Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos O. P. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3188-636-13 pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti juridinę reikšmę turintį valdymo faktą, kad ji valdo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), adreso koordinatės (duomenys neskelbtini) tam, kad galėtų sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriumi dėl minėto žemės sklypo įsigijimo pareiškėjos vardu nuosavybės teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjos O. P. pareiškimą. Nustatė, kad pareiškėja prašė patvirtinti žemės sklypo valdymo faktą tam, kad galėtų sudaryti to žemės skly­po pirkimo-pardavimo sandorį ir šio sandorio pagrindu įgyti nuosavybės teises į jį. Nurodė, kad nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo santykius reglamentuoja LR CK, kuris nenumato nekilnojamojo daikto pirkėjo pareigos teismine tvarka patvirtinti valdymo faktą tam, kad būtų galima sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį. Be to, pati pareiškėja savo pareiškime tvirtino, jog jos valdomas žemės sklypas niekada niekam nepriklausė, todėl pareiškėjos ketinimai įsigyti daiktą iš asmens, kuriam jis nepriklauso, teismui sukėlė abejonių. Teismas padarė išvadą, jog nuo prašomo nustatyti juridinio fakto nepri­klauso jokių asmeninių ar turtinių pareiškėjos teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, todėl sprendė, kad pateik­tas pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja O. P. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-09-27 nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškėjos O. P. pareiškimą panaikinti ir perduoti klausimą Mažeikių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja nurodo, kad:

Teismas nutartyje supainiojo teisines sąvokas: juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą su valdymo fakto patvirtinimu. Teigia, kad pareiškėja prašė patvirtinti žemės sklypo valdymo faktą, o ne nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą žemės valdymo nuosavybės teisėmis. Pareiškime nedviprasmiškai nurodyta, kad žemės sklypo valdymo faktą pareiškėjai reikia patvirtinti tam, kad ji įgytų teisę jį nupirkti iš valstybės, nes jis niekam dar nebuvo parduotas ir niekam niekada nepriklausė, o buvo valstybės. Nurodo, kad be valdymo fakto patvirtinimo pareiškėja negali atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų. O be tų matavimų ji negali su Nacionaline žemės tarnyba sudaryti sutarties dėl žemės sklypo pirkimo­–pardavimo. Dėl susidariusios situacijos teismas pirmiausia turėjo išklausyti tris suinteresuotus asmenis, kuriuos pareiškėja nurodė pareiškime, o ne vienašališkai atsisakyti priimti pareiškimą. Tuo teismas pažeidė pagrindinį reikalavimą sprendžiant bet kokį ginčą ar bylą išklausyti antrąją pusę.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo sprendimą dėl pareiškėjos atskirojo skundo priimti teismo nuožiūra.

Atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė ir suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono sodininkų bendrija „Vyšnia“, kuri nurodė neprieštaraujanti, kad pareiškėja ir toliau valdytų sodo sklypą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo ir, vadovaudamasi CPK 442 str. 1 d. 9 p. prašė patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. P. valdo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tam, kad galėtų sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl minėto sklypo įsigijimo nuosavybės teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 444 str., reglamentuojančiu juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą.

Pažymėtina, kad nepaisant to, jog pareiškėja klaidingai suformulavo prašymą, nurodydama, kad prašo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja valdo žemės sklypą, tačiau iš pateikto pareiškimo akivaizdu, kad pareiškėja savo reikalavimą kildina iš nekilnojamojo daikto valdymo, kaip savarankiškos daiktines teisės, teisinių santykių. Bylos dėl valdymo faktų patvirtinimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXIV skyriaus 524–529 straipsnių nuostatas (CPK 442 str. 1 d. 9 p.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, teismas pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą sprendė vadovaudamasis visiškai kitomis teisės normomis, reglamentuojančiomis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą (CPK 444 str.), dėl kurio į teismą pareiškėja nesikreipė. Pažymėtina, kad šių dviejų bylų kategorijų, t. y. bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 442 str. 1 d. 1 p.) ir bylų dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 442 str. 1 d. 9 p.), teisminio nagrinėjimo dalykas yra skirtingas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl valdymo fakto patvirtinimo klausimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, kas lėmė neteisėtos nutarties priėmimą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos pareiškimas dėl valdymo fakto patvirtinimo yra su trūkumais – pagal CPK 527 str. 2 d., pareiškime turi būti nurodyti visi žinomi asmenys, suinteresuoti prašomu patvirtinti faktu. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, į bylą suinteresuotu asmeniu turėtų būti įtrauktas ir B. B., kuriam yra suteikta teisė pirkti pareiškime nurodomą žemės sklypą.

Dėl kitų pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, susijusių šalių teise būti išklausytomis, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kaip nagrinėjamos bylos stadijoje neturinčių teisinės reikšmės teismo procesinio sprendimo teisėtumui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas pareiškimo dėl valdymo fakto patvirtinimo priėmimo klausimą, neteisingai taikė procesinės teisės normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą, taikant trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.