Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Eisiga“ pateikė teisme patikslintą ieškinį prašydama priteisti iš atsakovės L. L. ieškovės naudai 1 835,94 Eur žalai už nepagrįstai suteiktas ir apmokėtas 60 darbo dienų atostogas už 2019-2021 metus atlyginti, 187,55 Eur žalai dėl išlaidų atstatant buhalterinės programos duomenis atlyginti, iš viso 2 023,49 Eur žalos atlyginimo, ir bylinėjimosi išlaidas: 63 Eur žyminį mokestį ir 2 000 Eur atstovavimo išlaidų.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Eisiga“ ieškinyje nurodė, kad atsakovė L. L. nuo 1996-05-14 iki 2021-09-01 dirbo pas ieškovę buhalterės pareigose. Darbo sutartis su atsakove nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį. Nutraukusi sutartį su atsakove, ieškovė visiškai su ja atsiskaitė ir pagal buhalterijos padalinio pateiktus duomenis išmokėjo atsakovei kompensaciją už 10 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų. Po darbo sutarties nutraukimo atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) prašydama peržiūrėti duomenis dėl jos 26 dienų nepanaudotų atostogų už 2018-2021 metus, taip pat prašydama priteisti kompensaciją už 2021 m. gegužės-rugsėjo mėnesių atlyginimų mokėjimo pradelsimą. Patikrinusi dokumentus už 10 metų laikotarpį, ieškovė nustatė, kad 2018-2021 metais atsakovei buvo suteikta ar kompensuota 60 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų daugiau nei jai priklausė pagal įstatymą. Todėl atsakovės darbo ginčo byloje pateikė priešpriešinį reikalavimą grąžinti išmokėtą sumą. Atsakovei atsisakius visų savo reikalavimų, procesas pagal atsakovės prašymą DGK buvo nutrauktas, o priešpriešinius ieškovės reikalavimus atsisakyta priimti, išaiškinant ieškovei teisę inicijuoti naują ginčą. Ieškovė inicijavo naują ginčą DGK, pareiškė reikalavimą atlyginti atsakovės neteisėtais veiksmais padarytą žalą, tačiau ginčą atsisakyta nagrinėti, nes buvo praleistas DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas. Nurodė, kad atsakovei už 2010 metus buvo suteikta 10 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų (2010-08-23 įsakymas Nr. A-019, nuo 2010-08-23 iki 2010-09-05), už 2011 metus - 10 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų (2011-07-29 įsakymas, nuo 2011-08-01 iki 2011-08-15), už 2012 metus - 10 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų (2012-08-06 įsakymas Nr. 140, nuo 2012-08-13 iki 2012-08-28), už 2013 metus - 20 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų (2013-07-22 įsakymas Nr. 108, nuo 2013-07-29 iki 2013-08-26), už 2014 metus - 40 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų (2014-05-26 įsakymas Nr. 100, nuo 2014-06-01 iki 2014-06-30, 2014-08-25 įsakymas Nr. 149, nuo 2014-08-25 iki 2014-09-21), už 2015 metus - 20 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų ir 20 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų išmokant kompensaciją (2015-08-05 įsakymas Nr. 104, nuo 2015-08-10 iki 2015-09-07; 2015-12-01 įsakymas Nr. 152, 2015-12-08 įsakymas Nr. 155, priskaičiavimas), už 2016 metus - 20 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų (2016-08-03 įsakymas Nr. 89, nuo 2016-08-08 iki 2016-09-05), už 2017 metus - 20 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų išmokant kompensaciją (2017-07-25 įsakymas Nr. KA 66, nuo 2017-07-31 iki 2017-08-28, 2017-09-26 įsakymas Nr. KA 82). Iš to matyti, kad 2013, 2016 ir 2017 metais atsakovei suteikta po 20 darbo dienų atostogų, 2010, 2011 ir 2012 metais - po 10 darbo dienų atostogų, 2014, 2015 metais - po 40 darbo dienų atostogų, kurios kompensavo 2010-2012 metų 30 darbo dienų atostogų trūkumą. Todėl už laikotarpį nuo 2010 iki 2017 metų atsakovė yra gavusi 10 darbo dienų atostogų daugiau nei numato DK 126 straipsnio 2 dalis. Už 2018 metus atsakovei suteikta 20 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų (2018-08-03 įsakymas Nr. KA 245, nuo 2018-08-07 iki 2018-08-21; 2018-11-12 įsakymas Nr. KA 283, nuo 2018-11-12 iki 2018-11-26). Už 2019 metus atsakovei 2019-01-25 įsakymu Nr. KA 311 suteikta 1 darbo diena kasmetinių apmokamų atostogų, 2019-08-06 įsakymu Nr. KA 388 - 20 darbo dienų atostogų nuo 2019-08-12 iki 2019-09-09. Prašyme ranka prirašyta, kad atostogos yra už 2012-2013 metus, tačiau tokio įrašo prašymo pateikimo momentu nebuvo. Šios atostogos negalėjo ir nebuvo suteiktos už 2012-2013 metus, nes už 2013 metus atostogos jau buvo išnaudotos, o už 2012 metus atostogos buvo paimtos 2014 metais. Taip pat 2019-11-29 įsakymu KA 419 atsakovei suteikta 1 darbo diena atostogų (2019-11-29). Prašyme prirašyta, kad atostogos yra už 2013-2014 metus, tačiau prašymo pateikimo metu tokio įrašo nebuvo. Atsakovei šiuo įsakymu negalėjo būti suteikta 1 darbo diena atostogų už 2013-2014 metus, nes už 2013 metus atsakovė buvo gavusi visas 20 darbo dienų atostogų (2013-07-22 įsakymas Nr. 108), o už 2014 metus - net 40 darbo dienų atostogų (2014-05-26 įsakymas Nr. 100 ir 2014-08-25 įsakymas Nr. 149), todėl už 2013-2014 metus atsakovei atostogos nepriklausė. Taip pat 2019-12-23 įsakymu Nr. KA 427 atsakovei suteikta 10 darbo dienų atostogų (nuo 2019-12-23 iki 2020-01-09). Prašyme prirašyta, kad atostogos yra už 2013-2014 metus, tačiau atostogos už 2013-2014 metus atsakovei negalėjo būti suteiktos, nes už 2013 metus atsakovė buvo gavusi visas 20 darbo dienų atostogų (2013-07-22 įsakymas Nr. 108), o už 2014 metus - net 40 darbo dienų atostogų (2014-05-26 įsakymas Nr. 100 ir 2014-08-25 įsakymas Nr. 149), todėl už 2013-2014 metus atsakovei atostogos nepriklausė. Taigi, atsakovei už 2019 metus priklausė 20 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų, tačiau už 2019 metus jai buvo suteikta 32 darbo dienų atostogų. Tokiu būdu savo prašymuose nepagrįstai prirašiusi ankstesnius laikotarpius, atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai 2019 metais gavo papildomai 12 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų. Taip pat 2020-02-06 įsakymu Nr. KA 435 atsakovei suteikta 5 darbo dienos atostogų (nuo 2020-02-07 iki 2020-02-13). Prašyme vadovui prirašyta, kad atostogos už 2013-2014 metus, tačiau už 2013-2014 metus atostogos atsakovei negalėjo būti suteiktos, nes už 2013 metus atsakovė buvo gavusi visas 20 darbo dienų atostogų (2013-07-22 įsakymas Nr. 108), o už 2014 metus - net 40 darbo dienų atostogų (2014-05-26 įsakymas Nr. 100 ir 2014-08-25 įsakymas Nr. 149), todėl už 2013-2014 metus atsakovei atostogos nepriklausė. 2020-03-24 įsakymu Nr. KA 443 atsakovei suteiktos 5 darbo dienos kasmetinių apmokamų atostogų, prašyme vadovui prirašyta, kad 4 dienos šių atostogų yra už 2013-2014 metus, o 1 diena - už 2014-2015 metus, tačiau 5 darbo dienos kasmetinių apmokamų atostogų už 2013-2015 metus atsakovei negalėjo būti suteiktos, nes už 2013 metus atsakovė buvo gavusi visas 20 darbo dienų atostogų (2013-07-22 įsakymas Nr. 108), už 2014 metus - net 40 darbo dienų atostogų (2014-05-26 įsakymas Nr. 100 ir 2014-08-25 įsakymas Nr. 149), už 2015 metus - 20 darbo dienų apmokamų kasmetinių atostogų ir dar papildomai už 20 darbo dienų sumokėta kompensacija už atostogas (2015-08-05 įsakymas Nr. 104, 2015-12-01 įsakymas Nr. 152 ir 2015-12-08 įsakymas Nr. 155). 2020-06-16 įsakymu Nr. KA 455 atsakovei suteiktos 10 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų (nuo 2020-06-16 iki 2020-06-30), prašyme vadovui prirašyta, kad tai atostogos už 2014-2015 metus, tačiau atostogos už 2014-2015 metus atsakovei negalėjo būti suteiktos, nes už 2014 metus atsakovei buvo suteikta net 40 darbo dienų atostogų (2014-05-26 įsakymas Nr. 100 ir 2014-08-25 įsakymas Nr. 149), o už 2015 metus - 20 darbo dienų apmokamų kasmetinių atostogų ir dar papildomai už 20 darbo dienų sumokėta kompensacija už atostogas (2015-08-05 įsakymas Nr. 104, 2015-12-01 įsakymas Nr. 152 ir 2015-12-08 įsakymas Nr. 155). 2020-08-17 įsakymu Nr. KA 478 atsakovei suteikta 10 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų (nuo 2020-08-17 iki 2020-08-28). 2020-11-12 įsakymu Nr. KA 487 atsakovei suteiktos 5 darbo dienos kasmetinių apmokamų atostogų (nuo 2020-11-13 iki 2020-11-19). 2020-12-30 įsakymu Nr. KA 498 atsakovei suteiktos 5 darbo dienos kasmetinių apmokamų atostogų (nuo 2020-12-30 iki 2021-01-06), prašyme vadovui prirašyta, kad atostogos yra už 2017 metus. Tačiau 5 darbo dienos kasmetinių apmokamų atostogų už 2017 metus atsakovei negalėjo būti suteiktos, nes už 20 darbo dienų atostogų už 2017 metus atsakovei buvo išmokėta kompensacija. Taigi, pagal DK 126 straipsnio 2 dalį atsakovei už 2020 metus priklausė 20 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų, tačiau direktoriaus įsakymais jai buvo suteikta ir apmokėta už 40 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų. Tokiu būdu savo prašymuose nepagrįstai prirašiusi ankstesnius laikotarpius, atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai 2020 metais gavo papildomai 20 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų. Taip pat 2021-05-10 įsakymu Nr. KA 514 atsakovei suteiktos 5 darbo dienos kasmetinių apmokamų atostogų (nuo 2021-05-10 iki 2021-05-14). Prašyme vadovui prirašyta, kad atostogos už 2018 metus. Tačiau atostogų už 2018 metus atsakovei negalėjo būti suteiktos, nes už 2018 metus atsakovė yra išnaudojusi visas 20 darbo dienų kasmetines apmokamas atostogas (2018-08-03 įsakymas Nr. KA 245 ir 2018-11-12 įsakymas Nr. KA 283). 2021-07-26 įsakymu Nr. KA 527 atsakovei buvo suteiktos 25 darbo dienos kasmetinių apmokamų atostogų (nuo 2021-07-26 iki 2021-08-27). Įsakyme nurodyta, kad jos suteiktos už 2020 metus. Tačiau už 2020 metus šios atostogos negalėjo būti suteiktos, nes 2020 metais atsakovė yra gavusi 40 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų - 20 darbo dienų atostogų daugiau, nei jai priklausė. Taip įvyko dėl to, kad prašymuose buvo neteisėtai ir nepagrįstai prirašyti senesni laikotarpiai. 2021-08-25 įsakymu Nr. KA 543 atsakovei suteiktos 2 darbo dienos kasmetinių apmokamų atostogų (nuo 2021-08-30 iki 2021-09-01). Taigi, pagal DK 126 straipsnio 2 dalį atsakovei už 2021 metus iki atleidimo priklausė 14 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų, tačiau direktoriaus įsakymais 2021 metais jai buvo suteikta ir apmokėta už 32 darbo dienas kasmetinių apmokamų atostogų. Tokiu būdu atsakovei 2021 metais buvo nepagrįstai suteiktos ir apmokėtos 18 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų ir nepagrįstai sumokėta kompensacija už 10 kasmetinių apmokamų atostogų dienų, t. y. 2021 metais ji nepagrįstai gavo ar jai buvo kompensuota už 28 darbo dienas. Iš viso per 2018-2021 metų laikotarpį atsakovei buvo nepagrįstai suteikta ir/ar