – Ž. Ž.
CD formato kompaktus (voke) nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti prie bylos.
2016-10-18 nutarimu iš automobilio MB CLS 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus daiktus: striukę, 2 atsuktuvus, rankinę, kirtiklį, saugomus Vilniaus AVPK Logistikos skyriuje (b.l. 58-59 2 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Kastetą, saugomą Vilniaus apskrities VPK pagal 2016 10 18 kvitą Nr.OVS002098 (b.l. 47-48 3 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 01 20 prašymo dėl 555,84 Eur išlaidų gynėjui adv. Mykolui Girdiušui teikiant teisinę pagalbą D. M. atlyginimo, atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo nuorašo jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.