- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2011-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-432/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- V. L., uždarosios akcinės bendrovės „Menas ir investicijos“
- Advokatai
- Vilija Gražulytė
- Kategorijos
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų V. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Menas ir investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-20-578/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilmestos statyba“ ieškinį nurodytiems atsakovams dėl skolos priteisimo, reikalavimų įskaitymo bei finansinių reikalavimų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartimi UAB „Vilmestos statyba“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimas“, o 2010 m. kovo 22 d. apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Vilmestos statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovų V. L. ir UAB „Menas ir investicijos“ 2009 m. sausio 28 d. įskaitymą; 2) priteisti iš atsakovo V. L. ieškovo naudai 72 524,65 Lt; 3) priteisti iš atsakovo UAB „Menas ir investicijos“ ieškovo naudai 41 192,23 Lt; 4) pripažinti negaliojančia atsakovų V. L. ir UAB „Menas ir investicijos“ reikalavimo teisę į 306 857,78 Lt; 5) priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (1-7 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gegužės 8 d. su atsakovais sudarė Rangos darbų sutartį Nr. VS-20/2007 (toliau – Sutartis), kuria įsipareigojo atlikti keturių butų, esančių gyvenamajame name, statybos darbus su daline apdaila; atsakovai, sužinoję, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartimi iškėlė ieškovo bankroto bylą, 2009 m. sausio 28 d. pareiškimu nutraukė rangos sutartį, pritaikė ieškovui sankcijas ir įvykdė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Pasak ieškovo, Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, kadangi sutartis galėjo būti nutraukta praėjus 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, t. y. nuo 2009 m. vasario 27 d., todėl ir atsakovų teisė į netesybas galėjo atsirasti tik nuo šios dienos. Ieškovo nuomone, pripažintinas negaliojančiu ir atsakovų 2009 m. sausio 28 d. pareiškimu įvykdytas 115 716,95 Lt reikalavimų įskaitymas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų nuostatoms (kadangi tai galėjo atlikti tik 2009 m. vasario 27 d., t. y. iškėlus ieškovo bankroto bylą, o tai yra draudžiama) (ĮBĮ 14 str., 16 str., CK 1.80 str., 6.134 str. 1 d. 7 p., 6.140 str.), be to, kaip pažeidžiantis kitų ieškovo kreditorių teises (CK 1.80 str., 6.66 str.). Ieškovo teigimu, nurodytą įskaitymą pripažinus negaliojančiu nuo jo atlikimo momento, iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 132 558,82 Lt skolos, kadangi, pagal ieškovo turimus finansinius dokumentus, atsakovas V. L. jam yra skolingas 72 524,65 Lt, o atsakovas UAB „Menas ir investicijos“ – 41 192,23 Lt. Taip pat ieškovas nurodė, kad sutartį nutraukus dėl vienos iš šalių bankroto (Sutarties 14.5 p.), kita šalis neįgyja teisės reikalauti 10 procentų baudinių netesybų nuo Sutarties kainos (Sutarties 9.7 p.), todėl pripažintina negaliojančia atsakovų reikalavimo teisė pagal 2009 m. sausio 28 d. pareiškimą.
Atsiliepimas
Atsakovai V. L. ir UAB „Menas ir investicijos“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (52-56 b. l.). Nurodė, kad ieškovo ir atsakovų priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai buvo įskaityti 2009 m. sausio 28 d., Sutarties nutraukimo metu, dar neįsiteisėjus 2011 m. sausio 23 d. nutarčiai dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo, todėl įskaitymas yra teisėtas ir neprieštaraujantis įstatymams, kadangi draudimas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus taikomas nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, kad faktas apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą nuo atsakovų buvo nuslėptas; Sutartis buvo nutraukta 14.2.1. ir 14.2.2. punktų pagrindais dėl netinkamai ir ne laiku atliktų ieškovo darbų, dėl ko atsakovai turėjo teisę pritaikyti Sutarties 9.7 punkte numatytas sankcijas, t. y. 306 857,78 Lt baudą, ir 12 636,76 Lt delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 10 d. sprendimu iš dalies patenkino BUAB „Vilmestos statyba“ ieškinį, pripažino negaliojančiu V. L. ir UAB „Menas ir investicijos“ 2009 m. sausio 28 d. atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, priteisė iš atsakovo V. L. ieškovo naudai 72 524,65 Lt skolos ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovo UAB „Menas ir investicijos“ ieškovo naudai 41 192,23 Lt skolos ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetė kitą ieškinio dalį (172-174 b. l.).
