Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-736-752/2015 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui E. V. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti jam išlaikymą iš atsakovo po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (2014 m. liepos 4 d.) iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, šias lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, įpareigojant atsakovą jas pervesti į ieškovo sąskaitą iki mėnesio 10 d.

Nurodė, kad atsakovas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-532-254/2009 teikė jam apie 482 Lt periodinį išlaikymą iki pilnametystės. Tapus pilnamečiu atsakovas išlaikymo nebeteikia, siūlė išlaikymui skirti po 300 Lt per mėnesį, tačiau tokia suma per maža patenkinti būtiniausius jo poreikius. Ieškovo išlaikymui reikia bent 1000 Lt kas mėnesį. Pats savęs išlaikyti negali, pajamų ar turto neturi, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4-oje klasėje, nori stoti į aukštąją mokyklą. Šiuo metu ieškovą didžiąja dalimi išlaiko mama, tačiau jai labai sunku, nuolat taupo, šiuo metu dirba pakaitine valstybės tarnautoja VSDFV Kauno skyriuje, jos gaunamas atlyginimas apie 434,43 Eur (1500 Lt) per mėnesį. Ieškovui padeda jo krikšto tėvai ir močiutė iš mamos pusės. Ieškovas turi sveikatos problemų, kartais patiria įvairius priepuolius, širdies permušimą, kyla kraujospūdis, turi riboti fizinį krūvį. Gydytojai mano, jog taip yra dėl organizmo spartaus augimo, patiriamos įtampos dėl mokslo metų pabaigos. Atostogų metu gydytojai rekomendavo neužsiimti jokia fizine veikla, pailsėti. Gyvena trečiajam asmeniui priklausančiame 2 kambarių bute. Ieškovo žiniomis, atsakovas turi automobilį, gerą nuolatinį darbą, stabilias pajamas, todėl turi galimybę jam padėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovo išlaikymui už 2014 m. rugpjūčio mėn. 57,93 Eur, už 2014 m. rugsėjo mėn. 86,89 Eur, o nuo 2014 m. spalio mėn. Po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, bet ne ilgiau kaip ieškovui sueis 24 metai, pervedant šias sumas į ieškovo sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos.

Sprendė, kad ieškovui yra reikalinga parama, nes mokydamasis mokykloje neturi galimybių dirbti. Ieškovas yra abiturientas, mokosi pažangiai, savo jėgas ir laiką turi skirti pasirengimui egzaminams, kurių rezultatai turės esminę įtaką jo būsimoms studijoms bei savarankiškam gyvenimui, jam reikia laiko ir poilsiui. Ieškovui medikai rekomenduoja vengti didesnio fizinio krūvio, stuburo apkrovimo, darbų dulkėtose patalpose, darbų su dažais, cheminėmis medžiagomis, jis atleistas nuo kroso bėgimo, nešioja akinius, todėl besimokydamas jis neturi galimybių dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Ieškovo nurodyti poreikiai yra įprasti tokio amžiaus jaunuoliui, 289,62 Eur (1000 Lt) suma per mėnesį nėra nepagrįstai didelė. Atsakovas sutiko, kad ieškovui reikia materialinės paramos. Nustatė, kad atsakovas turi daugiau finansinių prievolių nei trečiasis asmuo, tačiau didesnė išlaikymo našta neturi atitekti trečiajam asmeniui dėl atsakovo prisiimtų kreditų, gerinant savo šeimos buities ir gyvenimo sąlygas. Atsakovui nėra pareigos išlaikyti jo sutuoktinės sūnaus. Atsakovas galimai gauna nedarbinių pajamų, nes yra nurodęs, kad, pagrindus papildomą pinigų sumą, ją ieškovui galėtų skirti. Priteisus prašomą išlaikymo dydį, atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepablogėtų, nes iki ieškovo pilnametystės teikė faktiškai to paties dydžio (480 Lt) išlaikymą be jokių įsiskolinimų, dvi vartojimo kredito sutartys pasibaigė. Atsakovo nurodytus sunkumus (jo sutuoktinės laikiną nedarbingumą, viršvalandžių atsakovo darbe nebuvimą) vertino kaip laikinus, neturinčius įtakos atsakovo turtinei padėčiai. Sprendė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo turi teikti to paties dydžio paramą ieškovui, nes jų turtinė padėtis panaši. Išlaikymą priteisė nuo 2014 m. rugpjūčio mėn., nes už liepos mėn. atsakovas pervedė pinigus. Už rugpjūčio ir rugsėjo mėn. atsakovas pervedė dalį pinigų, todėl už šiuo mėnesius ieškovui priteisė pinigų sumos likutį nuo priteistos išlaikymo sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad su sprendimu nesutinka.

