Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-31 · Administracinė byla Nr. I-330-320/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-31
Bylos Nr.
I-330-320/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00171-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
R. V.
Advokatai
Leonidas Zubanovas
Administracinė byla Nr. I-330-320-2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00171-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 24., 74. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalys į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdį joms pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėja prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė, atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo bylą prašė išnagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 37, 156).

Šalies argumentai

Pareiškėja T. Ž. teismui paduotu skundu prašo įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba) suteikti jai antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje. Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. sausio 23 d. ji buvo suimta ir nuvežta į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) areštinę, kurioje 2013 m. sausio 24 d. jos atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir ATPP) pagal LR ATPK 174 str. ir 187 str. 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi atidėjo administracinės bylos nagrinėjimą, kadangi jai nebuvo paskirtas gynėjas šioje byloje. Dėl šios priežasties pareiškėja 2013-02-26 kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau Tarnyba neišnagrinėjo jos prašymo ir nepaskyrė gynėjo. T. Ž. taip pat nurodo, jog ji jokių pajamų negauna, 2012 m. rugsėjo 26 d. buvo atleista iš darbo, viena augina nepilnametį vaiką, todėl, pareiškėjos manymu, jai turi būti suteikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 7-8).

Atsiliepimas

Tarnyba nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog 2013-01-29 Tarnyboje gautas pareiškėjos prašymas dėl gynėjo paskyrimo ATPK byloje, tačiau pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Apie tai Tarnyba informavo pareiškėją ir pasiūlė jai pateikti tinkamai užpildytą prašymą ir pridėti prie jo reikalingus dokumentus. Pareiškėja 2013-02-08 pakartotinai kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos administracinėje byloje, tačiau jokių dokumentų nepateikė. Be to, nurodė, jog, jos manymu, gynėjo dalyvavimas procese būtinas, todėl prašė kuo skubiau jį paskirti. Tarnyba 2013-02-13 raštu dar kartą informavo pareiškėją, kad ji privalo pateikti dokumentus, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, kadangi teisės aktai nenumato išimčių dėl gynėjo skyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, Tarnyboje 2013-03-06 gauta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nutartis, kuria teismas pripažino būtinu gynėjo dalyvavimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tarnyba 2013-03-07 raštu informavo teismą, kad negali paskirti gynėjo T. Ž. pagal teismo pateiktą nutartį, nesant tam teisinio pagrindo. Be to, pažymėjo, jog T. Ž. antrinė teisinė pagalba gali būti suteikta tik bendra tvarka, kai ji pateiks prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, prašymą pagrindžiančius dokumentus ir teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Kadangi T. Ž. nėra pateikusi Tarnybai tinkamai užpildytos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, todėl Tarnyba negali nustatyti, ar pareiškėja turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą bei priimti sprendimą dėl T. Ž. prašymo. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad įstatymai nenumato išimčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo administracinio teisės pažeidimo bylose, Tarnyba pagrįstai ir teisėtai nesuteikė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos prašomoje administracinėje byloje, nes T. Ž. nepateikė Tarnybai jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančio dokumento (b. l. 34-37).

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, taip pat nurodė, jog palaiko Tarnybos atsiliepime išdėstytą poziciją ir argumentus, todėl prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 156).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Tarnyboje 2013-01-29 gautas T. Ž. laisva forma užpildytas prašymas „Dėl gynėjo suteikimo ATPK byloje“, persiųstas iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės, kurioje buvo laikoma T. Ž. Prašyme pareiškėja nurodė remtis jos anksčiau Tarnybai pateiktais duomenimis bei dokumentais (b. l. 38). Tarnyba 2013-02-01 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17, 21, 41) informavo pareiškėją, kad pateiktas prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą nebus nagrinėjamas, kadangi kartu su prašymu nepateiki Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) numatyti dokumentai, įrodantys jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Taip pat nurodė pareiškėjai, kad Tarnyboje esanti jos 2012-11-30 pateikta metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija yra užpildyta netinkamai, pasiūlė iki 2013-02-22 pateikti trūkstamus dokumentus bei informavo, kad nepateikus dokumentų, jos prašymas bus paliktas nenagrinėtu. Tarnyboje 2013-02-08 gautas pakartotinis pareiškėjos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas (b. l. 42). Tarnyba 2013-02-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19, 22-23, 43-44) informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Įstatymo 18 str. nuostatomis, antrinė teisinė pagalba jai gali būti suteikta tik bendra tvarka. Taip pat išaiškino, jog T. Ž. privalo pateikti mokesčių administratoriui metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją dviem egzemplioriais, kurių vieną grąžinus pareiškėjai, privaloma pateikti Tarnybai. Tarnyboje 2013-03-06 gauta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-520-730/2013, kuria teismas pripažino, kad šioje byloje būtinas gynėjo dalyvavimas ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. Ž. paskyrė advokatą (gynėją) (b. l. 29, 46). Tarnyba 2013-03-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47) informavo Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kad negali paskirti gynėjo T. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje pagal teismo pateiktą 2013-02-27 nutartį, nesant tam teisinio pagrindo, t. y. Įstatyme nesant specialių teisės normų dėl advokato paskyrimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išimties tvarka, kai būtiną atstovo dalyvavimą nustato teismas. Taip pat nurodė, jog Tarnyba gali paskirti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai tik bendra tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą prašymą, jį pagrindžiančius dokumentus bei asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad T. Ž. nėra pateikusi metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, Tarnyba negali išnagrinėti jos prašymo iš esmės.