Teismas nurodė, kad šalys, sudarydamos rangos sutartį, nesusitarė dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą termino, todėl pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį šalių santykiams taikomas paminėtoje įstatymo normoje nustatytas 30 dienų pranešimo kitai šaliai apie vienašalį sutarties nutraukimą terminas, o atsakovai pareiškimą dėl rangos sutarties nutraukimo pateikė ieškovui 2009 m. sausio 28 d., dėl ko rangos sutartis laikoma nutraukta nuo 2009 m. vasario 28 d.; be to, reikalavimo teisę į netesybas atsakovai įgijo tik nuo 2009 m. kovo 10 d., o priešpriešinių reikalavimų įskaitymo dieną atsakovai neturėjo reikalavimo teisės į netesybas. Todėl teismas pripažino negaliojančiu atsakovų 2009 m. sausio 28 d. atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą CK 1.80 straipsnio, 6.130 straipsnio 1 d. pagrindu.
Teismo teigimu, nors reikalavimo teisė į netesybas atsakovams ir atsirado 2009 m. kovo 10 d., tačiau priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas vis tiek nėra galimas, kadangi 2009 m. vasario 3 d. įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.), o, iškėlus įmonei bankroto bylą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai, kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto administratorių su prašymais įtraukti juos į įmonės kreditorių sąrašą. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia atsakovų reikalavimo teisę į 306 857,78 Lt sumą, nurodęs, kad taip būtų užkirsta galimybė atsakovams reikšti ieškovui finansinius reikalavimus dėl netesybų.
Be to, teismas konstatavo, kad atsakovams neginčijant skolų pagal Sutartį ieškovui fakto ir dydžio, patenkinami ieškovo reikalavimai dėl skolų priteisimo, ieškovo naudai priteisiant iš atsakovo UAB „Menas ir investicijos“ 41 192,23 Lt skolą, o iš atsakovo V. L. – 72 524,65 Lt skolą (CK 1.138 str. 6 p., 6.1-6.4 str., 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str. 1 d., 6.205 str., 6.681 str., 6.687 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai V. L. ir UAB „Menas ir investicijos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį (177-181 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nepasisakė dėl visų atsakovų argumentų, dėl ko neįvertino esminių aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, ir pažeidė CK 1.5 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikydamas CK 6.218 straipsnio 1 dalį. Ginčo sutartis buvo nutraukta Sutarties 14.2.1. ir 14.2.2. punktų pagrindu, kurie atitinka 6.658 straipsnio 2 dalies nuostatas; be to, Sutarties pasibaigimui taikytina ir CK 6.658 straipsnio 3 dalis, kadangi statybos darbai nebuvo pabaigti ir per papildomai nustatytus terminus, nurodytus ieškovo parengtame atskirų darbų atlikimo grafike. Todėl atsakovai turėjo teisę atsisakyti Sutarties, o tokiu atveju netaikytini įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminai. Juolab kad įspėjimo termino taikymas šiuo atveju pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, kadangi būtų naudingas nesąžiningai šaliai, t. y. ieškovui, kuris pirmas vienašališkai atsisakė sutarties (nutraukė vykdomus darbus), apie tai neįspėjęs atsakovų, todėl 2009 m. sausio 28 d. sutartis jau buvo pasibaigusi, ją faktiškai nutraukus ieškovui. Teismas neteisingai aiškino ginčo sutarties nuostatas, kadangi pagal Sutarties 9.7 punktą teisė reikalauti sumokėti baudą atsiranda nutraukiant Sutartį, t. y. pareiškiant apie jos nutraukimą, baudą sumokant per 10 dienų, o ne po 10 dienų nuo reikalavimo pareiškimo, kaip neteisingai nurodė teismas sprendime. Todėl reikalavimas dėl baudos sumokėjimo 2009 m. sausio 28 d. buvo galiojantis ir vykdytinas, o atsakovų atliktas įskaitymas teisėtas.Atsakovai reikalavimą dėl delspinigių pateikė 2009 m. sausio 28 d., vadovaudamiesi Sutarties 9.4. punktu, ir, atsižvelgę į Sutarties nuostatą, kad delspinigiai išskaičiuojami iš rangovo (ieškovo), t. y. iš jam mokėtinos pinigų sumos, į skolą įskaitė delspinigių dydį, dėl ko ši įskaitymo dalis negali būti pripažinta neteisėta. Juolab kad teismas nepasisakė dėl jos neteisėtumo, kurios iš esmės neginčijo ir ieškovas, todėl kiekvienam iš atsakovų priteista suma turi būti sumažinta po 6 318,38 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Vilmestos statyba“ prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą apygardos teismo sprendimą (183-185 b. l.). Nurodo, kad CK 6.658 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šalis turi teisę atsisakyti sutarties, tačiau nurodytoje teisės normoje nenumatyta sutarties nutraukimo tvarka, todėl šiuo atveju, nesant ginčo sutartyje nustatytam jos nutraukimo terminui, taikytinos CK 6.218 straipsnio nuostatos, pagal kurias ginčo sutartis laikytina nutraukta 2009 m. vasario 27 d., ir netesybų reikalavimo terminas 2009 m. sausio 28 d. dar nebuvo suėjęs, dėl ko negalėjo būti įskaitytas reikalavimas paminėtą dieną. Pažymi, kad Sutarties 9.7 punkte numatytas reikalavimas dėl netesybų sumokėjimo per 10 dienų gali būti priverstinai vykdomas tik suėjus nustatytam 10 dienų terminui, be to, atsakovai nebuvo išrašę sąskaitos – faktūros dėl delspinigių apmokėjimo, o prievolė sumokėti delspinigius atsirado tik 2009 m. vasario 5 d., t. y. jau po nutarties iškelti ieškovo bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., CK 6.53 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas bei motyvuotas išvadas dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su vienašaliu Sutarties nutraukimu bei tarpusavio reikalavimų įskaitymo (ne)teisėtumu, ir iš esmės tinkamai išaiškino bei pritaikė civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas.
Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Be to, CK 6.658 straipsnio 2 bei 3 dalyse numatyta užsakovo pagal rangos sutartį teisė atsisakyti sutarties. Tačiau, CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatomis, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, ir apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš 30 dienų (CK 6.218 str. 1 d.). Taigi antrajai sutarties šaliai iš anksto privalo būti pranešta apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatomis, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad ši įstatymo norma reiškia ir tai, jog įmonės kreditorių ir skolininkų tarpusavio reikalavimai, iškėlus įmonei bankroto bylą, negali būti įskaitomi nuo bylos iškėlimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2010, 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009). Be to, nurodytoje teismų praktikoje kasacinis teismas pažymėjo, kad minėta ĮBĮ norma skirta, iškėlus bankroto bylą įmonei, sustabdyti bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymą tam, kad būtų apsaugoti visų kreditorių interesai, vėlesnėje bankroto procedūrų stadijoje proporcingai reikalavimų dydžiams paskirstant jiems bankrutuojančios įmonės turtą pagal įstatyme nustatytą kreditorių eiliškumą; vieno iš kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymas negalimas nepriklausomai nuo to, ar reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ar ją iškėlus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2010, 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2008).
Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai 2009 m. sausio 28 d. vienašaliu pareiškimu nutraukė Sutartį ir, pareikalavę ieškovą sumokėti 306 857,78 Lt baudą bei 12 636,76 Lt delspinigius, neteisėtai įskaitė 115 716,95 Lt atsakovų skolą ieškovui į pareikalautas iš ieškovo netesybas, t. y. atliko draudžiamą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
Bylos duomenimis, pagal Sutartį ieškovas įsipareigojo atsakovams atlikti gyvenamojo namo statybos darbus su daline apdaila, o atsakovai sumokėti paminėtoje sutartyje nustatytą rangos darbų kainą, padidintą prieduose prie Sutarties Nr. VS20/2007-B1 ir Nr. VS20/2007-B2 iki 3 068 577,83 Lt (8-17 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2009 m. vasario 3 d.) iškėlė ieškovo bankroto bylą (18-20 b. l.). Tuo tarpu atsakovai 2009 m. sausio 28 d. pareiškime ieškovui nurodė, kad pagal Sutarties 14.2.1. bei 14.2.2. punktus nutraukia šalių sudarytą sutartį nuo 2009 m. sausio 28 d., teigdami, kad ieškovas nebeketina toliau vykdyti įsipareigojimų pagal paminėtą sutartį ir padarė esminį jos pažeidimą, bei pareikalaudami sumokėti 306 857,78 Lt baudą (10 procentų nuo Sutarties kainos, numatytą paminėtos sutarties 9.7. punkte) ir 12 636,76 Lt delspinigių (Sutarties 9.4. p.), iš viso – 319 494,54 Lt. Be to, nurodę, jog ieškovo išrašytos ir atsakovų neapmokėtos sąskaitos sudaro 115 716,95 Lt, sumažino reikalavimą nurodyta suma, pareikalavę likusios 203 777,59 Lt sumos (21-22 b. l.).
