Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 28 d. paduotu ieškovės UAB ,,Itvision“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB ,,Itvision“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB ,,Itvision“ ieškinys dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo bei patenkintas atsakovės RAB ,,Auga group“ priešieškinis dėl restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Atrankos kolegija 2026 m. sausio 6 d. nutartimi Nr. DOK-4460 atsisakė priimti ankstesnį ieškovės paduotą kasacinį skundą dėl to, kad jame nebuvo keliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą ieškovės paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad kasacinis skundas grindžiamas naujais argumentais, kuriais teigiama, kad teismai pažeidė CPK 12, 17 straipsnius, 177 straipsnio 1, 3–5 dalis, 197 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų leistinumo, pagal kurią į įrodymų leistinumo turinį nepatenka rašytinio dokumento rengėjo objektyvumas ir nešališkumas (suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvimas). Teismų išvada dėl ginčo esmės (sistemos esminių trūkumų egzistavimo) padaryta vadovaujantis tik atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais, parengtais jos užsakymu ir lėšomis. Ieškovės pateikti įrodymai buvo faktiškai pašalinti iš įrodymų vertinimo proceso dėl jų neatitikimo leistinumo reikalavimams, padarius išvadą, kad jų rengėjai negali būti laikomi nešališkais ir objektyviais. Ieškovės vertinimu, vien tai, kad jos pateiktų įrodymų parengime dalyvavo ginčo sistemos kūrime dalyvavę asmenys, savaime nedaro tokių įrodinėjimo priemonių neleistinomis. Pripažinus, kad vien rašytinio įrodymo rengėjo suinteresuotumas ar dalyvavimas ginčo sutarties vykdyme savaime lemia tokios įrodinėjimo priemonės neleistinumą ir nepatikimumą, tai reikštų iš CPK 177 straipsnio nuostatų turinio nekylantį įrodinėjimo priemonių apribojimą. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (auditoriaus D. Butkaus 2024 m. kovo 20 d. parengta Konsultacinė išvada ir šio auditoriaus 2024 m. gegužės 30 d. atsakymas į paklausimą, ieškovės parengta Techninė specifikacija, ieškovės ir auditoriaus parengta Funkcionalumų testavimo ataskaita) nepatenka į CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse įtvirtintų draudimų sąrašą. Teismams pripažinus šiuos įrodymus neleistinais buvo pažeistos CPK 177 straipsnio 1, 3–5 dalių, 197 straipsnio 1 dalies nuostatos ir akivaizdžiai nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos.