- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-25
- Bylos Nr.
- N-756-865-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus rajono policijos komisariato Maišiagalos policijos nuovados pareigūnas V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2005 m. spalio 8 d. apie 7 val. Vilniaus r., Zujūnų sen., Dvarikščių k., V. K. šuo, kuris buvo vedžiojamas be antsnukio ir pavadėlio, užpuolė E. K., įkando jai į dešinės rankos plaštaką bei dešinės kojos blauzdą, padarydamas žalos jos sveikatai. Tuo pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1998 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 143 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių 5 punktą. V. K. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 5 dalį.
Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2005 m. lapkričio 2 d. nutarime konstatuota, kad V. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, už kurį jam paskirta 500 Lt bauda. V. K. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį pakeisti – baudą pakeisti kita nepinigine nuobauda arba ją sumažinti. Nurodė, kad supranta, jog nusižengė šunų vedžiojimo taisyklėms, tačiau paskirta bauda yra neadekvati padarytam pažeidimui. Paaiškino, kad šuo yra terjero veislės mišrūnas (nedidelis), iki šio laiko nieko dar nebuvo apkandžiojęs. Teigė, jog E. K. šuo tik aplojo. Tai nepatiko E. K., todėl ji padavė skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 23 d. nutarimu V. K. skundą patenkino, panaikino Institucijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad administracinei atsakomybei pagal ATPK 110 straipsnį atsirasti būtina sąlyga yra Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietose taisyklių pažeidimas. Taisyklės yra norminis teisės aktas, skirtas tos teritorijos gyventojams. Tokio pobūdžio teisės akto įsigaliojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalis. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. A33-4027-(4.27) dėl minėtų taisyklių paskelbimo matyti, jog taisyklės nebuvo paskelbtos nustatyta tvarka nei jas patvirtinus tarybai, nei vėliau. Pažeidimo padarymo metu taisyklės nebuvo skelbtos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos internetiniame puslapyje. Todėl teismas padarė išvadą, kad taisyklės negalioja. Teismas konstatavo, kad V. K. veikoje nėra pažeidimo, numatyto, ATPK 110 straipsnyje, sudėties, nors jo veika ir prieštaravo Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 3 daliai.
Šalies argumentai
Vilniaus rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. V. K. veikoje yra pažeidimo objektyvieji požymiai. Priešingai, nei nurodo teismas, ATPK 110 straipsnio 5 dalies normos sudėtis yra materialioji, todėl Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai bylos medžiaga įrodė, jog būtent dėl A. K. veikos buvo padaryta žala nukentėjusiajai. A. K. suprato, kad vadovaujantis Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi objektyviai negalės garantuoti aplinkiniams žmonėms, jog jo neprižiūrimas ir nekontroliuojamas šuo nepažeis jų interesų, elgdamasis nerūpestingai (vedžiodamas šunį be antsnukio ir be pavadėlio). Tačiau nenumatė, kad jam priklausantis šuo sukels grėsmę arba padarys žalos aplinkiniams, nors turėjo ir galėjo tai numatyti. Apelianto manymu, atsakomybėn traukiamo asmens veika (neveikimas) turi visus būtinus administracinio teisės pažeidimo požymius: pavojingumą, priešingumą teisei. Tai, kad būtų įrodyta A. K. kaltė, nebūtina įrodinėti, jog jis žinojo konkrečias teisės normas, kurias pažeidė savo veiksmais. Pakanka įrodyti, kad A. K. suvokė (galėjo ir turėjo suvokti) savo veikos priešingumo teisei pobūdį. Pažymi, kad Vilniaus rajono policijos komisariatas 2005 m. vasario 15 d. išsiuntinėjo pranešimus žiniasklaidai apie tai, jog už Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1998 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 143 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių pažeidimus gyventojai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Minėtame pranešime žiniasklaidai buvo nurodyta taisyklių priėmimo data, numeris, antraštė, jų esmė. Pranešimas buvo paskelbtas 2005 m. vasario 18 d. Vilniaus rajono vietinėje spaudoje – laikraštyje Kurier Wilenski, Nr. 33, straipsnyje ,,Meilė ir…priežiūra“. Teismas nutarime neišdėstė motyvų, kurių pagrindu priėmė sprendimą, jog atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apelianto manymu, šiuo atveju nebuvo ATPK 250 straipsnyje numatyto pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Iš teismo turinio nėra aišku, kokią reikšmę taisyklių negaliojimo fakto pripažinimas turėjo A. K. veikos kvalifikavimui. Teismas nenurodė, kokio sudėties elemento nėra veikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui yra formuluojamas kaltinimas ir byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.
V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1998 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 143 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių 5 punkto pažeidimą. 2005 m. lapkričio 2 d. Vilniaus rajono policijos komisariato nutarimu V. K. taip pat nubaustas už minėtų taisyklių pažeidimą.
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (1993 m. balandžio 6 d. įstatymo Nr. I-119 redakcija) 11 straipsnyje nurodyta, kad aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1998 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 143 patvirtintos Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės minėto Įstatymo nustatyta tvarka paskelbtos nebuvo, taigi jos neįsigaliojo. Apelianto pateiktos 2005 m. vasario 15 d. pranešimo žiniasklaidai kopija ir 2005 m. vasario 18 d. laikraštyje Kurier Wilenski straipsnio kopija šio fakto nepaneigia. Policijos komisariato pranešimas žiniasklaidai apie reikalavimus asmenims, laikantiems gyvūnus nesuteikia aktui galiojimo statuso.
Konstitucinis Teismas 2001 m. sausio 11 d. nutarime konstatavo, kad ,,oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik tam, kad įstatymai įsigaliotų, bet ir kad teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų. Demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų.“ 2003 m. spalio 29 d. nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad ,,atsižvelgus į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,įstatymai“ negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus.“
Administracinio teisės pažeidimo sudėties apibrėžimas negali priklausyti nuo aktų, kurie nėra įsigalioję. Pažeidus negaliojančiame akte nustatytų taisyklių reikalavimus, negalima išvada, jog asmens veikoje yra kaltės elementas, t. y. būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal ATPK 110 straipsnį negalima atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimų pažeidimus, tačiau V. K. nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime nebuvo inkriminuotas šio Įstatymo normų pažeidimas.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nutraukė V. K. administracinę bylą, konstatavęs, jog asmuo negali būti laikomas kaltu pažeidęs negaliojančias taisykles. Tai neužkerta kelio nukentėjusiajai E. K. kreiptis į teismą dėl galimai padarytos jai žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.