Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šią išvadą teisiamajame posėdyje patvirtino teismo medicinos ekspertas Ąžuolas Sutkus ir paaiškino, kad sužalojimai, sukėlę mirtį, galėjo būti padaryti savaitę iki mirties. Smurtą ji patyrė keletą-keliolika valandų iki mirties. Visi sužalojimai yra priekinėje, vidinėje galvos dalyje. Visi epizodai buvo sunkūs, kiekvienas iš epizodų sunkino padėtį ir kartu juos sudėjus sąlygojo mirtį.

Iš Serologinio objektų tyrimo specialisto išvados Nr. S 74/10 (01) matyti, kad plaukai, rasti įvykio vietos apžiūros metu, yra R. T. galvos plaukai su 99, 999999999 % tikimybe. Plaukai galėjo būti išrauti, panaudojant vidutinio stiprumo jėgą (1t., b.l. 77-78).

Iš Serologinio objektų tyrimo specialisto išvados Nr. S 75/10 (01) matyti, kad ant pagalvės užvalkalo, naktinių marškinių yra R. T. kraujas su 99,999999999 % tikimybe. Nuoplovoje nuo tualeto durų yra R. A. kraujas su 99, 999999999 % tikimybe (1 t., b.l. 83-84).

Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G10/10(02) nurodyta, kad apžiūrėjus R. A., kūne išorinių sužalojimų nekonstatuota (2 t., b.l. 41).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2964 matyti, kad 2009-12-25, 15:37:02 R. A. nustatytas 2,58 (promilių) girtumas (1 t., b.l. 126).

Iš 2010-03-02 specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-468(G1-315) matyti, kad dviejuose apie 3,0 dm³ talpos stiklainiuose, paimtuose adresu (duomenys neskelbtini), yra techninio etilo alkoholio skiedinys, kurio bendras tūris yra 1910 cm³ (1,91 litrų), o tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 28, 6 % - 34, 0 % ( 1 t., b.l. 72-73).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. A. per 2009-12-15 - 2009-12-24 laikotarpį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai smurtavo savo sugyventinės R. T. atžvilgiu: sudavė R. T. kumščiais ir kojomis daugybinius smūgius į veidą, krūtinę, pilvą, dešinę ranką, kojas, tuo šiai padarydamas daugybines poodines kraujosruvas, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas tarpuakio ir dešiniojo žando srityse, muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairiajame kampe, muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas abiejose akių vokuose, abiejose skruostuose bei kairiajame žande, dėl ko įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais smegenų dangalais, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui, suspaudimui, išsivysčius antrinėms kraujosruvoms galvos smegenų kamiene, R. T. 2009-12-25 apie 12 val. mirė, ir taip tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę R. T..

Iš minėtos specialisto išvados Nr. M 1363/09(02) ir specialisto Ą. Sutkaus paaiškinimų matyti, kad sužalojimai, sukėlę mirtį, galėjo būti padaryti savaitę iki mirties, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu padarytas ne daugiau kaip kelios paros iki mirties, t.y. negalėjo būti padarytas anksčiau kaip septynios paros iki mirties. Smurtą nukentėjusioji patyrė keletą-keliolika valandų iki mirties. Visi sužalojimai yra priekinėje, vidinėje galvos dalyje. Visi epizodai buvo sunkūs, kiekvienas iš sužalojimų epizodų sunkino padėtį ir kartu juos sudėjus sąlygojo mirtį. Iš minimos specialisto išvados matyti, kad apie keliolika valandų – parą laiko iki mirties nukentėjusioji patyrė mažiausiai tris smūgius – konstatuoti šviežesni minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos tarpuakio ir dešinio žando srityse bei muštinė žaizda viršutinės lūpos kairiame kampe. Šie paskutiniai sužalojimai dar apsunkino bendrą būklę, sukėlė papildomą kraujavimą po smegenų dangalais, o tai po keleto – keliolikos valandų nuo paskutinių sužalojimų baigėsi mirtimi.

Kaltinamasis R. A. parodė, kad maždaug dešimt dienų iki mirties, R. T. skundėsi, kad ją kažkas užpuolė ir sumušė, tačiau jie nekvietė greitosios medicinos pagalbos, o gydėsi savarankiškai namuose. Kartą prieš savaitę iki mirties nukentėjusioji buvo nugriuvusi. Kaltinamasis R. A. nenurodė, kad daugiau kada kas nors būtų sužalojęs nukentėjusiąją. Nukentėjusioji R. T. gyveno kartu su juo jų bute. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo bute dar kas nors be kaltinamojo būtų naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Kaltinamasis patvirtino, kad šiame bute nukentėjusioji girtavo, neneigia ir pats vartojęs alkoholinius gėrimus.

