- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-28
- Bylos Nr.
- 2K-333/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Ona Aldona Budienė (pran.)
- Nuteistasis
- L. M., T. Z.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2004 m. lapkričio 27 d.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2005 m. sausio 28 d.) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bei Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 12 d. nutartimi iki vienerių metų šešių mėnesių sumažinta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams.
Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo L. M. apeliacinis skundas atmestas. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 28 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. L. M. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2004 m. lapkričio 27 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2005 m. sausio 28 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bei Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 12 d. nutartimi iki vienerių metų šešių mėnesių sumažinta laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.
Minėtu apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas T. Z., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo L. M. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio 27 d., apie 21 val., būdamas girtas, Kaune, viešoje vietoje – bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje spardė 417 kambario duris, prie šio kambario durų necenzūriniais žodžiais išvadino ten gyvenančią A. U. Po to atėjęs į 417 kambarį sudavė po vieną smūgį ranka į veidą A. U. ir kartu su juo atėjusiai G. I. Bendrabučio koridoriuje išvadino necenzūriniais žodžiais UAB „Jungtis“ darbuotojus G. S. ir R. M., taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
L. M. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z., 2005 m. sausio 28 d., apie 0.15 val., Kaune, Vytauto pr. Nr. 71 esančio UAB „Kauno panorama“ klube „Amerika pirtyje“ įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: L. M. du kartus, T. Z. vieną kartą smogė kumščiu į veidą T. P., abu smogė po vieną kartą kumščiu į veidą A. S., padarydami nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis L. M. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 28 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 17 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kasatorius nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, kurioms esant galima nuspręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turėjo atsižvelgti į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumo laipsnį, kad buvo padaryti nesunkūs nusikaltimai, už kuriuos numatytos alternatyvios bausmės, taip pat vertinti ne tik neigiamas, bet ir teigiamas jo kaip kaltininko savybes, elgesį šeimoje, polinkius, darbą, kaip jis vertina savo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kauno apygardos teismas nenagrinėjo iš esmės jo apeliacinio skundo, nepasisakė dėl visų skunde išdėstytų motyvų (jog jam ir T. Z. už tą pačią nusikalstamą veiką paskirtos netolygios bausmės), neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir tai turėjo įtakos bausmės padidinimui bei tam, kad nebuvo pritaikytas BK 75 straipsnis. Kauno apygardos teismas neatsižvelgė ir neanalizavo skunde išdėstyto motyvo, jog Kauno miesto apylinkės teismas, įvardindamas, kad jis padarė visuomenei pavojingus, tyčinius nusikaltimus, nenurodė pavojingumo laipsnio ir motyvų, kuriais vadovaujantis padarė tokią išvadą. Kasatorius teigia, kad jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, jo darbo užmokestis skiriamas ir nedirbančių tėvų (mama dėl sveikatos negali dirbti, o tėvas yra II-os grupės invalidas) bei 11 klasėje besimokančio brolio išlaikymui. Jis pilnai prisipažino kaltu dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo, nuoširdžiai gailisi, padėjo nustatyti tiesą byloje, nukentėjusieji jam atleido, nebevartoja daugiau alkoholio ir pakeitė savo požiūrį į gyvenimą. Paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę jis neteks darbo, tėvai atsidurs sunkioje materialinėje padėtyje, jų gaunamų lėšų nepakaktų net minimaliam pragyvenimui bei būtiniems vaistams. Atidėjus bausmės vykdymą jam bus apribota galimybė daryti nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, stengsis išvengti bet kokių administracinių teisės pažeidimų ar nuobaudų darbe, vykdys visus teismo skiriamus įpareigojimus. Kasatoriaus nuomone, teisingumo principo įgyvendinimas bus užtikrintas paskyrus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 5 punkte išaiškinta, kad svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. M. realią laisvės atėmimo bausmę, įvertino tai, kad jis padarė du visuomenei pavojingus, tyčinius, baigtinius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančias aplinkybes – abu kartus nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės šių nusikaltimų padarymui, vieną nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, darbovietėje charakterizuojamas gerai. Teismas akcentavo, kad L. M., nepasibaigus bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikui, vėl padarė du tyčinius nusikaltimus ir tai rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei, todėl nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pripažino, kad L. M. už abi nusikalstamas veikas buvo paskirtos per švelnios bausmės ir, nuosprendyje nurodytais išsamiais motyvais, paskyręs jam galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistajam L. M. netaikytinas BK 75 straipsnis, yra pagrįsta.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai L. M. netaikė BK 75 straipsnį ir neatidėjo jam paskirtosios bausmės vykdymo. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. M. Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 118 straipsnio 4 dalį ir, pritaikius BK 25 straipsnio 1 dalį, nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsnio 2 dalimi jam paskirtosios bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, įpareigojant be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 12 d. nutartimi L. M. veika iš 1961 m. BK 118 straipsnio 4 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 150 straipsnio 4 dalį ir, pritaikius BK 91 straipsnio 3 dalį, jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 92 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, turint pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įpareigojant jį tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Tačiau byloje yra duomenys, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 23 d. nutartimi L. M. buvo įspėtas, kad jam gali būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, nes jis, nepranešęs pataisos inspekcijai, be pateisinamos priežasties pakeitė gyvenamąją vietą (T.1, b. l. 156). Taip pat Trakų rajono apylinkės teisme 2004 m. gruodžio 17 d. buvo svarstytas Trakų rajono inspekcijos teikimas dėl L. M. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nes jis, pašalintas 2004 m. vasario 23 d. iš Klaipėdos laivininkų mokyklos, niekur nesimokė, tačiau teikimas teismo nutartimi buvo atmestas nurodant, kad jis pradėjo mokytis suaugusiųjų mokymo centre ir dirba UAB ,,Veskonas”. Nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui, L. M. 2004 m. lapkričio 27 d., po to 2005 m. sausio 28 d. vėl padaro naujas tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, būdamas neblaivus, o vieną iš jų – bendrininkų grupe, už kuriuos jis nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu L. M. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neužtikrino bausmės tikslų, nes jis vėl pažeidė įstatymus, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ką teisingai konstatavo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ir taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą antrą kartą nėra pagrindo.
Aptariant kasaciniame skunde nurodytą aplinkybę apie tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiks jo šeimos narius, kuriems jis padėjęs materialiai, kolegija pažymi, kad šios aplinkybės jis neįvertino, nes tai jam buvo žinoma darant naujus nusikaltimus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo L. M. kasacinį skundą atmesti.