Teismas neobjektyviai ir nepakankamai įvertino ieškovo tėvų šeiminę padėtį, netinkamai nustatė tėvų pareigą išlaikyti vaikus. Įstatymas nenumato abiems tėvams pareigos išlaikyti vaiką lygiomis dalimis. Įstatymas nustato pareigą išlaikyti vaiką, atsižvelgiant į jo poreikius ir tėvų galimybes. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą ir kasacinio teismo išaiškinimus išskiriamos sąlygos, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.19 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Tik egzistuojant visoms šioms sąlygoms, pilnametis vaikas turi teisę į CK 3. 194 straipsnio 3 dalyje numatytą išlaikymą. Minėtų sąlygų egzistavimą pabrėžia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K.D. v. V.D., bylos Nr. 3K-3-50/2012.

Atsakovas neatsisako teikti išlaikymą sūnui, supranta savo pareigą rūpintis sūnumi, bet didesnis išlaikymo dydis pažeistų atsakovo interesus, kadangi jo turtinė padėtis bloga. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, gyvena sutuoktinės tėvų kaimo sodyboje. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu atsakovo pajamos buvo žymiai sumažėjusios, šiuo metu su atsakovu darbo sutartis nutraukta, dirba ūkininkui už minimalią mėnesinę algą. Atsakovas su sutuoktine R. V. turi dar vieną išlaikytinę nepilnametę dukrą G. V., gim. (duomenys neskelbtini), prie kurios išlaikymo sutuoktinė negali daugiau prisidėti, nes turi du išlaikytinius, ilgą laiką gauna nedarbingumo pašalpą. Kartu gyvena sutuoktinės nepilnametis sūnus T. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Nors pareigos jį išlaikyti neturi, tačiau nuo vaiko maisto negali slėpti. Teismas pakankamai neįvertino atsakovo kitos išlaikytinės dukros G. poreikių. Dukra turi labai silpną imunitetą, dažnai serga peršalimo ligomis, turi užslėptą pneumoniją (plaučių uždegimą (tbc)) bei įsisenėjusią astmos ligą, dėl kurios nuolat yra prižiūrima, kasdien vartoja medikamentus. Vaistai nuo astmos kompensuojami, kiti būtini vitaminai nekompensuojami. Teismas be pagrindo neįvertino atsakovo turimų paskolų, kurios nesuteikia jam privilegijų. Paskolas ėmė ne prabangai, o būtiniems gyvenimo poreikiams tenkinti. Paskola automobiliui, kieto kuro krosnies remontui, benzininei vėjapjovei patvirtina, kad šeima gyvena nepasiturinčiai, šie daiktai būtini gyvenant kaime. 350 Lt išlaikymas ieškovui būtų pakankamas ir nepažeistų jo sutuoktinės ir dukros G. interesų.

Ieškovo poreikių lentelė nepagrįsta. 1000 Lt jo poreikių tenkinimui nėra būtini, jis gali pragyventi už žymiai mažesnę sumą. Nemano, kad sūnus kas mėnesį išleidžia nurodomas sumas. Ieškovas gyvena Kauno centre, todėl nepatiria transporto išlaidų vykti į medicinos įstaigą, pramogauti. Ieškovas neturi rimtų epizodiškų ar chroniškų susirgimų, kuriems reikalingos lėšos. Į jo poreikių lentelę nepagrįstai įtrauktos išlaidos papildomoms lietuvių kalbos pamokoms. Sūnus gabus, mokosi pažangiai, todėl lietuvių kalbos gali mokytis pats.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė neteisingas išvadas, kad atsakovo ir trečiojo asmens turtinė padėtis panaši. Trečiasis asmuo Kauno centre (duomenys neskelbtini) turi labai vertingą butą. Pagal trečiojo asmens pajamas, neturint kitų išlaikytinių, didesnė sūnaus išlaikymo dalis turėtų tekti trečiajam asmeniui.

Prašo pakeisti sprendimą ir sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 101,37 Eur (350 Lt) periodinių išmokų kas mėnesį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas sistemimgai bylos nagrinėjimo metu mažino gaunamas pajamas. Prieš pateikdamas apeliacinį skundą, staiga pakeitė darbdavį, kas suponuoja mintį apie atsakovo siekį išvengti išlaikymo teikimo. Teismas ieškovo tėvų turimą turtą vertino ne formaliai, o atsižvelgdamas į visas svarbias aplinkybes. Nesutinka, kad tėvų turtinė padėtis radikaliai skiriasi dėl miesto centre motinos turimo buvo. Dėl prastos buto būklės ir mažo ploto nėra galimybės jo pakeisti į dar mažesnį, kad gautų pinigų. Priešingai nei atsakovas, gyvenantis su sutuoktinės tėvais, trečiasis asmuo neturi su kuo dalintis būsto išlaikymo, maitinimo ar kitų išlaidų. Atsakovas iškraipo faktinę situaciją dėl trijų šeimos narių išlaikymo. Pareigos išlaikyti sutuoktinės sūnaus atsakovas neturi, o dukrą G. išlaiko kartu su sutuoktine. Pateikti klaidingi duomenys apie G. poreikius. Pagal 2014 m. balandžio 7 d. gydytojo įrašą G. plaučiuose pakitimų nerasta, gydymas neskirtas, tyrimą rekomenduojama kartoti kartą per metus. Nėra duomenų apie G. bronchinę astmą, vartojamus vaistus, nuolatinę medikų priežiūrą. Atsakovas ignoruoja ieškovo sveikatos sutrikimus. Paskola automobiliui yra buities ir gyvenimo sąlygų gerinimas, nes atsakovas turėjo atomobilį. Nėra duomenų, kad atsakovas paskolą ėmė kuro krosnies remontui. Trečiasis asmuo neturi finansinių įsipareigojimų dėl to, kad, kai sūnui reikia išlaikymo, skolinimąsi vertina atsakingai. Atsakovas negali žinoti, kiek ieškovas išleidžia, nes kartu negyvena ir niekuomet artimai nebendravo. Ieškovas patiria ir papildomų išlaidų (kompiuteriui, šimtadieniui, išleistuvėms, sveikatos tyrimams ir kt.), prie kurių prisideda trečiasis asmuo, o ne atsakovas. Atsakovas nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki šiol neteikia laikino išlaikimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Prie apeliacinio skundo apeliantas pateikė naujus įrodymus – 2015 m. balandžio 14 d. darbo sutarties Nr. 48 kopiją, 2013 m. gegužės 3 d. darbo sutarties Nr. DS-1142 kopiją ir 2013 m. gegužės 3 d. darbo sutarties Nr. DS-1142 priedo kopiją, 2013 m. gruodžio 23 d. rašto dėl įmonės pavadinimo pakeitimo kopiją. Ieškovas ir trečiasis asmuo dėl įrodymų priėmimo neprieštaravo. Šie įrodymai nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai įvertintini.

Dėl pilnamečio vaiko išlaikymo

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio pirmoje dalyje. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197. 3.198, 3.199, 3.200, 3.201 straipsniai. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau tekste – Konstitucinis Teismas), spręsdamas dėl tėvų pareigos išlaikyti besimokančius pilnamečius savo vaikus įstatyminės nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą CK 3.194 straipsnio trečiosios dalies (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio pirmos dalies) normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., byla Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio trečią dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M. , bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinėje mokykloje, išlaikymą.

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 4-oje klasėje. Besimokant mokykloje ir siekiant įgyti privalomą vidurinį išsilavinimą, ieškovo pasiekti mokslo rezultatai turės esminės reikšmės, pradedant savarankišką gyvenimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi minėta teismų praktika ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui, dėl ko jam reikalinga parama iš tėvų iki jis mokysis vidurinėje mokykloje ir bus ne vyresnis nei 24 metų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovo poreikiams neišleidžiama 1000 Lt (289,62 Eur). Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (bylos nagrinėjimo metu 1 MMA 300 Eur, nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 Eur). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovas nurodė savo išlaidas, kurios neviršija orientacinio 1 MMA dydžio. Ieškovas jas detalizavo, pateikė būtinųjų poreikių lentelę, į išlaidas neįtraukė neformalaus ugdymo būrelių, laisvalaikio išlaidų. Iš ieškovo sveikatos pažymėjimo, bylos dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas yra silpnos nervų sistemos, vartoja vaistus skrandžio rūgštingumui mažinti, priešalerginius preparatus, yra atleistas nuo bėgimo per kūno kultūros pamokas, nešioja akinius, gydytojas rekomenduoja vengti didelio fizinio krūvio, stuburo apkrovimo, dėl ko tikėtina, kad vaistams ir vitaminams išleidžia ieškovas 30 Lt. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, kodėl, jo manymu, 60 Lt higienos priemonės ir kirpimo išlaidos yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į ieškovo amžių, šios išlaidos nelaikytinos per didelėmis. Neabejotina, kad paskutinius metus vidurinėje mokykloje besimokantis ieškovas turi skirti atitinkamą lėšų dalį kanceliarinėms ir mokyklos reikalams (rinkliava klasės fondui, užduočių kopijavimas, projektų spausdinimas, išlaidos klasės vinjetei, ekskursijoms). Iš pažymos apie metinius moksleivio pasiekimus matyti, kad ieškovui iš visų 3-čios klasės dalykų sunkiausiai sekėsi lietuvių kalba ir literatūra, papildomą lietuvių kalbos mokymąsi rekomendavo klasės auklėtoja, todėl nesutiktina su apeliantu, kad, ruošiantis baigiamiesiems egzaminams, korepetitorių pagalba būtų nereikalinga (b.l. 13, 14). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo pasiekimai visų tiksliųjų mokslų srityje yra įvertinti aukščiausiais balais, todėl, vadovaujantis protingumo principu, siekiant geresnio nei turimas įvertinimo ir iš gimtosios kalbos, abituriento tėvai neturėtų užkirsti galimybės tam būtinas žinias gauti visais būdais, įskaitant papildomas pamokas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atmestinas apelianto teiginys, kad ieškovas nepatiria transporto išlaidų, nes gyvena miesto centre. Nelogiška, jog gyvenamoji vieta apibrėžtų ieškovo buvimo vietą, kad ieškovas neturėtų poreikio važiuoti į kitas miesto vietas (pvz., iki draugų ar korepetitorių). Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Atsižvelgęs į ieškovo amžių, pažangumą moksle, aplinkybę, jog paramos reikia mokantis paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje, kai jis negali užsidirbti pats, ieškovui pateikus jo išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovo nurodytos jo kasdieniams poreikiams patenkinti išleidžiamos sumos yra realios ir pagrįstos.

Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas teisingai neįvertino jo turtinės padėties. Apskųstajame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie atsakovo gaunamą uždarbį UAB „Idavang“, atsakovo mokami kreditai bankui, kilnojamasis turtas (automobilis) ir atsakovo šeiminė padėtis (vedęs, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, vienas vaikas yra atsakovo išlaikytinis) (CPK 185 straipsnis). Apeliantas nurodo, kad jo pajamos skundžiamo sprendimo priėmimo metu sumažėjo. Iš UAB „Idavang“ priedo prie 2013 m. gegužės 3 d. darbo sutarties (buvusi UAB „Saerimmer“) matyti, kad 2015 m. balandžio 12 d. darbo sutartis su apeliantu nutraukta Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo prašymu). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas savo noru išėjęs iš darbo, žinodamas apie vykstantį teisminį procesą dėl vaiko išlaikymo, gaunamų pajamų laikiną sumažėjimą prisiėmė savo rizika. Apeliantas nurodė, kad antro darbo neieško, nes nėra kur įsidarbinti (2015 m. kovo 4 d. teismo posėdžio 01:14:20 min.), tačiau sudaryta 2015 m. balandžio 14 d. darbo sutartis Nr. 48 visgi rodo, jog įsidarbinti apeliantas turi galimybių. Svarbi ir ta aplinkybė, kad, nustačius ieškovo prašomą išlaidymo dydį, apelianto turtinė padėtis nepablogėtų, nes iki ieškovo pilnametystės apeliantas teikė beveik tokio paties dydžio išlaikymą. Būtų neteisinga išlaikymą ženkliai sumažinti, ieškovui besimokant paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje, kai nuo išlaikymo dydžio didele dalimi priklauso moksleivio galimybė nusistatyti optimalų darbo ir poilsio režimą, tinkamai maitintis, dėl didesnės nei įprasta protinės apkrovos labiau pasirūpinti savo sveikata. Aplinkybę, kad apeliantas turi galimybių teikti ieškovui didesnį išlaikymą nei 101,37 Eur, patvirtina ir jo paaiškinimai 2015 m. kovo 4 d. posėdyje, jog tėvas visada duoda sūnui papildomų pinigų, kai jam to reikia (garso įrašo 12:10 min., 18:55 min., 24:15 min.).