Nustatyta, jog Sutarties 14.2.1. bei 14.2.2. punktai, kuriais remdamiesi apeliantai nutraukė Sutartį, numato, kad užsakovas (apeliantai) turi teisę prieš terminą ją nutraukti ir pareikalauti iš rangovo (ieškovo) kompensuoti dėl to patirtą nuostolį bei sumokėti baudą pagal Sutartį, jeigu rangovas nesilaiko sutartų sąlygų dėl darbų kokybės ir dėl to užsakovas turi pagrindo manyti, jog rangovas nepajėgs užbaigti darbų be esminių trūkumų ar didelių nuostolių užsakovui, be to, jeigu vykdo darbus taip, kad jų aiškiai negalima pabaigti laiku (CK 6.658 str. 2 d.). Minėta, kad apeliantai pareiškime apie sutarties nutraukimą ieškovui nurodė, jog jis padarė esminį sutarties pažeidimą, dėl ko atsakovai Sutartį nutraukia ne tik CK 6.658 straipsnio 2 dalies (užsakovo teisė atsisakyti sutarties), bet ir CK 6.217 straipsnio 1 dalies (sutarties nutraukimas, iš esmės pažeidus sutartį) pagrindu. CK 6.658 straipsnio nuostatos bei kitos CK normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nenumato rangos sutarties nutraukimo tvarkos, o šalys Sutartyje nenumatė termino, per kurį privalo iš anksto pranešti kitai šaliai apie sutarties nutraukimą, todėl nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pagrindo taikyti bendrąsias sutarties nutraukimo nuostatas (CK XVIII skyrius), tarp jų CK 6.218 straipsnio 1 dalies taisyklėmis, pagal kurias apie sutarties nutraukimą privaloma pranešti iš anksto kitai šaliai per 30 dienų. Tuo tarpu apeliantų argumentai, jog, atsisakius sutarties CK 6.658 straipsnio 2 bei 3 dalies pagrindu, netaikytinas įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas, prieštarauja aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių lygiateisiškumo principams (CK 1.2 str., 1.5 str., 6.218 str. 1 d.).
Apygardos teismas, nustatęs, kad 2009 m. sausio 28 d. pareiškimu atsakovai pranešė ieškovui apie ginčo sutarties nutraukimą, teisingai konstatavo, kad Sutartis nutraukta, praėjus 30 dienų nuo 2009 m. sausio 28 d., t. y. 2009 m. vasario 28 d. (CK 6.217 str. 1 d., 6.218 str. 1 d., 6.658 str. 2 d.), Taip pat teismas teisingai nurodė, kad apeliantai priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atliko, įsiteisėjus apygardos teismo nutarčiai dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo, o tai draudžiama pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, pagrįstai pripažindamas negaliojančiu apeliantų 2009 m. sausio 28 d. atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą CK 1.80 ir 6.130 straipsnių pagrindu.
Dėl nurodyto nepagrįsti apeliantų argumentai, kad jų nurodyta delspinigių suma teisėtai įskaityta į apeliantų skolą, tarp jų ir tas, jog ieškovas pirmiau (iki 2009 m. sausio 28 d.) buvo vienašališkai nutraukęs paminėtą sutartį. Juolab kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas pirmas nutraukė Sutartį, o tokių duomenų apeliantai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Beje, šiuo atveju apeliantai, būdami sąžiningi ir atsakingi, privalėjo bendradarbiauti su kita rangos sutarties šalimi (ieškovu) (CK 6.691 str. 1 d.), o ieškovas pagrįstai nurodė, kad atsakovai turėjo žinoti ir apie jo sunkią finansinę padėtį, kad, įskaitydami paminėtus reikalavimus, jie turėjo suprasti, jog suteikia pirmenybę savo reikalavimui, pažeisdami kitų ieškovo kreditorių teises.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, nes jie nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, o apeliantai turi teisę perduoti administratoriui savo finansinius reikalavimus, dėl kurių kilusį ginčą nagrinėja ieškovo bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 21 str. 1 d., 26 str.).
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo teisėto ir pagrįsto sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 10 d. sprendimą.