- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-20
- Bylos Nr.
- N-62-2685-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas) Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius 2008 m. liepos 17 d. A. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, neatliko savo pareigų ir nesiėmė priemonių, kad darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. 2006 m. lapkričio 20 d. įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu sunkiai nukentėjo AB „Kupolas“ darbuotojas R. Ž.. Pažeidimai įtakoję nelaimingo atsitikimo priežastį yra tokie: R. Ž. nebuvo supažindintas su „Doka“ sijų montavimo schema, tuo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų 2008 m. sausio 15 d. Nr. A1-22/D1-34, 16.8 punktas; neįvertinta profesinė rizika dėl krintančių daiktų iš aukščio, nenumatytos prevencinės priemonės, netinkamai sudėtos medžiagos (sijos), kurios privalo būti išdėstytos taip, kad negalėtų nuslysti ar nukristi, tuo pažeisti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 1998m. gruodžio 24 d. Nr.184/282, 57 ir 65.1 punktai bei Profesinės rizikos vertinimo nuostatai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcija (toliau – ir Institucija) 2009 m. liepos 18 d. nutarimu A. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 2750 litų baudą. Nutarime nurodyta, kad skiriant nuobaudą atsižvelgta į tai, kad A. V. prisipažino padaręs pažeidimą, gailisi, bendradarbiavo ir padėjo išaiškinti pažeidimus, operatyviai ėmėsi priemonių pažeidimams pašalinti bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – netinkamas pareigų vykdymas sukėlė sunkias pasekmes, nukentėjo darbuotojas R. Ž..
Šalies argumentai
A. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad R. Ž. 2006 m. lapkričio 20 d. buvo tinkamai instruktuotas dėl saugos ir sveikatos darbo vietoje, tai patvirtina įrašas saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnale ir 2006 m. lapkričio 21 d. R. Ž. paaiškinime Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai. Iš šio R. Ž. paaiškinimo matyti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl instruktažo trūkumo ar nesupažindinimo su montavimo schema, o dėl darbuotojo neatsargumo ir šis nelaimingas atsitikimas nėra susijęs su darbdavio atstovo neteisėtų reikalavimų vykdymu. Statybinės medžiagos (sijos) nukrito darbuotojams neatsargiai manevruojant montavimo bokšteliu, t. y. numušus statramsčius. Nukentėjęs darbuotojas dirbo su individualiomis apsaugos priemonėmis nuo krintančių daiktų (šalmu). Todėl jo, kaip darbdavio įgalioto asmens, veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo požymių, jokio teisės pažeidimo jis nėra padaręs, savo pareigas atliko tinkamai ir laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų todėl administracinė atsakomybė jam negali būti taikoma.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi A. V. skundą patenkino iš dalies. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. liepos 18 d. nutarimą, kuriuo A. V. nubaustas 2750 Lt bauda, pakeitė, paskyrė administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą. Prašymo dėl išlaidų atlyginimo netenkino. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, įrodyta jo paties prisipažinimu ir byloje surinktais įrodymais. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. V. nuoširdžiai gailisi, operatyviai ėmėsi priemonių pažeidimams pašalinti, ankščiau nebuvo baustas už tos pačios rūšies pažeidimus, todėl paskyrė sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą minimalią baudą.
III.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Institucijos manymu, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn nubaustas pernelyg švelniai ir ATPK 30¹ straipsnis pritaikytas nepagrįstai. Teismas neatsižvelgė į nuobaudos tikslus ir paskyrė aiškiai per švelnią administracinę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu A. V. skirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu neatliko savo pareigų ir nesiėmė priemonių, kad darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nuobauda už pareiškėjo padarytą pažeidimą numatyta ATPK 41 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. bauda nuo penkių šimtų litų iki penkių tūkstančių litų. Pareiškėjui paskirta nuobauda – 500 litų bauda – yra skirtinos nuobaudos minimumas
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą.
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo skirti sankcijoje numatytos baudos minimumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad A. V., už pažeidimo padarymą skiriama minimali sankcijoje numatyta bauda, ir mano, jog atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad padaryti pažeidimai buvo pašalinti, pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda nėra neteisinga ar neproporcinga, todėl pakeisti ją ar panaikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Institucija nėra nurodžiusi jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog A. V. paskirta nuobauda nebus pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.