- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- ATP-317-487/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00904-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. 2015 m. liepos 23 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis, 2015 m. liepos 23 d. apie 9.00 val. Trakų r. sav., Senuose Trakuose, Trakų g., vairavo transporto priemonę Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,52 promilių girtumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 126 str. 1 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariatas (toliau – Institucija) skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – paskirti G. M. administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., t. y. 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Skunde nurodoma, kad alkotesterio Alcotest 6810 (serijos Nr. AREN-0212) parodymų kvitas patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens blaivumo testas buvo atliktas 2015 m. liepos 23 d. 9.00 val., jam nustatytas 0,52 promilių girtumas, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis. Iš alkotesterio metrologinės patikros sertifikato Nr. 0016599 matyti, kad šis alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti, todėl abejoti jo parodymais, nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų apie nurodyto alkotesterio naudojimą ne pagal instrukciją ar gedimus. G. M. savo iniciatyva nuvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą atlikti kraujo tyrimą, kad būtų nustatytas etilo alkoholio kiekis kraujyje. Iš teismui pateiktos specialisto išvados Nr. T-A 5848/15(01) ir 2015-07-23 Medicininės apžiūros girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1179 matyti, kad 2015-07-23 9.55 val. Paėmus G. M. kraujo, jo mėginyje rasta 0,25 promilių alkoholio. Šie duomenys patvirtina, kad G. M. 2015-07-23 9.00 val., kuomet jį tikrino policijos pareigūnai, buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 0,52 promilių girtumas. Teismo nutarime konstatuota, kad įvertinus laiko tarpą tarp asmens neblaivumo patikrinimų, mediciniškai yra įmanoma, kas jis sumažėja. Tai, kad G. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat patvirtina jo paaiškinimas, parašytas administracinio teisės pažeidimo protokole, kur jis nurodė, kad vakare buvo išgėręs. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad policijos pareigūnai A. J. ir O. J., kurie alkotesteriu užfiksavo G. M. neblaivumą, būtų šališki ar suinteresuoti nepalankia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bylos baigtimi, tokių aplinkybių nenurodė ir G. M., todėl abejoti policijos pareigūnų teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis ir inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu užfiksuotais alkotesterio parodymais nėra pagrindo. Protokole G. M. pripažino, kad vakare buvo išgėręs alaus, sutiko su nustatytu neblaivumo dydžiu, todėl policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl alkotesterio parodymų. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, Institucija mano, kad yra visiškai įrodyta, jog G. M. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Pagal ATPK 257 str., jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. ATPK 257 str. yra nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų įvertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. 1 d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Taigi, įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Įvertinus Institucijos įgalioto atstovo skundo argumentus, taip pat bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visų reikšmingų bylos aplinkybių neištyrė ir neįvertino, todėl nepagrįstai bylos teiseną pagal ATPK 126 str. 1 d. nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas turėjo išnagrinėti visus byloje reikšmingus faktus, nesant pakankamai įrodymų faktams patvirtinti ar paneigti, turėjo imtis priemonių rinkti įrodymus, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą bei pašalinti prieštaravimus tarp jų. Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 str. 1 d., numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui kilo abejonių dėl G. M. neblaivumo, t.y. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 0,52 promilių girtumas, o, G. M. valandos laikotarpyje kreipusis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, buvo nustatytas leidžiamos normos vairuoti transporto priemones neviršijantis neblaivumas, t.y. alkotesteriu buvo nustatytas 0,20 promilių girtumas, o jo kraujyje rasta 0,25 promilės alkoholio. Teismas nepagrįstai šias abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nors turėjo galimybę jas pašalinti, t. y. imtis visų priemonių ir išsiaiškinti, ar transporto priemonės vairavimo metu G. M. neblaivumas nebuvo pasiekęs tos ribos, kuomet draudžiama vairuoti transporto priemones, juolab, kad pats G. M. pripažino alkoholio vartojimo iš vakaro faktą.
Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nemotyvavo, kodėl atmetė pirminių alkotesterio parodymų duomenis, kuomet G. M. buvo nustatytas 0,52 promilių girtumas. Nustatyta, kad blaivumo nustatymo testas atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio atlikta patikra galioja iki 2015-11-11 (b.l. 6). Taip pat nustatyta, kad policijos pareigūnai, tikrinę G. M. blaivumą, buvo apmokyti dirbti minėtu alkotesteriu (b. l. 33). Byloje nėra jokių duomenų dėl G. M. blaivumą tikrinusių policijos pareigūnų veiksmų, galėjusių įtakoti neteisingų alkotesterio rodmenų gavimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu apklausta specialistė V. P. nurodė, kad alkoholio koncentracijos sumažėjimas nuo 0,52 iki 0,25 promilių, įvertinus tarp patikrinimų praėjusį laiko tarpą, mediciniškai yra įmanomas, o konkrečiu atveju tai priklauso nuo žmogaus amžiaus, sudėjimo, sveikatos būklės, kepenų funkcijos. Todėl teismas, remdamasis specialistės paaiškinimais, padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju tiksliai apskaičiuoti, ar toks pakankamai ženklus alkoholio koncentracijos G. M. organizme sumažėjimas buvo natūralus procesas, nėra galimybės. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, alkoholio koncentracijos G. M. organizme sumažėjimo pobūdžio ir trukmės klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl, kilus abejonių dėl G. M. neblaivumo laipsnio automobilio vairavimo momentu, teismas turėjo galimybę teismo medicininės ekspertizės pagalba, pasitelkiant kompetentingus specialistus, nustatyti, koks buvo G. M. neblaivumo laipsnis automobilio vairavimo momentu ir ar konkrečiu atveju, atsižvelgiant į G. M. fizinę bei sveikatos būseną, individualias savybes, galėjo įvykti toks alkoholio koncentracijos jo organizme sumažėjimas.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, skundžiamą nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną motyvuodamas nepašalintomis abejonėmis, tačiau jis turėjo objektyvią galimybę imtis priemonių minėtas abejones pašalinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis yra naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.