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba 2013-04-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 128-129) suteikė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai apskundžiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-11 nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11.-620-730/2013, rengiant kitus procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėjai apeliacinės instancijos teisme, antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas Leonidas Zubanovas.

Ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nuostatos. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas antrinės teisinės pagalbos apibrėžimas. Tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Teisinė pagalba apima ir bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą. Įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis šiais principais: lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, prašantis suteikti antrinę teisinę pagalbą, nustatyti Įstatymo 11, 12 straipsniuose. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Siekdami gauti antrinę teisinę pagalbą, paminėti asmenys privalo įrodyti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas aplinkybes dėl jų turimo turto ir metinių pajamų lygio. Tokiu įrodymu yra tarnybai teikiama metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta (Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 1 dalis).

Įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką, 2 dalyje nustatyta, kad tarnyba priima sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tik gavusi visus įstatymo reikalaujamus dokumentus (tarp jų ir minėtą gyventojo (šeimos) turto deklaraciją) bei šio straipsnio 13 dalyje nurodytą informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, kuri reikalinga nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjo prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 7 punkte taip pat numatyta, kad sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nurodytas nustatytas pareiškėjo turto ir pajamų lygis, kai antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju. Be to, Įstatymo 18 straipsnio 8 ir 11 dalys įpareigoja tarnybą, jeigu teikiama antrinė teisinė pagalba trunka ilgiau kaip metus arba pasikeičia pareiškėjo turto ir pajamų lygis, iš naujo patikrinti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ir, esant reikalui, nustatyti kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Taigi minėtų Įstatymo nuostatų, nustatančių antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką, sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad sprendimas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) gali būti priimtas tik nustačius ir įvertinus visus šiam klausimui spręsti reikalingus duomenis, tarp jų ir duomenis dėl pareiškėjo turimo turto bei pajamų lygio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra pažymėjęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Įstatymo nustatyta pareiga, įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant minimo įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010). Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga atsisakyti teikti ar nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nustačius, kad asmeniui antrinė teisinė pagalba neturi būti teikiama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A403-1826/2006).

Nagrinėjamu atveju įrodymų, jog pareiškėja buvo pateikusi deklaraciją Tarnybai, nėra, o jos nepateikimas yra pakankamu pagrindu sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriimti. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju Tarnyba negalėjo pareiškėjos atžvilgiu priimti sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo pagal jos 2013-01-29 Tarnyboje gautą prašymą tol, kol pareiškėja nepateikė kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindžiančių dokumentų ir dokumentų, įrodančių jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Įstatyme nėra numatyta išimties skirti advokatą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kai būtiną atstovo dalyvavimą nustato teismas, todėl Tarnyba galėjo paskirti antrinę teisinę pagalbą administracinėn atsakomybėn traukiamai T. Ž. tik bendra tvarka. Remiantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą nepateikus dokumentų, įrodančių jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nebuvo pagrindo tokią pagalbą suteikti, todėl Tarnybos veiksmai negali būti vertinami kaip vilkinimas atlikti veiksmus.

Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Tarnyba 2013-04-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ suteikė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai apskundžiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-11 nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11.-620-730/2013, rengiant kitus procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėjai apeliacinės instancijos teisme (b. l. 128-129). Tokiu būdu daroma išvada, jog tenkinti pareiškėjos reikalavimą – įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje – nėra pagrindo, kadangi toks sprendimas jau yra priimtas ir pareiškėjai antrinė teisinė pagalba yra suteikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. V. dėl įpareigojimo skirti jai antrinę teisinę pagalbą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė Irena VaržinskienėTeisėjos Nijolė ČekanauskienėDalytė Zlatkuvienė