Atmestinas apelianto argumentas, kad suteiktos paskolos patvirtina jo blogą turtinę padėtį. Apeliantas pasinaudojo dviem tikslinio panaudojimo kreditais – 499 Lt vėjapjovei ir 469 Lt mobiliajam telefonui įsigyti, netikslinio panaudojimo kreditu 5500 Lt automobiliui įsigyti ir 3000 Lt kieto kuro krosnies remontui (įrodymų apie remonto darbus apeliantas nepateikė, todėl apie kredito paskirtį spręstina pagal apelianto paaiškinimus), 1000 Lt vartojimo kreditą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia vartojimo kreditų paskirtis nerodo, jog jie buvo imami apelianto šeimos išgyvenimui, priešingai – jie leidžia teigti apie tai, jog apeliantas gyvena pasiturinčiai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.Z. v. R.Z, bylos Nr. 3K-7-24/2013, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Apeliantas nepagrindė teiginio, kad jam tenka didesnė dalis prisidėti prie jo ir sutuoktinės dukros G. poreikių tenkinimo, nes šeimoje auga sutuoktinės sūnus, kurį ji išlaiko. Sutuoktinės pajamos pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui padidėjo, šiuo metu sudaro 202,73 Eur. Aplinkybė, kad sutuoktinė turi kitą nepilnametį sūnų iš pirmos santuokos, neatleidžia jos nuo pareigos lygiomis dalimis išlaikyti dukrą G. (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Be to, kartu gyvenančio nepilnamečio sutuoktinės sūnaus išlaikymo pareiga priklauso ir vaiko tėvui (2015 m. kovo 4 d. teismo posėdžio 01:15:50 min.). Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino dukros G. sveikatos būklės. Sutiktina, kad būtinos išlaidos, tenkinančios vaiko poreikius, gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių, tačiau nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Iš 2014 m. balandžio 7 d. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad atsakovo dukrai nenustatyti specialūs poreikiai. Silpnas imunitetas ligoms nėra pagrindas spręsti, kad jos išlaikymo išlaidos žymiai padidėja. Tai patvirtinančių medicininių duomenų nėra. Be to, apeliantas nurodė, kad vaistai G. yra kompensuojami, taigi šių išlaidų apeliantas ir nepatyrė.

Nesutiktina su apelianto argumentu, kad, palyginus ieškovo tėvų nekilnojamąjį turtą matyti, jog trečiojo asmens turtinė padėtis yra geresnė dėl buto Kauno centre. Iš buto nuotraukų matyti, kad jo patalpos yra labai seniai remontuotos (b.l. 92-95), bute yra tik du kambariai. Ieškovas nurodė, kad buto plotas nesiekia 40 kvadratinių metrų. Be to, ieškovo motinai vienai tenka šio buto mokesčių našta. Apeliantas nekonkretizavo, kaip toks būstas galėtų tapti jo sūnaus išlaikymo pajamų šaltiniu.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 3.192¹ straipsnio nuostatas dėl išlaikymo iš tėvų (vieno jų) priteisimo pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam vidurinėje mokykloje, todėl apeliacine tvarka įvertintas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą.