Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23765-19,

kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) akumuliatoriaus krovėju, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2015 m. balandžio 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį, 290 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą - 6 mėn. terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 4 mėn. terminuotas laisvės atėmimas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 5 mėn. elgesio apribojimo, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 23,00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2017 m. spalio 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn., įpareigoti tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Č. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. birželio 7 d. apie 00.10 val., namuose (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sugyventine A. S. metu, tyčia sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajai A. S. į galvos sritį, tuo padarė jai galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis pakaušio srityje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. S. sveikatą.

Kaltinamasis V. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad A. S. - jo sugyventinė. Kartu gyvena apie porą metų, veda bendrą ūkį, turi dukrą V., gimusią (duomenys neskelbtini). Gyvena išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 6 d. į namus grįžo po 23.00 val., buvo pas draugą, alkoholio nevartojo. Sugyventinė ir dukra jau miegojo kambaryje. Nuėjo į virtuvę užvalgyti. Tuo metu nubudo A. S., atėjo į virtuvę. Netrukus susibarė. Sugyventinė priekaištavo, kad vėlai grįžo, jai taip pat kažką aiškino, bet bartis nenorėjo, pasakė, kad išeina. Tada sugyventinė ėmė prašyti, kad niekur neitų, bet jis supyko ir norėjo išeiti. A. jį vis atkalbinėjo. Tada nuėjo į balkoną parūkyti. Sugyventinė ėjo kartu, įkalbinėjimus likti namuose tęsė. Parūkęs iš balkono per kambarį atėjo į koridorių. Matė, kad dukra tebemiegojo. Būdami koridoriuje, su A. S. apsistumdė: ji laikė jį įsikibusi į drabužius, kad neišeitų, todėl, norėdamas išeiti, ją nuo savęs stumtelėjo. Nuo pastūmimo A. dešiniu šonu atsitrenkė į koridoriaus spintos duris ar tai durų staktą. Iš karto po to sugyventinė pastūmė jį, dėl ko jis nugara įsirėmė į sieną. Be to, sugyventinė supykusi ėmė spardytis – ketino smogti koja jam į juosmenį, bet nepataikė. Šis veiksmas jį išvedė iš kantrybės ir jis jai sudavė du smūgius dešiniu kumščiu į kairę galvos pusę. Nuo suduotų smūgių A. S. pusiau sėdom griuvo ant grindų. Tada atsikėlė, nubėgo į kambarį, ant rankų pasiėmė dar miegančią dukrą ir iš buto išbėgo. Kur ar pas ką ji bėgo, negali pasakyti. A. S. išėjus, dar apie 15 minučių jos laukė bute. Nesulaukęs, palikęs bute raktus, išėjo. Nuo šio įvykio su A. S. kartu nebegyvena. Grįžo į tėvų namus (duomenys neskelbtini). Konflikto metu savo sugyventinei tyčia sudavė du smūgius kumščiu į galvą ir tuo tikrai galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Labai gailisi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 53, 54, 61).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Č. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusiosios A. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad V. Č. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena apie du metus, augina bendrą dukrą V. Č., gimusią (duomenys neskelbtini). Gyvena nuomojamame vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 6 d. po 22.00 val. kambaryje užmigdžiusi dukrytę, maždaug 23.00 val. pati atsigulė tame pat kambaryje miegoti. Gulantis miegoti, sugyventinio namuose nebuvo. 2019 m. birželio 7 d. apie 00.10 val. prabudo, virtuvėje ant kėdės prie stalo rado sėdintį V. Č., kuris atrodė blaivus, alkoholio kvapo neužuodė. Pasakė, kad eitų miegoti, nes ryte reikia į darbą. Sugyventinis atsakė, kad nori išeiti. Ji ėmė prašyti, kad neišeitų. Jis nuėjo į balkoną, parūkė. Buvo kartu su juo, vis prašė, kad niekur neitų. Kai ėjo iš balkono per kambarį koridoriaus link, tebeprašydama jį apsikabino. Bet kai išėjo į koridorių, suprato, kad sugyventinis išeis. O tam, kad jį paleistų, sugyventinis abiem rankomis ją nuo savęs atstūmė, stumdamas į kairę kūno pusę, nuo ko ji atsitrenkė dešiniu petimi į tualeto ir vonios kambario duris, tačiau tuo fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas. Tada ji sugyventinį pastūmė. Nuo pastūmimo dešine kūno puse V. Č. atsitrenkė į buto lauko duris, o tada puolė ją. Nors tuo metu tarp jų buvo maždaug dviejų metrų atstumas, kai jis prie jos artinosi, kažkokiu būdu suvokė, kad smogs, todėl abiem rankomis užsidengė galvą ir susigūžė. Todėl nematė, kuriuo kumščiu sugyventinis sudavė smūgį. Žino, kad smūgiavo tikrai kumščiu, sudavė du smūgius į kairę galvos pusę, plaukuotąją galvos dalį, maždaug virš ausies. Sudavęs smūgius, sugyventinis pats išsigando savo poelgio, atsitraukė. Ji ėmė verkti, nubėgo į kambarį, pažadino dukrą, ir išbėgo su ja iš buto pas kaimynę L. M., gyvenančią 43 bute. Jai pasakė, kas nutiko. Kaimynė norėjo kviesti policijos pareigūnus, bet ji prašė nekviesti, nes suprato, kad sugyventinio namuose jie neberas. Kai maždaug po 10 minučių su dukra grįžo į namus, V. Č. buvo pasišalinęs. Daugiau jo nebematė, bet susirašinėjo socialiniame tinkle „Facebook“. Numano, kad V. Č. grįžo į tėvų namus (duomenys neskelbtini). Buto raktai, kuriais sugyventinis naudojosi, likę namuose. Su V. Č. sutarė santykius nutraukti, todėl į namus jis nesugrįš. Nors konflikto metu namuose buvo jų mažametė dukra, suduotų smūgių ji nematė, nes miegojo kambaryje, o V. Č. smurtavo koridoriuje. Mergaitė miegojo, ją pažadino prieš išeidama iš buto. Dukrai jokios žalos nepadaryta. Nakties metu į pareigūnus nesikreipė ne tik todėl, kad sugyventinis iš buto pasišalino, bet ir nebūtų turėjusi kur palikti vaiko. Suduodamas du smūgius kumščiu į galvą, sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą. Smūgių vietoje dar keletą valandų buvo patinimai, todėl 2019 m. birželio 7 d. apie 14.30 val. kreipėsi į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros buvo išleista į namus, į šeimos gydytoją nesikreipė. Vykti pas teismo medicinos ekspertą atsisako, nes jokių sumušimo žymių ant jos kūno nėra, be to, jokių pretenzijų sugyventiniui nebeturi, jam atleido. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 34–38).

Liudytojos L. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad (duomenys neskelbtini) gyvena maždaug tris metus. Butas, kuriame gyvena, yra trečiame namo aukšte. Antrame to paties namo aukšte gyvena sugyventiniai V. Č. ir A., turintys bendrą vaiką. Šiuos sugyventinius pažįsta, su A. bendrauja. 2019 m. birželio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, šiek tiek po 00.00 val. dar nemiegojo. Išgirdo beldimą į buto duris. Jas atidariusi, laiptinėje pamatė A. su dukryte ant rankų. Moteris buvo susijaudinusi, apsiverkusi, vilkėto drabužio nugara sutepta nešvarumais. Skundėsi, kad skauda galvą. Įėjusi į butą, papasakojo, kad sugyventinis į namus grįžo jai jau miegant, kad virtuvėje įkalbinėjo jį eiti miegoti, bet įkalbinėjamas jis nesileido. Minėjo, kad koridoriuje įvyko konfliktas, kurio metu V. Č. jai sudavė smūgius kumščiu į galvą. Kiek tiksliai smūgių vyras sudavė, moteris nesakė. Siūlė iškviesti policijos pareigūnus, bet ji atsisakė, kalbėjo, kad vėliau į pareigūnus kreipsis pati. Prašė leisti jai pasilikti jos bute. Sutiko, kad A. su dukryte pernakvotų. Vėliau nuėjo į A. butą, buto lauko durys buvo nerakintos, degė šviesos. A. sakė, kad bute buvo palikti raktai, kuriais naudojosi V. Č., o paties vyro nebebuvo, todėl A. su dukra liko namuose. Šiuo metu A. ir V. Č. kartu nebegyvena (b. l. 49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1490/2019(02) A. S. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis pakaušio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2019 m. birželio 7 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, tiek suduodant smūgį kumščiu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 47).

2019 m. birželio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (b. l. 24–29).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis V. Č. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios, liudytojos parodymai ir kita bylos medžiaga, sužalojimo mastą patvirtina specialisto išvada. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. Č. konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sugyventine A. S. metu, tyčia sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajai į galvos sritį, tuo padarė jai galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis pakaušio srityje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. S. sveikatą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. Č. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo V. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. Č. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 85–87).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis V. Č. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš kartu gyvenančią sugyventinę (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas (b. l. 67–76), administracine tvarka nebaustas (b. l. 81–84), dirba (b. l. 79), Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre konsultuotas gydytojo psichiatro 2013 m. balandžio 29 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. 2013 m. balandžio 24 d.–2013 m. gegužės 10 d. gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kuno klinikose, psichiatrijos skyriuje, diagnozė F92.1. - socializuoto elgesio sutrikimas. Šiuo metu nesilanko, nesigydo, psichikos centro psichiatro ligų aktyvioje priežiūroje neįrašytas (b. l. 78).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam V. Č. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant terminą, mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis bei skiriant įpareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos V. Č. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje jis nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdama išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo šeimos nariais, kitais asmenimis

V. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. Č. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Č. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti V. Č., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.