kompensuota už 60 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų. Tokie atsakovės veiksmai, teikiant prašymus dėl daugiau atostogų nei jai priklausė, neteisingai jas apskaitant buhalterijoje (padalinyje, kuriame ji dirbo), gaunant už šias dienas atostoginius ir įmonei sumokant mokesčius nuo šių sumokėtų sumų, vertintini kaip neteisėti. Dėl tokių atsakovės veiksmų atsakovei per 2019-2021 metus už 60 nepagrįstų darbo dienų atostogų buvo sumokėta 1 835,94 Eur. Dėl to ieškovė patyrė 1 835,94 Eur žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Kadangi atsakovė žalą padarė tyčia, ji privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą visa apimtimi. Be to, atleidus atsakovę iš darbo, ji turėjo tinkamai darbdaviui perduoti jai skirtas darbo priemones – buhalterinės apskaitos programą „Rivilė“, tačiau to nepadarė, todėl ieškovė buvo priversta samdyti įmonę UAB „Fennecus“, kuri atstatytų buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ duomenis. Už šias paslaugas ieškovė sumokėjo bendrovei 187,55 Eur sumą. Šias išlaidas ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, susijusių su netinkamu buhalterinės apskaitos programos pridavimu, todėl šią sumą taip pat prašo priteisti iš atsakovės. Iš viso prašo priteisti iš atsakovės 2 023,49 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovė UAB „Eisiga“ dublike papildomai nurodė, kad atsakovė įmonėje dirbo buhalterės pareigose, jos atliekamas darbas buvo susijęs su tiekėjais ir pirkėjais, taip pat ji tvarkė su įmonės kasa susijusius buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat vedė žurnalą, kuriame registruoti su darbo santykiais susiję vadovo įsakymai. Teikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovė turėjo kompetencijos ir žinių vykdyti buhalterio funkcijas. Įmonėje patvirtinti pareiginiai nuostatai numato buhalterio pareigą mokėti atlikti visas jo pareigybei numatytas funkcijas. Tas faktas, kad atsakovė daugiausiai dirbo su tiekėjais ir pirkėjais, nepaneigia fakto, kad jai, kaip buhalterei, buvo ir turėjo būti žinoma darbo dalis, susijusi su darbo santykiais. Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos aiškiai parodo, kad už apskaitos teisingumą atsako buhalteris, ir draudžia pačiam vadovui tvarkyti apskaitą. Ši aplinkybė leidžia vertinti, kad atsakovės teiginiai, jog vadovas pasirašydavo prašymą, perduodavo jį į buhalteriją, pasirašydavo įsakymą, negali būti vertinami kaip perkeliantys atsakomybę vadovui už tinkamą prašomų suteikti atostogų dienų apskaičiavimą. Pastebėjo, kad vadovas pagal savo pareigas atsako už darbo organizavimą, tačiau jo pasirašymas ant prašymo ar ant įsakymo negali būti traktuojamas kaip pritarimas suskaičiuotoms atostogų dienoms. Atostogas skaičiuoja buhalteris. Atsakovė pagal užimamas pareigas turėjo mokėti tinkamai pritaikyti darbo teisinius santykius reglamentuojančias normas, skaičiuoti terminus ir darbo dienas. Dėl ginčo laikotarpio pažymėjo, kad DK 15 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, jog ieškinio senaties terminas yra treji metai, todėl ieškovė reikalauja atlyginti žalą, kuri buvo padaryta per trejų metų laikotarpį. Be to, DK 127 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų arba gauti piniginę kompensaciją už jas prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis numato, kad darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo 2017-07-01 turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020-07-14. Atsakovė savo 2019-2020 metų prašymuose dėl kasmetinių atostogų suteikimo ranka prirašydavo laikotarpius (2012-2015 metus), už kuriuos jai neva nebuvo suteiktos atostogos, tačiau paaiškėjo, kad atostogos 2012-2015 metais faktiškai buvo suteiktos. 2010-2018 metais atsakovė buvo išnaudojusi visas kasmetines apmokamas atostogas, todėl 2019-2020 metais negalėjo už minėtą laikotarpį prašyti antrą kartą. Ginčą nagrinėjant DGK, atsakovė pripažino, kad neteisingai skaičiavo atostogas, todėl savo visų reikalavimų atsisakė ir pateikė prašymą nutraukti bylos nagrinėjimą. DGK 2022-01-17 sprendimu ieškovės prašymo dėl kompensacijos už 36 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų ir kompensacijos už pradelstą darbo užmokesčio mokėjimo laiką išieškojimo nutraukė. Atsakovė šio sprendimo neskundė. Todėl aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės reikalavimas vertinti laikotarpį nuo 1998 metų iki 2021-09-01 yra nepagrįstas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2010 iki 2017 metų imtinai yra gavusi 10 darbo dienų atostogų daugiau nei numato DK 126 straipsnio 2 dalis, tačiau dėl galiojančių senaties terminų žalos už šį laikotarpį ieškovė neprašo. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad įstatymas nedraudžia kaupti atostogas ir vėliau jomis pasinaudoti. Tiek 2017 m. DK 127 straipsnio 5 dalis, tiek prieš tai galiojusio DK 175 ir 177 straipsnių nuostatos numato trejų metų atostogų panaudojimo laikotarpį. 2012 m. DK pakeitimai numatė, kad iki 2012-12-01 turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, darbuotojai turi teisę jas išnaudoti iki 2015-12-01. Minėtas darbo santykių teisinis reglamentavimas aiškiai parodo, kad darbuotojas jam priklausančias atostogas turi panaudoti per trejus metus, o to nepadaręs, praranda tokią teisę (DK 127 straipsnio 5 dalis). Atsakovė 2019-2020 metais negalėjo naudotis atostogomis už 2012-2015 metus ne tik dėl to, kad buvo pasinaudojusi atostogomis už minėtą laikotarpį, bet ir dėl to, kad darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai ribojo darbuotojų teisę neapibrėžtą laiką kaupti atostogas. Atsakovė savo atsiliepime taip pat mini teisę į papildomas atostogas, tačiau atsiliepime skaičiuodama jai priklausančias kasmetines apmokamas atostogas nurodo jai priklausančias tik 20 darbo dienų atostogas. Dėl atsakovės prašymo išreikalauti asmens kortelės originalą pažymėjo, kad pirminiai apskaitos dokumentai - atsakovės prašymai ir vadovo įsakymai dėl atostogų už 11 metų laikotarpį - yra pagrindinis apskaitos šaltinis ir jie yra pateikti į bylą, todėl atsakovės prašymas išreikalauti jos asmens kortelę yra perteklinis. Byloje esant pateiktiems pirminiams dokumentams, asmens kortelė ir joje esantys duomenys negali pakeisti pirminio dokumento turinio, nes būtent suvestinis dokumentas (ataskaita, įrašai kortelėje) turi atitikti pirminių dokumentų turinį. Jeigu yra neatitikimas tarp pirminio ir suvestinio dokumento, remiamasi pirminiu dokumentu, nes į suvestinį dokumentą (antrinį šaltinį) gali būti perkelti tik pirminio dokumento duomenys. Ieškovė pirminiais dokumentais įrodinėja, kiek atsakovė faktiškai gavo atostogų, o kiek atsakovei teisiškai priklausė atostogų, numatė DK. Taip pat pažymėjo, kad liudytojos vyr. buhalterės J. R. parodymai negali pakeisti galiojusio ir galiojančio teisinio reglamentavimo, todėl šios liudytojos kvietimas į teismą užvilkins bylos nagrinėjimą, o jos parodymai neturės įtakos ginčo rezultatui. Dėl atsakovės įrašų ant jos prašymų nurodė, kad bylą nagrinėjant DGK, atsakovė neneigė, kad prašymuose prierašus darė ji pati.