Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto atstovei Astai Strigockaitei-Litvinko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu („Zoom“ platformoje ir teismo posėdžių salėje) išnagrinėjo VšĮ „Justiniškių šeimos gydytojų kabinetas“ teikimą dėl V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), skirtos priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi dėl grasinimo nužudyti buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. sausio 19 d. gautas VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto teikimas dėl V. U. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą nutraukimo, toliau tęsiant stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, todėl tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas įvertinta du kriterijus: asmens psichikos sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.

Teismo posėdžio metu VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto atstovė gydytoja Asta Strigockaitė-Litvinko nurodė, kad tai yra trečiasis teikimas. Šį kartą prašoma nutraukti priemonę ir tęsti stebėjimą bendruoju režimu. Per paskutinį pusmetį V. U. visą laiką labai tvarkingai lankėsi centre. Nebuvo gauta jokių nei mamos, nei kitų skundų dėl kažkokių paūmėjusių būsenų. Per visą laikotarpį pavyko su V. U. užmegzti draugišką santykį. Paciento būsena yra stabili, šis neprieštarauja vaistų vartojimui ir pripažįsta, kad turi psichikos sutrikimą. Priverstinio stebėjimo priemonė šiuo metu yra perteklinė. Panaikinus priverčiamąją medicinos priemonę su V. U. vis tiek tektų matytis kartą per mėnesį, nes jam vaistai yra būtini. Jo būsena buvo paūmėjusi, kai buvo pakeista vaiztų dozė. Po paskutini posėdžio jie visi trys susitiko, pakeitė vaistą tabletėmis, o injekciniai liko tie patys. Pakeitus vaistus būsena stabilizavosi, pretenzijų nei iš mamos, nei iš paciento nebuvo. V. U. socialinis aktyvumas nėra didelis. Dabartiniu periodu jis bendrauja su mama, lieka bendravimas internetinėje erdvėje ir su seserimi, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). V. U. nuomone, jis yra laisvas pilietis ir gyvena demokratinėje šalyje, kur gali išsakyti savo nuomonę.

Iš VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto pateikto teikimo nustatyta, kad V. U. ir toliau tęsiama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Dėl nepakankamo teigiamo vaistų efektyvumo buvo iš dalies koreguotas V. U. skirtas gydymas, paliekant paties V. U. pageidavimu anksčiau naudotą prolonguotą injekcinį preparatą, pakeičiant tik per os naudojamą vaistinį preparatą. Katamnestiniu laikotarpiu V. U. reguliariai lankėsi pas psichiatrą, naudojo paskirtus vaistus, jokiu ambulatorinio stebėjimo rėžimo pažeidimų pastebėta nebuvo. V. U. serga lėtine psichikos liga – (duomenys neskelbtini), kuri manifestavo dar 2002 m., tačiau ryškesnė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) simptomiška išryškėjo 2010 m., tuomet pirmą kartą priverstine, teismo sprendimo, tvarka buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninė. Sekantys du stacionariniai V. U. gydymai buvo 2012 m., taip pat priverstine, teismo sprendimo tvarka. V. U. turi 40% darbingumo lygį. Teigia dirbantis savarankiškai, atlieka (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo motina B. U., adresu (duomenys neskelbtini). V. U. pilnai teisingai orientuotas, prieinamas prasmingam kontaktui. Per visą katamnestinį laikotarpį nebuvo stebėta reiškiamų aktyvios psichopatologijos požymių. Mąstymas pakankamai nuoseklus, vidutinio tempo, abstrahavimo galimybės aukštos. Dažniausiai kontakte išlikdavo emociškai gana formalus, nelinkęs ilgesniam laikui palaikyti pokalbį, apsiribodavo atsakymais į klausimus. Pats aktyviai per visą laiką jokių skundų su sveikata neišsakė, stebėtas elgesys buvo subordinuotas, pakankamai adekvatus. Asmenybei būdingas uždarumas, atsiribojimas nuo socialinių kontaktų, (duomenys neskelbtini) būdinga negatyvi simptomatika, išlieka. Šiuo metu operaciniai mąstymo gebėjimai geri. Mąstymas vidutinio tempo, stebimi kokybiniai mąstymo sutrikimai: nepakankamas adekvatumas, formalumas. Asmenybės dezintegracijos požymiai.

Pateiktų duomenų visuma apie V. U. psichikos sveikatą ir nustatytos faktinės aplinkybės verčia daryti išvadą, kad V. U. nėra pakankamai kritiškas jį supančiai aplinkai, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo metu savarankiškai koregavo gydymą, dėl ko jo psichinė būsena buvo paūmėjusi. Iš gydytojos parodymų matyti, kad V. Ū. tik paskutiniu metu stabilizavo savo psichinę būseną, sukūrė geranorišką kontaktą su medikais, kurie jam parinko tinkamus medikamentinius preparatus ir gydymą. Tokios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad asmuo dar kurį laiką turėtų būti gydomas ir stebimas priverstinai, nes medikamentų vartojimas yra būtinas ir ilgalaikis procesas, kurio nepageidaujami pokyčiai neigiamai paveiktų tiek asmenį, tiek jo pavojingumą visuomenei. Visa tai yra situacija, kuri šiuo metu dar neleidžia nutraukti V. U. taikomą lengviausio pobūdžio priverstinę medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. V. U. nėra pasveikęs, jam ir toliau yra reikalingas gydymas stebint jo ne tik fizinę būklę, bet ir socialinį pavojingumą, nes asmens aktyvumas socialiniuose tinkluose praeityje parodo V. U. neadekvatų elgesį, realybės suvokimo trūkumą ir potencialiai pavojingą veikimą ties įstatymu draudžiama riba. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis V. U. yra reikalingas, nes išlieka realus jo socialinis pavojingas nepaisant to, kad šiuo metu asmens psichikos sveikata yra stabilizuota ir geros būklės. Dėl šių priežasčių teismas priverstas gydymo įstaigos teikimo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu

nutarė:

VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto teikimą atmesti.

V. U. tęsti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.