Iš minėtos specialisto išvados matyti, kad daugybinės poodinės kraujosruvos kitose kūno dalyse: krūtinėje, pilve, dešinėje rankoje, kojose padarytos taip pat ne vienu metu, apie 10 parų iki mirties laikotarpyje ir išsivystė nemažiau kaip dėl 20 poveikių, tačiau šie sužalojimai, vertinant atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir neturėjo esminės įtakos mirčiai nuo galvos smegenų sumušimo, tačiau neabejotina, jog bendrąją nukentėjusiosios sveikatos būklę kažkiek apsunkino. Atsižvelgiant į tai, kad šie sužalojimai kiek turėjo įtakos, nes apsunkino nukentėjusiosios būklę ir tai yra susiję priežastiniu ryšiu su vėliau padarytų sužalojimų, kurie turėjo tiesioginės įtakos nukentėjusiosios mirčiai, pasekmėmis, todėl jie iš kaltinimo nešalinti.

Kaltinamasis parodė, kad dieną prieš Kūčias, tai yra, apie gruodžio 23 d., jis matė, kaip R. T. iš trijų litrų talpos stiklainio gėrė spiritą. Grįžus jai į lovą, jis nesusivaldė, nusprendė ją paauklėti, kad nebegertų ir, gulėdamas lovoje, suėmęs ją už plaukų, sudavė vieną smūgį, po ko R. T. nukrito ant pagalvės. Tą dieną prieš suduodant smūgį R. T., jis buvo išgėręs alaus. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2009-12-23 namuose pamatė, kad nukentėjusioji geria spiritą iš trijų litrų talpos stiklainio, kuris buvo virtuvėje. Dėl to jai papriekaištavęs, ši nieko neatsakė ir grįžo į lovą. Gulėdami lovoje jie dar apsižodžiavo. Tuomet jis susinervino ir griebė jai kaire ranka už plaukų, atkėlė jos galvą nuo pagalvės ir dešinės rankos delnu tiesiu smūgiu trenkė vieną kartą jai į nosies ir burnos sritį. Po smūgio ji vėl paguldė galvą ant pagalvės, jis jai tuo momentu išrovė kuokštą plaukų ta ranka, kuria ją laikė. Iki smūgio jis jau buvo išgėręs abu butelius alaus ir buvo apsvaigęs. Tai kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Šie kaltinamojo parodymai atitinka minėtos specialisto išvadą dėl suduotų smūgių, kurie turėjo įtakos nukentėjusiosios mirčiai, laiko. Todėl netikėti šiais kaltinamojo parodymais nėra pagrindo. Šie kaltinamojo parodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad jis su nukentėjusiąja bute konfliktavo, jo metu kaltinamasis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu.

Tai, kad nukentėjusioji buvo sumušta bute, kuriame pastaroji gyveno, patvirtina liudytojos T. J. parodymai, jog atvykusi į įvykio vietą, rado nukentėjusiąją, kurios veidas buvo patinęs, lyg tai aplink burną buvo kraujo pėdsakų. Liudytoja D. M. parodė, kad 2009-12-24 apie 18 val. jos bute lankėsi kaltinamasis ir pasakė, kad nukentėjusioji gripuoja, tačiau pastarasis nieko nepasakė apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, kurie konstatuoti specialisto išvadoje. Liudytojai M.A. J., A. V., S. M., G. Ž. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios bute dažnai vykdavo išgertuvės, girdėdavosi triukšmas, barniai, ten lankydavosi asocialūs asmenys.

Kaltinamasis R. A. tyčia nužudė savo šeimos narį. Tarp kaltinamojo padarytų nukentėjusiajai kūno sužalojimų ir atsiradusių pasekmių – R. T. mirties yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis kurį laiką su pertraukomis naudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali nukentėjusioji mirti ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tarpusavio santykiai kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo nusistovėję, todėl nebuvo pagrindo kaltinamajam R. A. didžiai susijaudinti. Nenustatyta, kad nukentėjusioji iki kaltinamajam panaudojant smurtą būtų išprovokavusi kaltinamąjį smurtauti. Tai, kad jiedu sistemingai naudojo alkoholinius gėrimus, nustatyta byloje. Buvo nusistovėjęs toks kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenimo būdas.

Nukentėjusioji R. T. buvo kaltinamasis R. A. sugyventinė, nes jiedu vedė bendrą ūkį, kaip nurodo kaltinamasis turėjo bendrą lytinį gyvenimą. Jiedu kartu išgyveno apie du metus. Todėl teismas laiko nustatyta, kad nukentėjusioji R. T. buvo kaltinamojo R. A. šeimos narys.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253/2011, Nr. 2K-376/2010). Nustatyta, kad nukentėjusioji buvo žalojama skirtingu laiku. Sužalojimai turėję įtakos nukentėjusiosios mirčiai padaryti 7-3 d. laikotarpyje. Iš specialisto išvados matyti, kad daugybinės poodinės kraujosruvos kitose kūno dalyse: krūtinėje, pilve, dešinėje rankoje, kojose padarytos taip pat ne vienu metu, apie 10 parų iki mirties laikotarpyje ir išsivystė nemažiau kaip dėl 20 poveikių. Šios poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių ir sprendžiant pagal jų apimtį, išsidėstymą, pobūdį galėjo būti padarytos suspaudžiant rankų pirštais, smūgiuojant kumščiais ar kojomis. Šie sužalojimai, vertinant atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir neturėjo esminės įtakos mirčiai nuo galvos smegenų sumušimo, tačiau neabejotina, jog bendrąją nukentėjusiosios sveikatos būklę kažkiek apsunkino. Kurie turėjo tiesioginės įtakos nukentėjusiosios mirčiai sužalojimai konstatuoti galvos veidinėje dalyje yra padaryti ne vienu metu: seniausi sužalojimai - gyjanti muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejuose skruostuose bei kairiame žande padaryti kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu apie 3-7 paros iki mirties. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiu ir suduodant nemažiau kaip 6 smūgius. Dėl šių sužalojimų išsivystė kraujosruva po kietuoju smegenų dangalu. Morfologiniai požymiai leidžia teigti, jog kraujosruva po kietuoju smegenų dangalu apie dešinį smegenų pusrutulį išsivystė anksčiausiai, t.y. apie 5- 7 paros iki mirties. Kraujosruva virš kairiojo smegenų pusrutulio išsivystė galimai kiek vėliau, t.y. apie 3- 5 paros iki mirties. Apie keliolika valandų-para laiko iki mirties tiriamoji patyrė dar mažiausiai tris smūgius-konstatuotos šviežesni minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos tarpuakio ir dešinio žando srityse bei muštinė žaizda viršutinės lūpos kairiame kampe. Šie paskutiniai sužalojimai dar apsunkino bendrą būklę, sukėlė papildomą kraujavimą po smegenų dangalais, o tai po keleto-keliolikos valandų nuo paskutinių sužalojimų baigėsi mirtimi. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis nukentėjusiosios sužalojimui būtų naudojęs kokius įrankius ar būtų kitaip ją kankinęs. Sužalojimai padaryti kumščiais. Nors kaltinamasis pripažįsta tik vieną kartą smogęs nukentėjusiajai į veidą, tačiau specialisto išvadoje konstatuota, jog nukentėjusiajai kelios – keliolika valandų iki mirties buvo suduota nemažiau kaip 3 smūgiai. Toks smūgių skaičius negali būti pagrindas pripažinti nužudymu itin žiauriai. Todėl kaltinamojo R. A. veika kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamojo R. A. parodymai, kad jis tik kartą smogė nukentėjusiajai, kad maždaug prieš dešimt dienų iki mirties R. T. ėjo nusipirkti spirito, grįžusi sakė, kad ją kažkas užpuolė ir sumušė, atėmė mobilųjį telefoną bei spiritą, atmetami kaip nepagrįsti ir ši aplinkybė neturi esminės reikšmės nukentėjusiosios mirčiai. Šią aplinkybę nurodo tik kaltinamasis arba liudytojai G. A. ir G. Ž., tačiau ir šie parodė, kad tai sužinoję po nukentėjusiosios mirties iš kaltinamojo. Tačiau teismas nerado byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių šį kaltinamojo teiginį. Be to, kaltinamasis R. A. ir minėti liudytojai nurodo skirtingą nukentėjusiosios užpuolimo laiką, tai yra, kaltinamasis nurodė, kad tai įvyko maždaug dešimt dienų iki nukentėjusiosios mirties, liudytoja, kaltinamojo motina, G. A. nurodė, jog kaltinamasis paaiškino, jog nukentėjusiąją sumušė prieš dvi savaites iki nukentėjusiosios mirties. Todėl šie kaltinamojo parodymai yra prieštaringi, nurodyta aplinkybė esminės reikšmės nukentėjusiosios mirčiai neturi, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti. Kaltinamasis pats patvirtino, kad būdamas neblaivus ir pamatęs nukentėjusiąją geriančią alkoholinius gėrimus, supyko ir todėl naudojo fizinį smurtą. Kaltinamasis neberodo, kad po naudojo fizinio smurto paskutinį kartą 2009-12-23 būtų daugiau kas mušęs nukentėjusiąją, kuri visą laiką buvo bute kartu su juo. Jis parodė, kad po sumušimo nukentėjusioji pašalinių asmenų į butą neįsileido. Liudytojai D. M. 2009-12-24 apie 18 val. jis pasakė, kad nukentėjusioji gripuoja. Tai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis paskutinis sužalojo nukentėjusiąją, o specialisto išvada tai turėjo esminės reikšmės nukentėjusiosios mirčiai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta taip pat. Kaltinamasis R. A. parodė, kad prieš suduodamas kumščiu nukentėjusiajai į veidą 2009-12-23 buvo išgėręs du butelius alaus, tačiau dėl to jis neapgirto, o kiek apsvaigo. Byloje nėra pateikta kitų duomenų apart kaltinamojo parodymų, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis parodė, kad iki smūgio sudavimo buvo tik išgėręs alaus ir nebuvo girtas, smurto girtumo pasekmėje nenaudojo. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie paneigtų šiuos kaltinamojo parodymus. Be to, byloje nenustatyta, kokio stiprumo alų kaltinamasis gėrė, kiek laiko prieš suduodant smūgius, todėl teismas laiko, kad nepakanka duomenų pagrįsti faktinei aplinkybei, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl ši aplinkybė pašalinta iš kaltinimo.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą, esant vienam kvalifikuojančiam požymiui. Nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia. Savo veiksmais sukėlė neatstatomas pasekmes ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Po nusikaltimo padarymo buvo abejingas nukentėjusiosios atžvilgiu, nekvietė greitosios medicinos pagalbos ir nesirūpino, kad nukentėjusiajai būtų suteikta medicininė pagalba. Nusikaltimo motyvas – kerštas dėl asmeninių nesutarimų.

Skiriant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą. Atsižvelgiama ir į tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo nusistovėję tarpusavio santykiai. Gyvendami kartu apie du metus jiedu pažinojo vienas kitą, tai yra, elgesį tam tikroje šeimyninėje situacijoje. Iš aptartų įrodymų matyti, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nevengė alkoholinių gėrimų, pastarųjų bute dažnai būdavo girtauja, lankydavosi pašaliniai asmenys. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusioji prieš mirtį buvo vartojusi svaiginamąsias medžiagas, tai yra ne alkoholį. Autopsijos duomenys leidžia teigti, jog velionė dažnai ir gausiai vartojo alkoholį, t.y. sirgo lėtiniu alkoholizmu. Kaltinamasis parodė, kad dėl to tarp jo ir nukentėjusiosios kildavo konfliktų. Teismas laiko, kad ši aplinkybė taip pat sąlygoje nusikaltimo padarymui. Todėl atsižvelgiama į tai skiriant bausmės dydį, skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė žemiau sankcijoje numatyto bausmės vidurkio (LR BK 61 str. 1 d. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pripažinti R. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. A. kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2009-12-29 - iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - kaltinamojo R. A. rūbus: 2 kelnes, bliuzoną, šlepetes (. T. b.l. 101-105), paketa su dviem bliuzonais („džemperiais“), marškinėliais, kelnėmis, voką su seilių pavyzdžiais, vokus su 16 nuorūkų, 3 daktiloskopinėmis plokštelėmis, plaukų kuokštu, moterišką naktinę palaidinę, voką su pagalvės užvalkalu, voką su vatos tamponu, stiklainį su skysčiu (1 t. b.l. 9-33) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinius diskus – 2 grąžinti Kauno apskrities VPK.

Kaltinamojo R. A. mobilaus ryšio telefoną „Siemens C-75“ su kortele „Labas“ (1t. b.l. 188-194), mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6310“, „Nokia 6103“, „Nokia 6230i“ (1 t. b.l. 87-100) – grąžinti R. A.

Kaltinamojo R. A. pasą (2 t. b.l.58) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Pataisos namams į nuteistojo asmens bylą.

Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.